Pandemija turėjo neigiamos įtakos
Pastarasis metas, kaip ir visoms įmonėms, tarpusavio skolinimo platformoms nebuvo lengvas. Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis tikino, kad pandemijos poveikis bendrai buvo neigiamas.
„Iš esmės jeigu žiūrėtume, kas yra galutiniai tokių platformų klientai, kurie skolinasi pinigus, tai jie, dažniausiu atveju, yra tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negauna paskolų bankuose.
Labai tikėtina, kad jų pajamos yra mažesnės, tad natūralu, kad pandemija ir su ja susijęs ekonomikos nuosmukis, kuris buvo matomas iš esmės visame pasaulyje, jis tuos žmones paveikė labiau. Neišskiriant kažkokios vienos platformos, jei galutinis klientas patiria sunkumų mokėti įmokas, tai reiškia tie investuotojai, arba jiems tenka ilgiau laukti pinigų grąžinimo, arba kai kuriais atvejais prisiimti nuostolius, tai priklauso nuo platformos. Todėl galima sakyti, kad pandemijos poveikis, vienareikšmiškai, buvo neigiamas“, – teigė jis.
Paklaustas, kaip karantino metu bendrai kito tokių bendrovių siūlomos palūkanos, jis aiškino, kad toms platformoms, kurios teikia didelės grąžos vartojimo paskolas, trūko pinigų, todėl didžiojoje tokių platformų dalyje buvo galima matyti palūkanų augimą.
„Vien dėl to, nes labai daug žmonių pamatė, kad ekonomika stoja ir nusprendė tuos pinigus atsiimti, vadinasi investuotojų buvo mažai, o vadovaujantis rinkos dėsniais iš esmės didžiojoje dalyje platformų palūkanos kilo“, – aiškino V. Plunksnis.
Apnuogino rizikas
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas taip pat pastebėjo, kad pandemijos metu užsienyje buvo galima stebėti ir atvejų, kuomet tam tikros platformos sukčiavo ir net apgaudinėjo savo vartotojus.
„Paaiškėjo, kad tos platformos iš tikrųjų buvo priedanga nelegaliai veiklai vykdyti, buvo renkami žmonių pinigai, platformoje rodoma, kad jie yra kažkur investuojami, bet, natūralu, kad prasidėjus ekonomikos nuosmukiui daug investuotojų nusprendė tuos pinigus susigrąžinti ir kai didelė dalis paspaudė mygtuką „atgauti pinigus“, paaiškėjo, kad kai kurios platformos realios veiklos nevykdė ir tiesiog pasisavino pinigus.
Taip sutapo, kad didelė dalis tų platformų buvo registruotos Estijoje, bet nebūtinai jos savo veiklą vykdė Estijoje. Realiai, daugumoje platformų registracijos šalis mažai ką lemia, nes jos dirba su visos Europos klientais ir investuotojais“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar tokios rizikos bei apgavystės būtų galimos ir Lietuvoje, ekspertas patikino, kad mūsų šalis, kalbant apie rizikas, yra labai pažangi valstybė, nes viena pirmųjų įsivedė aiškų reguliavimą, o žmonių pinigai yra atskirti nuo platformos valdytojo pinigų.
„Visgi tokios situacijos buvo užsienyje, Lietuvoje mes nematėme nieko panašaus. Sunku tikėtis, kad tai galėtų įvykti ir pas mus, nes lietuviškos platformos veikia kitokiais principais, išduodant paskolas galioja tie patys atsakingo skolinimo nuostatai. Realiai, ką pamatėme per šią pandemiją, mums reguliavimas yra pliusas ir kai žmogus renkasi platformą, kur jis nori investuoti, vienas iš pirmųjų klausimų yra, kokias licencijas turi tas operatorius, kokiose šalyse, kaip atrodo priežiūra ir pan.“, – sakė jis.
Užsienyje strigo išmokėjimai, buvo dingusių su pinigais
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika pasakojo, kad apibendrintai galima sakyti, jog investuotojai karantino ir pandemijos metu jo valdomoje įmonėje nepasidavė panikai ir laikėsi ilgalaikės investavimo strategijos.
Kaip aiškino, naujų investuotojų skaičiaus kritimas karantino metu buvo apie 30 proc., nuo 295 iki 209, tačiau liepą-rugpjūtį pakilo daugiau nei 30 proc., iki 276.
„Šiemet iki karantino investuotojų papildomai įnešami pinigai kiekvieną mėnesį viršijo atsiimamus iš platformos pinigus. Tačiau karantino metu, kovą-gegužę, įnešamų ir išnešamų pinigų balansas buvo neigiamas. Kitaip tariant, investuotojai atsiėmė daugiau pinigų nei įnešė.
Tą iš dalies lėmė tai, jog karantino metu buvo mažesnė paskolų pasiūla ir nebuvo kur reinvestuoti gautų įmokų. Tačiau nuo birželio situacija pasikeitė ir investuotojai toliau investuoja daugiau nei atsiima, kas rodo, jog investuotojai laikosi ilgalaikės strategijos ir nepasiduoda panikai, taip užsitikrindami didžiausią galimą grąžą“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad nei karantino metu, nei po jo įmonė taip pat neužfiksavo didesnio nei įprastai vėluojančių grąžinti paskolų klientų kiekio.
„Karantino metu klientams suteikėme galimybę pasinaudoti įmokų atostogomis atsidedant paskolos grąžinimus iki 6 mėn. laikotarpiui, tačiau tuo pasinaudojo vos 52 klientai, kas sudaro mažiau nei 1 proc. nuo aktyvių paskolų portfelio. Taigi galima daryti prielaidą, jog mūsų klientai nuo karantino finansiškai praktiškai nenukentėjo“, – sakė D. Noreika.
Įmonės vadovas taip pat tikino pastebėjęs situacijas, kurios karantino ir pandemijos metu dėjosi užsienyje registruotose platformose.
„Investuotojai viešojoje erdvėje ir forumuose dalinosi patirtimis didžiosiose latviškose ir estiškose P2P platformose, kur strigo pinigų išmokėjimai investuotojams, nes norinčių atsiimti pinigus buvo daugiau negu norinčių investuoti. Pasitaikė ir drastiškų atvejų, pavyzdžiui, „Kuetzal“ ir „Envestio“ platformos dingo su investuotojų pinigais. „Envestio“ pradžioje teigė, kad jų puslapį „nulaužė“ programišiai.
Teko skaityti atsiliepimų, jog didžiausioje Latvijos platformoje investuotojams buvo rodoma, jog apmokėjimai pagal paskolų grąžinimo grafikus gaunami, tačiau pinigai į sąskaitas nebūdavo pervedami.
Platforma aiškino, jog taip yra todėl, kad iki karantino, kai kreditoriai pardavinėjantys paskolas platformoje naujų paskolų parduodavo daugiau, nei reikėdavo grąžinti įmokų pagal senų paskolų grafikus, todėl platforma tiesiog sudengdavo gautinas/mokėtinas sumas ir kreditoriui pervesdavo mažiau pinigų nei surinkta iš naujų investuotojų už parduotas paskolas, o dalį grąžindavo investuotojams kaip įmokas pagal grafikos.
Kritus investicijoms į naujai parduodamas paskolas, pagal senų paskolų grafikus daugiau pinigų reikėjo grąžinti investuotojams daugiau pinigų nei buvo surenkama, todėl platforma nebegalėjo mažinti kreditoriams pervedamų pinigų, o kreditoriai turėjo pinigus pervesti patys. Dėl to pradėjo strigti pinigų išmokėjimai investuotojams“, – pasakojo jis.
Mato kabliukų
Advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ advokatas ir vadovaujantis partneris Dominykas Vanhara tarpusavio skolinimosi platformų veiklą ir reguliavimą Lietuvoje įvertino iš teisinės pusės.
Jis tikino, kad, jo nuomone, bendrai Lietuvos tarpusavio skolinimo platformos teisinis reglamentavimas ir priežiūra yra geri tuo, kad Lietuvos bankas (LB) iš karto proaktyviai pradėjo vykdyti šios paslaugos teikimo reguliavimą ir priežiūrą, o tada, atitinkamai, anot jo, įsijungė ir Įstatymų leidėjas, kuris papildė Vartojimo kredito įstatymą, kurio penktasis skyrius yra skirtas reglamentuoti būtent tarpusavio skolinimosi platformų veiklą.
„Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformų veikla yra tiek įstatymiškai reglamentuota, tiek ir šią veiklą prižiūri priežiūros institucija – LB. Todėl tokių pačių šiurkščiausių investuotojų teisių pažeidimų, kaip kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius dingtų su investuotojų pinigais, tikimybę vertinčiau kaip labai nedidelę. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tokių įvykių yra nutikę kitose valstybėse, tačiau iki šiol nenutiko Lietuvoje. Tikėkimės, kad nenutiks ir ateityje“, – komentavo jis.
Visgi, kaip pabrėžė, tai, kad Lietuvos teisinė bazė bei LB priežiūra leidžia išvengti pačių šiurkščiausių investuotojų teisių pažeidimų arba jų riziką sumažinti iki minimumo, nereiškia, kad apskritai teisinių rizikų šioje srityje nesama.
„Kaip didžiausią riziką šiuo klausimu aš matyčiau tai, kad tarpusavio skolinimo platformos nėra išgyvenusios pilno ekonomikos ciklo, t.y. jos atsirado jau po paskutinės krizės, ekonomikai atsigaunant, ir nėra patyrusios dar nei vienos rimtos ekonominės krizės.
O vertinant visą investuotojų teisių apsaugą istoriškai, tai ji vystėsi su kiekviena krize: ateina krizė, kuri parodo šios srities teisinio reglamentavimo trūkumus, tuomet jie yra taisomi ir šalinami. Kaip minėta, tarpusavio skolinimo platformos jokios krizės dar nėra išgyvenusios, kuri būtų parodžiusi šių platformų silpnąsias puses. Kur aš matyčiau didesnę teisinę riziką investuotojams, tai ar tinkamai yra įgyvendintas investuotojų turto atskyrimo principas nuo platformos operatoriaus turto. Nes jei investuotojų turtas nėra tinkamai atskirtas nuo platformos operatoriaus turto, tuomet, operatoriaus bankroto atveju, egzistuoja didžiulė teisinė rizika, jog operatoriaus bankroto administratorius investuotojų paskolintas lėšas priskirs prie bankrutuojančio operatoriaus turto balanso, o tuomet jau investuotojai stos į bendrą kreditorių eilę bei akivaizdžiai patirs didelius nuostolius“, – pastebėjo jis.
Pasak teisininko, net jei tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir būtų tinkamai įgyvendinęs investuotojų turto atskyrimo nuo savo turto principą, kyla klausimas, kaip platformos operatoriaus bankroto atveju būtų toliau administruojamos investuotojų suteiktos paskolos.
„Šias ir kitas rizikas, manytina, investuotojai turėtų iš anksto įvertinti, prieš priimdami sprendimus investuoti per tarpusavio skolinimo platformas“, – patarė advokatas.
Lietuvos bankas: pažeidimų fiksuota nebuvo
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Pilvelienė patvirtino, kad šiuo metu į viešus tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašus yra įrašytos šešios tarpusavio skolinimo platformos, tačiau aktyviai Lietuvoje veiklą vykdo tik trys.
„2020 m. birželio pabaigos duomenimis, besiskolinančiųjų tarpusavio skolinimo platformose skaičius siekė 18,7 tūkst., o norinčiųjų paskolinti buvo beveik dvigubai daugiau – apie 37 tūkstančius.
Per pirmąjį šių metų pusmetį per tarpusavio skolinimo platformas suteikta apie 5 tūkst. naujų vartojimo kreditų, kurių bendra suma siekė apie 15 mln. Eur.
Palyginimui – kitų vartojimo kredito davėjų (kredito ir ne kredito įstaigų) per pirmąjį šių metų pusmetį suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė apie 215 mln. Eur. Taigi tarpusavio skolinimo platformoms teko nedidelė šios naujų suteiktų vartojimo kreditų dalis – apie 7 proc.
2020 m. iki karantino įvedimo Lietuvoje vidutinis vartojimo kredito gavėjų skolinimosi per tarpusavio skolinimo platformas terminas buvo 3 m. Palyginti su 2019 m., jis išliko toks pats, tačiau vidutinė vartojimo kredito gavėjų skolinamasi suma paaugo šiek tiek daugiau kaip 8,9 proc. – nuo 2,8 tūkst. iki šiek tiek daugiau kaip 3 tūkst. Eur.“, – komentavo specialistė.
Anot LB, karantino ir pandemijos metu kalbant apie tarpusavio skolinio platformas, LB tikrinimų nevykdė, nebuvo užfiksuotas nė vienas pažeidimas.