K. Schwabas yra vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių ateities ekonomikos mąstytojų, verslo politikos mokslininkas, aktyviais ir reikšmingais darbais keičiantis ne tik pasaulį, bet ir žmonių suvokimą apie save technologinių galimybių ir perversmų kontekste, kurį vadina „ketvirtąja pramonės revoliucija“.
K. Schwabo vaidmenį pasaulio ekonominės minties raidai sudėtinga išmatuoti ir įvertinti. Būdamas 27 metų jis jau turėjo penkis mokslinius laipsnius mechaninės inžinerijos ir ekonomikos srityse.
Sulaukęs 31 metų jis tapo jauniausiu profesoriumi Šveicarijoje, o 1971 metais iškėlė tikslą – išmokyti europiečius Amerikos vadybos metodų, nes jaunąjį profesorių jaudino Europos ekonominė ateitis.
Tam tikslui jis surengė Europos Vadovų Forumą Davose, nuošaliame Alpių slidinėjimo kurorte, kuris pasirinktas, siekiant užtikrinti dalyvių saugumą. Vėliau forumą papildė politiniai ir socialiniai klausimai. Taip prasidėjo tarptautinę verslo ir politikos dienotvarkę keičiantis Pasaulio Ekonomikos Forumas.
Pasaulio Ekonomikos Forume diskutuojamų klausimų aprėptis didelė: nuo globalių ekonomikos ir politikos reikalų, tarptautinių konfliktų sprendimo iki skurdo mažinimo, gamtosaugos problemų. Tarptautinių konfliktų sprendimai nėra pirmiausia siejami su Forumo veikla, tačiau pasiekti rezultatai rodo paties K. Schwabo bei Forumo svarbą ir įtaką. Vienas ryškiausių tokios veiklos pavyzdžių yra 1988 m. pasirašyta „Davoso deklaracija“, nekarinis susitarimas tarp Turkijos ir Graikijos. Šalys buvo ant ginkluoto konflikto ribos, nes Turkijos kompanijos atliko povandeninius tyrimus netoli Graikijos salų.
Forumas 1989 m. padėjo pagrindus pirmajam ministrų lygio susitikimui tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, pirmam tiesioginiam susitikimui tarp Afrikos Nacionalinio Kongreso prezidento Nelsono Mandelos ir Pietų Afrikos prezidento F. W. De Klerko. Šis susitikimas pradėjo apartheido panaikinimą. Forumo rėmuose 1994 m. buvo parengtas Gazos – Jericho susitarimas (žinomas kaip „Kairo susitarimas“), kuris tapo taikos sutartimi tarp Palestinos Išsivadavimo judėjimo pirmininko Jasiro Arafato ir Izrealio Ministro Pirmininko Shimono Pereso.
Visuose procesuose jaučiamas neginčijamas Klauso Schwabo vaidmuo, ieškant racionalių sprendimų, siekiant bendradarbiavimo, interesų derinimo, kilnaus tikslo vardan.
Pastaraisiais metais profesoriaus ir viso Pasaulinio Ekonomikos Forumo, kuris jau yra tapęs svarbiu tarptautiniu judėjimu, dėmesys telkiamas suvokti ir įprasminti technologijų teikiamus pokyčius, jų vertę ir įtaką ne tik pasaulinės ekonomikos, bet visos žmonijos raidai.
K. Schwabas analizuoja technologijų bei visuomenės tarpusavio sąveiką, akcentuoja, kad „technologijos nėra išorinės jėgos, kurių mes nevaldome.
Mes nesame suvaržyti dvinario pasirinkimo: „arba priimti ir gyventi su jomis“, arba „atsisakyti ir gyventi be jų“. Kuo daugiau galvosime, kaip pasitelkti technologijų revoliuciją, tuo labiau pažinsime save bei pamatinius socialinius modelius, kuriuos šios technologijos atspindi ir sustiprina.“
Technologijų ir jų kuriamų inovacijų proveržį K. Schwabas vadina „ketvirtąja pramonės revoliucija“, kurios tikslas, jo vertinimu, suteikti žmogui galių, o ne jį žeminti ir kurstyti nesantaiką. K. Schwabui visada svarbus moralinis virsmo klausimas, aukštesniojo tikslo siekimas per bendrystę ir bendradarbiavimą. Profesoriaus nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija darys įtaką visiems, kaip ir ją pačią veiks visos valstybės, ekonomikos sistemos, sektoriai, žmonės.
LPK organizuojamame „Metų Ekonomikos Forume 2017“ spalio 12 d. prof. Klausas Schwabas dalinsis įžvalgomis ir pristatys knygą „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.