Ekspertų teigimu, pasitelkta metodika yra netinkama vertinti atlyginimų lygį įmonėje.
Pasak finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, atlyginimų viešinimas būtų sveikintinas ir padėtų didinti skaidrumą, jeigu būtų nurodyti profesijų, o ne bendras įmonės vidurkis.
„Tokią sistemą turi skandinavai ir ji pasiteisina. Pavyzdžiui, Suomijoje galima pažiūrėti netgi konkretaus žmogaus atlyginimą. Metodika šiuo metu kelia daugiausiai klausimų. Jeigu ji būtų tiksli, aiški ir sureguliuota, ji duotų tikslesnius skaičius. Dabar skelbiami duomenys gali leisti padaryti klaidingų išvadų“, – teigia M. Dubnikovas.
Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ vadovas Arūnas Bertašius įsitikinęs, kad atlyginimų viešinimas yra problemiškas, nes atlyginimų vidurkis klaidins darbo ieškančius žmones.
„Darbuotojas, rinkdamasis tarp dviejų potencialių darbdavių, gali nuspręsti derėtis tik su tuo, kurio skelbiamas atlyginimų vidurkis yra didesnis – juk tai oficialiai skelbiama informacija. O kad jo pareigybė toje įmonėje yra geriau apmokama ir kad jis gaus geresnį pasiūlymą, toli gražu nėra faktas.
Pavyzdžiui, jeigu lygintume dvi logistikos įmones, kuriose atlyginimai pagal pareigybes yra panašūs, vidurkiai gali labai skirtis. Jeigu viena teikia tik ekspedijavimo paslaugas, o kita dar turi ir sandėlius, pastarojoje atlyginimų vidurkis natūraliai bus mažesnis. Taip yra dėl to, kad sandėliuose dirba žemesnės kvalifikacijos, mažiau apmokami darbuotojai“, – teigė A. Bertašius.
Paskelbti duomenys apie įmonių vidurkius, pasak M. Dubnikovo, nustebino ir pačias įmones, ir konkurentus, nes daugeliu atveju jie nebuvo tikslūs.
Jis pastebi, kad viena iš galimų to priežasčių, jog kol kas yra paskelbti tik sausio mėnesio duomenys: „Tikėtina, kad juose yra įtraukti metiniai priedai. Dėl to statistika kai kuriose įmonėse atspindi realius atlyginimus, o kitose jie yra išpūsti.
Taigi pirmas blynas yra šiek tiek prisvilęs. Jeigu tai bus daroma toliau, reikia tobulinti metodiką. Reikia vertinti duomenų tikslumą ir vertinti vidurkius pagal darbo pozicijas.“
„Rhenus Svoris“ vadovas sako, kad jo įmonės finansininkai negalėjo išsiaiškinti, kokia metodika taikyta apskaičiuojant skelbiamus atlyginimų duomenis: „Kaip beskaičiavome, tokio atlyginimų vidurkio, kuris yra viešai skelbiamas apie mūsų įmonę, gauti negalėjome. Mūsų skaičiuojamas vidurkis yra didesnis. Pirma, neaišku, kokius duomenis jie vertino kaip atlyginimus. Antra, nėra aišku, koks darbuotojų skaičius įtrauktas. Trečia, neaišku, ar įvertinta, jog kai kurie darbuotojai dirba ne visą etatą.“
A. Bertašius įsitikinęs, kad atlyginimai yra konfidenciali ir asmeniška informacija, tačiau tokie jautrūs duomenys yra skelbiami su įmonėmis nesuderinus, be galimybės patikslinti.
M. Dubnikovo nuomone, atlyginimai nebūtinai yra konfidenciali informacija. Pasak jo, tai yra visuomenės susitarimo reikalas, viešinti juos, ar ne. Kitose šalyse daugeliu atveju ši informacija yra konfidenciali. Dažniau yra skelbiami indikatoriai. Pavyzdžiui, pasinaudoję „Google“, galima sužinoti, kokie yra konkrečios finansų sektoriaus pozicijos atlyginimų rėžiai Londone.
A. Bertašius svarsto, kad įmonės atlyginimų vidurkių skelbimas gali būti žalingas jaunimui. Jeigu vidurkis taps įmonių vertinimo atspirties tašku, tai įmonės norės jį pasigerinti ne visai natūraliais būdais. Pavyzdžiui, įdarbinti jaunuolį, dar ne visu etatu, taps visai nepatrauklu, nes jo alga gadins įmonės statistiką.