„Dalis įmonių vis dar jaučia pandemijos sukeltą šoką, todėl nestebina, kad jos atsargiai vertina ekonomikos plėtrą. Tiesa, palyginti su pernai, jaučiama daugiau optimizmo dėl veiklos tęstinumo. Kalbant apie skolinimosi galimybes, verslas jas vis dar vertina kaip ribotas, tačiau apklausa rodo, kad finansavimas bandžiusiems pasiskolinti tapo labiau prieinamas“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.
Dėl COVID-19 pasekmių kas antra apklausta įmonė buvo paveikta sumažėjusios paklausos, tačiau taip manančiųjų dalis šiemet yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei buvo pernai. Beveik penktadalis apklaustųjų sėkmingai perorientavo veiklą, šiek tiek daugiau kaip dešimtadalis prisitaikė mažindamas kitas nei darbo sąnaudas.
Palyginti su pirmuoju karantinu, padaugėjo bendrovių, kurios, prireikus, ilgiau galėjo tęsti veiklą be išorės pagalbos, pavyzdžiui, valstybės paramos, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa.
Tiesa, šiemet, palyginti su pernai, maždaug dešimtadaliu daugiau apklaustųjų mano, kad finansinę būklę atkurti iki priešpandeminio lygio užtruks vienus metus arba ilgiau. Nemaža dalis respondentų ekonomikos plėtros perspektyvas vis dar vertina daugiau nepalankiai nei palankiai, o dauguma prognozuoja, kad augs produkcijos kaina.
Tikėtina, kad išryškėjo dar ne visos pandemijos pasekmės, nes apie penktadalis respondentų vertina, kad, palyginti su pirmuoju šių metų pusmečiu, per artimiausius metus gali padaugėti bankrotų, o didžiausią bankrotų skaičiaus augimo riziką įžvelgė paslaugų ir pramonės veiklų įmonės, pažymima Lietuvos banko pranešime.
Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, kartu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą tuomet prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų. Maždaug penktadalis respondentų mano, kad bendrai Lietuvoje atlyginimai šiemet augs daugiau kaip 5 proc., dar apie trečdalis mano, kad augimas sieks iki 5 proc., o 40 proc. – kad jie iš esmės išliks panašūs. Šiemet didžioji dalis respondentų teigia, kad atlyginimų pokyčius daugiausia lems darbuotojų trūkumas.
Kas penktas respondentas atsakė, kad dėl COVID-19 pasekmių vėlavo apmokėti sąskaitas, bet dėl tos pačios priežasties panašiai vėlavo ir užsakovų ar pirkėjų mokėjimai. Tačiau apskritai su didesniais ar mažesniais mokėjimų vėlavimais susidūrė beveik 80 proc. respondentų, kuriems dėl to kilo sunkumų, pavyzdžiui, strigo veikla arba plėtros planai. Vėluojantys mokėjimai arba neapmokėtos kitų įmonių ir gyventojų sąskaitos, tikėtina, prisidėjo ir prie papildomo finansavimo paieškų trumpuoju laikotarpiu.
Palyginti su pernai, respondentų teigimu, rinkoje skolinimo priemonių trūkumas yra sumažėjęs, o alternatyvių finansavimosi priemonių poreikis sumenko. Daugiau kaip pusė apklaustųjų šiemet nurodė, kad skolinimo priemonių netrūksta. Pernai taip manė ketvirtadalis respondentų. Tačiau daugiau kaip 10 proc. respondentų teigė, kad trūksta informacijos, kaip naudotis esamomis priemonėmis, arba trūksta priemonių ilgalaikėms investicijoms.
Daugumos įmonių (nepriklausomai ar jos skolinosi, ar ne) nuomone, skolinimas verslui yra iš dalies apribotas, tačiau dažnu atveju prieinamas įvykdžius papildomas sąlygas. Ypač tą pabrėžė paslaugų įmonės. Kaip rodo apklausa, gauti finansavimą pavyko 66 proc.
bandžiusiųjų pasiskolinti. O atmestų prašymų dalis per metus reikšmingai sumažėjo – nuo 31 iki 9 proc. Pagrindinės prašymų atmetimo priežastys pernai buvo bendra ekonominė padėtis, šiemet – prastai įvertinta įmonės būklė, per dideli turimi įsipareigojimai ir nepakankamas užstatas, rodo apklausa. Žvelgiant į artimiausius 12 mėn., respondentai mano, kad poreikis skolintis iš finansų įstaigų išliks panašus: 23 proc. jų teigė, kad poreikis sumažės, 24 proc. – kad padidės, o apie 30 proc. poreikio skolintis nematė iš viso.
Ne finansų įmonių apklausa atliekama kasmet, siekiant gauti informacijos apie jų finansinės būklės bei veiklos tendencijas, įvertinti paklausą finansiniams ištekliams, skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius, skolinimo įmonėms sąlygų kaitą, COVID-19 pandemijos padarinius ir kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.
Apklausoje, kaip skelbia Lietuvos bankas, dalyvavo 504 įmonės iš visos Lietuvos, iš jų 118 pramonės įmonių, 91 statybų, 114 prekybos ir 181 paslaugų. Du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų.