Siūlo taikyti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose
Dar prieš kurį laiką idėją dėl keturių darbo dienų savaitės viešajame sektoriuje Seimui pateikė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir grupė liberalų frakcijos narių.
Tokia Darbo kodekso pataisa numato, kad trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, jeigu jie į darbo rinką sugrįžtų anksčiau negu po dvejų metų, taip pat jie turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos.
Jie galėtų dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę ir jiems būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas siūlymą tokiai pataisai iš esmės jai pritarė. Buvo aiškinama, kad ja galėtų pasinaudoti valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų.
Visgi demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas tikino, kad neteisinga, jog tokia priemone galėtų pasinaudoti tik viešojo sektoriaus darbuotojai ir siūlė idėją taikyti ir privačiame sektoriuje.
„Norime to ar ne, darbo rinka kinta labai smarkiai, robotizacija, automatizacija kelia daug naujų iššūkių. Ir vienas jų yra, kaip lanksčiau derinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus. Reikia pradėti ieškoti sprendimų.
Manau, kad mes, kaip valstybė, galėtume pradėti nuo tam tikro pilotinio elemento, tarkime, kas susiję su anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančiais asmenimis ir jų lankstesnės darbo savaitės ir laiko reguliavimu. Ir tai, mano supratimu, reikėtų daryti neišskiriant darbuotojų ir kalbant ir apie privatų sektorių“, – „Delfi“ kalbėjo jis bei pridūrė, kad klausimų čia kyla ir dėl teisėkūros.
„Pirmiausia norisi pakalbėti apie teisingą ir atsakingą teisėkūrą. Ne veltui teisės departamento išvada buvo kelianti susirūpinimą dėl to, kad galimai yra prieštaraujama lygiateisiškumo principui, tam tikriems Konstitucijos straipsniams.
Manau, kad yra neatsakinga kalbėti tik apie viešąjį sektorių, tuo labiau, kad iššūkiai ir problemos yra matomi tiek ten, tiek ten, kuriuos reikėtų spręsti ir jei jau kalbame apie tai, kaip kinta darbo rinka, kaip ji kis ateityje ir, kad norime padėti dirbantiesiems, nepriklausomai kur jie dirba, prisiderinti prie kintančių darbo sąlygų, šeimos ir darbinių įsipareigojimų derinimo, tai problema yra aktuali tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose, todėl mes su kolegomis registravome siūlymą, kad jeigu jau keičiame įstatymą, ši nuostata būtų tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose“, – sakė L. Savickas.
Darbdaviai: reikėtų didinti produktyvumą
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino siūlymams nepriariantis ir tam turintis svarių argumentų.
„Pirmas dalykas, tai mūsų atlyginimai jau priartėjo prie tokių valstybių, kaip Vokietija ar Austrija, o produktyvumas teturi tik 60 proc. tų valstybių, tai įsivaizduokite, konkurencine prasme mes neturime daug perspektyvų su jais lygintis.
Gerai, kad dabar turime daug pinigų iš šalies, kovidinių, emigrantų, ES paramą, todėl tie pinigai kompensuoja mūsų produktyvumo stoką, o kas bus, kai šių pinigų po kokių penkių metų mes neturėsime, o sutrumpintą darbo savaitę jau būsime įvedę?
Jeigu mes formuluotume, kad dirbama keturias dienas savaitėje, atitinkamai, dėl to turėtų sumažėti ir atlyginimas, bet oponentai sako, kad atlyginimas negali mažėti, jis turi didėti, o dirbti – trumpiau, tačiau tai prieštarauja logikai“, – svarstė darbdavių atstovas.
Jis aiškino, kad dirbti mažiau – suprantamas noras ir to siektų visi, ypač, kai darbas intensyvus, patiriama emocinė įtampa, bet, kaip pridūrė, viskas turi eiti drauge su technologine plėtra.
„Tu negali daryti dėl to, kad nori, turi žiūrėti į galimybes.
Anksčiau žmonės dirbo dar daugiau, jų darbo laikas vis mažėja, bet dalykas tas, kad viskas eina su technologijomis. Bet mes juk norime gyventi kaip vakariečiai, o dirbti mažiau nei jie, tai taip nebūna“, – sakė jis.
Pasiūlymui pritaria, bet įžvelgia gilesnių problemų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, kad apie keturių darbo dienų savaitę diskutuojama jau daug metų, tačiau bendrąja prasme, o dabar situacija kiek keičiasi.
„Iš pradžių buvo siūloma tvarką keisti viešajame sektoriuje ir paskatinti tėvus su mažais vaikais grįžti į darbo rinką anksčiau, nebūti iki trijų metų vaiko priežiūros atostogose, tai jau tada pagrindinis mūsų klausimas buvo, kodėl tai darome tik viešajame sektoriuje?
Jeigu kalbame apie darbo ir šeimyninių santykių derinimą Lietuvoje ir sakome, kad mes skatiname šeimas su mažais vaikais, tai tada neturėtume skirstyti sektorių. Kuo skiriasi šeima viešame ir privačiame sektoriuose? Niekuo“, – kalbėjo ji.
Profesinių sąjungų manymu, pataisos turėtų būti įgyvendinamos abiejuose sektoriuose, tačiau, kaip tikino, reikėtų ieškoti gilesnių priežasčių, kodėl tėvai nėra linkę greitai grįžti į darbo rinką.
„Mano manymu, situacija tokia, kad tėvai neturi kur palikti savo vaikų. Gerai, jeigu jiems pasiseka, kad jie šalia turi senelius, kuriems gali patikėti vaiko priežiūrą, bet tokių nedaug. Jie stengiasi gauti valstybinį darželį, o jį gauti labai sunku.
Jeigu valstybinio gauti negalima, alternatyvos yra rinktis privatų darželį arba auklę. Tikrai ne visi gali sau tai leisti. Kai kurie tėvai vos išsimoka valstybinį.
Tad manau, kad be pačios darbo rinkos ir darbuotojo susigrąžinimo į ją, yra daug gilesnės priežastys ir kažin ar tas pakeitimas dirbti keturias darbo dienas išspręs šią problemą“, – svarstė I. Ruginienė.
Įžvelgia problemų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas pirminį siūlymą ir konkrečiai apie viešąjį sektorių redakcijai tikino, kad idėja gera, tačiau gali atnešti ir tam tikrų problemų.
„Aš suprantu, kad toks siūlymas bus kaip nedidelis pliusas viešajame sektoriuje dirbantiems tėvams ar globėjams, kurie augina iki 3 metų vaikus ir yra grįžę anksčiau iš atostogų, nes suteiks papildomą vieną dieną praleisti su vaiku ar skirti tą dieną kitoms šeimos ar asmeninėms reikmėms.
Juo labiau, bent kiek aš suprantu, kad anksčiau grįžus į darbą ir gaunant papildomą dieną vaiko priežiūros išmoka nebus mažinama iš paskutinių komentarų praėjusios savaitės Biudžeto ir finansų komitete?
Todėl skatinant valstybės sektoriaus patrauklumą jaunesniems asmenims toks veiksmas bus kaip nedidelis privalumas tokių žmonių akyse, tačiau tokie pokyčiai visada atneša ir savo problemų, kurios pasireiškia įstaigų viduje“, – teigė jis.
Pasak ekonomisto, viešajame sektoriuje juk yra daug darbų, kur darbo rezultatas visgi priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus, todėl jeigu asmuo dirbs mažiau laiko, o darbai turės būti padaryti, vis vien reikės papildomų darbo rankų ir tai kainuos biudžetui.
„Aišku, žmonių pasinaudojančių tokia tvarka skaičius nebus didelis, nes daugeliui asmenų tai bus taikoma tarp metų ir dviejų (darant prielaidą, kad bus grįžtama po metų ar kiek vėliau iš vaiko priežiūros atostogų), todėl tos papildomos išlaidos nebus labai didelės, bet, vėlgi, įstaigų vadovams sumaišties bus daugiau. O viešojo sektoriaus efektyvumas juk nuolat stebimas viešojoje erdvėje ir visi nori kad darbai būtų atlikti kuo greičiau.
Ar tai darytų didelę įtaką visai darbo rinkai? Nemanau. Čia, turbūt, reiktų apklausos, kiek tokia priemonė būtų svarbi tėvams, renkantis darbą.
Įtariu, kad nemažai daliai tėvų visgi svarbiau pajamų lygis ir jeigu privačiame sektoriuje gali gauti daugiau negu valstybės sektoriuje, tai laisvos dienos per savaitę veiksnys, kuris pajamų nekeičia, gali ir nenusverti didesnių pajamų privačiame sektoriuje veiksnio.
Čia, aišku, priklauso ir nuo to, kas prižiūri vaiką grįžus į darbą anksčiau atostogų pabaigos. Jeigu tėvai gauna darželį ar juos prižiūri seneliai, tai yra viena, tačiau jeigu yra samdoma auklė, nuo to, kad jos reikės tik 4 dienas, o ne 5, jai mokamas atlygis gali ir nesikeisti“, – svarstė T. Povilauskas.
Trišalei tarybai priėmus sprendimą dėl siūlymų, jie bus svarstomi Seimo komitetuose, o vėliau dėl jų priėmimo balsuos Seimas.