„Šiandien pats paeksperimentavau: paskambinau į karštą liniją, visuomenės sveikatos centrą, darbuotojų saugos inspekciją ir vienoje vietoje tos informacijos neradau. Man reikėjo praktiškai gaudyti tą informaciją. Ypač sudėtinga susigaudyti nedidelės įmonės savininkui ar vadovui. Vienoje vietoje, kad būtų sugrupuota, šito nėra“, – įžvalgomis dalijasi LDK prezidentas.
Vis tik Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis problemų dėl informacijos trūkumo nepatiria: jo nuomone, pakito tik COVID-19 testų apmokėjimo šaltinis. Nuo gruodžio 1 d. periodinis testavimas dėl koronaviruso nebus kompensuojamas valstybės lėšomis: susimokėti turės arba darbuotojai, arba jų darbdaviai.
„Vienintelis skirtumas – dabar valstybė neapmoka. Darbuotojas, atėjęs į darbo vietą, turės darbdaviui pateikti, ar jis testuotas, ar ne. Kai kurie darbdaviai, vertindami darbuotojus, kurie, deja, nesiskiepija, jie dar pratęsia ir sako, kad vietoje valstybės vieną ar kitą mėnesį apmokės šiuos testus. Bet galiausiai vis dėlto tai bus darbuotojo atsakomybė apsimokėti“, – paaiškina LVK prezidentas.
Į situaciją, pasak jo, žvelgiama pernelyg rimtai: nauja tvarka palies itin siaurą darbuotojų ratą – vos keliasdešimt tūkstančių asmenų.
„Tiek daug diskutuojame apie dalyką, kuris objektyviai apima labai nedidelę darbuotojų dalį, nes absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję arba imunizuoti. Todėl čia daugiau tokios politinės diskusijos. (...) Kai kurie darbuotojai – dar net nepriėmus įstatymo – kai sužinojo, kad darbdavys vis dėlto neapmokės tų testų, jie nuėjo ir pasiskiepijo“, – sako LVK prezidentas.
Jo įžvalgoms antrina Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė: jai taip pat atrodo, kad didelių pokyčių neįvyko. Pasakoja, kad dalis darbdavių sukurs pereinamąjį laikotarpį, kurio metu kompensuos gruodžio mėnesį atliekamų testų išlaidas.
„Keičiasi tik mokėtojas – ne valstybė moka, o pats žmogus arba kompensuoja darbdavys. (...) Vieni daro pereinamąjį laikotarpį – gruodžio mėnesį sutinka pratestuoti keletą kartų, gausis 2-3 testai gruodžio mėnesį. Kai kurie darbdaviai dar sutinka apmokėti, bet yra ir tokių darbdavių, kurie neturi tam lėšų, kurie išgyvena ne pačius geriausius laikus ir tikrai prašo, kad darbuotojai patys susimokėtų ir atneštų galiojantį testą su savimi į darbą“, – pasakoja LDK prezidiumo narė.
Vis tik diskusijos dalyvių mintims D. Arlauskas prieštarauja: jo akimis, darbdaviams iškyla ir daugiau atsakomybių. Be to, jis įsitikinęs, kad nauja tvarka bus aktuali ženkliai gausesniam darbuotojų būriui – palies apie porą šimtų tūkstančių žmonių.
„Valstybė turi operuoti tikrais skaičiais ir mes, kaip socialiniai partneriai, turime žinoti apie tai, kas gresia darbo rinkoje. Nenorėčiau sutikti, kad niekas nesikeičia: keičiasi esminis dalykas, kas tikrai turi mokėti. Manau, kad darbuotojams tai vienas iš svarbiausių dalykų. Kitas dalykas, apie kurį mes vėlgi nežinome – darbdaviams paliekama teisė rinktis vieną ar kitą testą.
Jų kaina radikaliai skiriasi, daugiau negu 2 kartus. Kokiu atveju vienas darbdavys turi naudoti pigų, o kokiu atveju brangų testą? (...) Šioje vietoje situacija užkraunama darbdaviams, mes kaip kokie medikai ar ekspertai, turime priimti sprendimus. Manau, kad čia ne mūsų, o institucijų reikalas išdėti ant stalo instrukciją“, – klausia LDK prezidentas.
Tačiau pozityvumo jis nepraranda: nors sistemingos informacijos trūksta, tačiau verslas, jo nuomone, geba prie situacijų prisitaikyti greitai ir sėkmingai įveikia iššūkius.
„Jeigu kalbėsiu už darbdavius, tai verslas visada išsisuks. Bet buvo galima algoritmą sudėlioti visiškai kitaip. (...) Daug išgirdau iš darbdavių: vieni sako kažką girdėję, kiti jau pasiruošę, treti jokios informacijos negavo. Tikrai buvo labai keista girdėti iš pakankamai normalių įmonių tą nevisišką` situacijos valdymą, bet viskas bus gerai. Per kelias dienas verslas labai greitai prisitaikys ir susitvarkys“, – įsitikinęs LDK prezidentas.
Klausimų kyla tiek darbdaviams, tiek darbuotojams
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebi, kad žmonės jau prieš keletą savaičių pradėjo intensyviai klausinėti apie naujos tvarkos niuansus. Situacija jai asocijuojasi su rugsėjo 13 d. sumaištimi, kuomet buvo įvestas galimybių pasas.
„Žmonės klausia labai daug elementarių klausimų: nuo testo rūšies iki to, kaip ir kur jį padaryti, kokio tipo dokumentą turi atnešti darbdaviui ir daugelį kitų. Situacija primena rugsėjo 13 d., kai Vyriausybė, priimdama sprendimą, pasivėlino paaiškinti, kaip tą sprendimą reikia įgyvendinti. Tik šiandien ryte Sveikatos apsaugos ministerija šiokius tokius paaiškinimus priėmė ir išleido. Tas gerokai vėlu ir neprisideda prie įtampos mažinimo darbo vietose“, – akcentuoja pirmininkė.
Pasak I. Ruginienės, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakyme reikalavimai aprašyti aiškiai ir detaliai, tačiau prieigos prie informacijos neturėjo nei darbdaviai, nei darbuotojai.
„Viskas yra nurodyta: kokio tipo testai ir kur jie turi būti atliekami, kokios laboratorijos, kokio tipo dokumentas turi būti pristatytas darbdaviui. Ne darbdavys turės skirstyti, kokį testą reikia pasirinkti, bet būtent ministro įsakyme yra nurodyta, kokie testai yra galimi ir kaip juos reikia atlikti. Skirtumų iš tikrųjų yra, nes atsiranda serologiniai tyrimai – antikūnų tyrimai – jau persirgusiems darbuotojams“, – komentuoja pirmininkė.
Anot jos, iškilo nauja problema – rajonuose dirbantieji skundžiasi, jog trūksta COVID-19 testavimą atliekančių asmenų, todėl žmonės negali užsiregistruoti testui, vadinasi, negali ir dirbti. Laidos metu iškelia klausimą, kodėl nebuvo suorganizuota daugiau mokamą testavimo paslaugą atliekančių laboratorijų.
„Deja, mobiliuose punktuose atlikti šio testo žmonės jau negali. Pagal tą patį įsakymą susiaurėja ribos, kas gali atlikti tokius testus – iki 8 tiekėjų Lietuvoje. (...) Tada yra sumišimas: darbdavys nežino, kaip elgtis su tokiais žmonėmis, kaip ir neįleidžia į darbą, o žmogus yra ties pasimetimo riba, nes ne dėl jo kaltės jis negali užsiregistruoti. Kodėl nebuvo sudaryta galimybė toms pačioms poliklinikoms atlikti mokamą paslaugą?“, – mąsto pirmininkė.
Pirmininkės nerimas, anot LVK prezidento, yra nepagrįstas bei demonstruoja nesuvokimą.
„Ne 8 Lietuvoje tiekėjai gali PGR testus daryti arba antikūnus. Jau dabar šimtai tūkstančių žmonių, kurie naudoja galimybių pasus ir dalis jų naudojasi galimybių pasu su antikūnais, eina į bet kokią laboratoriją, privačią ar valstybinę, ir ten gali pasidaryti testus. Sukeltas šaršalas ties problema, kuri iš principo niekuo nepasikeitė. Valstybinės poliklinikos taip pat atlieka PGR ir kitus mokamus testus, nes turi savo laboratorijas“, – aiškina LVK prezidentas.
Nors testų prieinamumo problema, anot LDK prezidiumo narės, kol kas identifikuota nebuvo, tačiau tikroji situacija paaiškės per pirmą gruodžio savaitę, kuomet nustos galioti nemokamai iki gruodžio 1 d. atlikti COVID-19 testai. Ji siūlo alternatyvą – pačioje darbo vietoje atliekamus sertifikuotus testus.
„Prašėme, kad kai kurios gamybinės įmonės galėtų paskirti atsakingą asmenį, kuris testuotų darbo vietoje visus darbuotojus su sertifikuotais testais, kuriuos darbdavys įpirktų. Kai kuriuose prekybos centruose galima nusipirkti sertifikuotą testą už 3 eurus. Antigenų testas naudojamas ir galioja nuo 7-10 dienų – tai galėtų būti daroma darbo vietoje. Galėtų būti testuojami ir paskiepyti žmonės, jei darbdavys nusprendžia tą riziką kiek įmanoma sumažinti. (...) Tačiau atsako negavome“, – idėjomis dalijasi A. Maldutytė.
Galvoti apie pigesnį testų variantą, anot LDK prezidento, negalima: pastebėjo ne tik išaugusias COVID-19 testų kainas, bet ir tolimesnį jų augimo potencialą.
„Valstybė nėra pasiruošusi šiam dalykui ir visiškai iškraipo rinką. Manau, šoktels dar labiau testų kainos, nes per savaitę beveik 8 eurais jau padidėjo. Jeigu būtų iš pat pradžių tas algoritmas formuojamas, nebūtų tokios, atrodo, paprastam dalykui, kas mokės, tas ar anas. Bet čia sukėlė iš tikrųjų didelį šaršalą ir didelį neaiškumą“, – prognozuoja LDK prezidentas.
Mokami testai – paskata skiepytis
Pasak I. Ruginienės, naujos tvarkos įvedimas – tai siekis paskatinti darbuotojus vakcinuotis.
„Ši tvarka sukurta ne saugumui sukurti, bet pastūmėti visus darbuotojus skiepytis. Jeigu mes norime kalbėti apie darbuotojų saugą ir sveikatą, tuomet ir testavimo apimtys neturėtų būti siaurinamos, o didinamos. Ta pati greitųjų testų sistema įvedama, galbūt reikėtų testuoti ir pasiskiepijusius darbuotojus: tik su neigiamu testu esantis darbuotojas iš tikrųjų gali pasakyti, kad jis negalės nešioti užkrato, yra saugus ir ateina į saugią darbo aplinką“, – įsitikinusi pirmininkė.
Anot LVK prezidento, ir patys darbdaviai labiau vertina pasiskiepijusius darbuotojus: darbdavio akyse vakcinuotas asmuo sukuria atsakingo darbuotojo įvaizdį.
„Darbdavys vertina tuos darbuotojus, kurie yra atsakingi. Jeigu darbuotojas nesiskiepija ne dėl sveikatos priežasčių, o dėl kažkokių neaiškių savo įsitikinimų, tai irgi parodo tam tikrą neatsakingumą arba požiūrį ne tik į save ir savo sveikatą, bet ir į aplinkinių sveikatą. Tai, be abejonės, yra svarbus faktorius darbdaviui“, – pabrėžia LVK prezidentas.
Prievartos skiepytis A. Maldutytė nemato, priešingai, įžvelgia siekį kurti saugią darbo aplinką.
„Tikrai nesame prievartą taikanti šalis. Jeigu mūsų valdžia nutarusi, kad leidžiame žmonėms patiems pasirinkti, tai turbūt pasirinkdamas žmogus pats ir nusprendžia, kaip jam toliau gyventi. Verslo sektorius tikrai turi teisę ir dažnai pasirenka papildomas apsaugos priemones tokias, kad nori darbuotojų su galimybių pasu ir retai kada taiko išimtis, nes stengiasi maksimaliai apsaugoti visus aplink dirbančius, kurie jau yra pasiskiepiję ir rūpinasi kitais“, – sako LDK prezidiumo narė A. Maldutytė.
Tačiau taip pat akcentuoja, kad tikrai ne visiems darbdaviams reikalingi tik vakcinuoti darbuotojai.
„Praktikoje jau mačiau tikrai ne vieną skelbimą, kur darbdaviai prie darbo sąlygų, prie visų reikalavimų skelbia, kad testavimas darbo vietoje yra nemokamas. Tai yra kaip papildomas patrauklumas prisivilioti darbuotoją, jeigu darbdavys iš tikrųjų gali ir ketina kompensuoti testus ir tą daro darbo vietoje“, – teigia LDK prezidiumo narė.
Kol kas darbuotojams nauja tvarka kasdienybės nepalengvino, laidoje sako I. Ruginienė. Anot jos, darbdaviai įstatymą interpretuoja savaip ir įpareigoja darbuotojus testuotis dažniau nei 3 kartus per mėnesį.
„Reikia suprasti taisykles: darbuotojas iš tikrųjų yra atsakingas už 3 testus per mėnesį ir už juos pats apsimoka. Jeigu darbdavys priima sprendimą dažniau testuoti darbuotojus, tą jis padaryti gali ir darbuotojas privalo sutikti, tačiau testavimą organizuoja ir jį tada apmoka darbdavys. (...) Tą turi žinoti darbuotojai ir nepanikuoti, jeigu kartais toks reikalavimas ateina. Tiesiog žinoti taisykles, kad už tai turi apmokėti darbdavys“, – aiškina I. Ruginienė.
Nepasiskiepijusių gelbėjimo ratas – Užimtumo tarnyba
„Dalis tų, kurie nenori testuotis, jie išeina iš darbo, stoja į Užimtumo tarnybą, gauna išmokas, tam tikras lengvatas ir nesiskiepija, nes ten prievolės nėra. Mes pateikėme pasiūlymą – jeigu Vyriausybė nemokamai suteikia sveikatos draudimą tam, kas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, sudaro galimybes kitoms lengvatoms gauti, tai Vyriausybė turi ir pasakyti, kad jie turi turėti tam tikras pareigas, reiškia, imunizuotis“, – siūlo A. Romanovskis.
Jam antrina ir D. Arlauskas: jo nuomone, užimtumo tarnyboje užsiregistravęs ir skiepytis neplanuojantis asmuo negali gauti tų pačių lengvatų, kurias gauna užimtumo tarnyboje registruotas vakcinuotas asmuo.
„Jo pilietinė atsakomybė yra mažesnė negu to žmogaus, kuris nori dirbti, bet jam trūksta kvalifikacijos. Mes jau girdime, kad eis į Užimtumo tarnybą ir metus laiko nedirbs. Palaukite, skiepytis nenori, testuotis už savo pinigus nenori ir tada nori gerai gyventi. Kalbame ne apie darbdavius, o apie visus žmones, kurie moka mokesčius ir tie pinigai nueina į Užimtumo tarnybą, kuri sprendžia, kaip įdarbinti žmones. Bet jeigu jis nenori dirbti“, – pastebi LDK prezidentas.
Pašnekovų idėją I. Ruginienė griežtai atmeta: nedarbo išmoka – kiekvieno anksčiau dirbusio ir mokesčius mokėjusio asmens teisė.
„Nedarbo išmoka yra tam tikra pagalvė, kurią iš esmės kiekvienas dirbantysis, mokėdamas mokesčius, užsitikrina, kuomet netenka darbo arba iš jo išeina. Ta išmoka yra mokama 9 mėnesius ir ji mažėja, artėjant 9 mėnesių laikotarpiui. Sakyti, kad dėl kitų priežasčių ją būtų galima atimti, tai pasisakymai kaip iš kokio kosmoso“, – teigia I. Ruginienė.
LVK prezidentas paaiškina, kad šiuo metu Užimtumo tarnyba – tai skiepytis atsisakančių asmenų pabėgimo planas: būtent dėl to jį reikėtų eliminuoti.
„Turime pasakyti: jeigu atėjai į Užimtumo tarnybą užsiregistruoti ir nori iš valstybės gauti nemokamus bonusus – aš nekalbu apie nedarbo išmokas, kur žmogus mokėjo įmokas – tai turi būti pasiskiepijęs. Kai žmonės sužinos, kad čia nėra pabėgimo dalykas, kur gali pabėgti, tada jie supras, kad valstybė taip mato“, – sako A. Romanovskis.
Šį planą I. Ruginienė įvardija kaip visišką nesąmonę.
„Valstybė taip nemato, matote jūs. Vieną dieną pasakysite, kad žmogus turi su raudonomis kojinėmis vaikščioti ir jeigu nevaikščios, tai atimsite visas išmokas. Kažkokia nesąmonė“, – atkerta pirmininkė.
Prie ginčo prisijungia ir LDK prezidentas.
„Valstybė iki to pribręs, kai pamatys, kad yra parazituojančių žmonių“, – teigia D. Arlauskas.
I. Ruginienė nusijuokia.
„Kai kas galvoja, kad ir jūs parazituojate“, – sako I. Ruginienė.
D. Arlauskas jai atsako, užduodamas klausimą.
„Devyni mėnesiai. Pandemija tęsiasi ir toliau. Reikalavimai dėl skiepijimo, testavimo bus. Tai kiek žmogus gali nedirbti? Jis ir toliau nei skiepysis, nei testuosis, tai jis parazituos, ar ne?“, – klausia D. Arlauskas.
Tačiau į pašnekovo klausimą I. Ruginienė neatsako.
„Apie ką jūs čia šnekate, Danai. Jūs nors šiek tiek įsigilintumėte į klausimą ir apie socialinio draudimo sistemą Lietuvoje, tada galėtumėte uždavinėti klausimus“, – tikina I. Ruginienė.
Laidos žiūrovai transliacijos metu dalyvavo apklausoje „Kas turėtų sumokėti už darbuotojų testus dėl COVID-19?“. 59 proc. žiūrovų manė, jog nepasiskiepiję darbuotojai privalo susimokėti patys, tuo tarpu 41 proc. žmonių buvo už tai, jog išlaidas apmokėtų darbdaviai.