Rūšiavimo taisykles žino dar ne visi
Darbuotojams tuštinant vadinamuosius pakuočių konteinerius, kiekvieną jų tenka atidžiai patikrinti ir dar kartą šiukšles perrūšiuoti.
„Būna kartais batai kokie nors ar skudurai, komunalinės atliekos. Ne visi žmonės išsirūšiuoja“, – pasakojo vienas jų.
Radę konteineryje tai, ko ten neturėtų būti – vyrai klijuoja lipduką su įspėjimu išrūšiuoti atliekas ir šiukšles palieka. Jų esą atvažiuos kitą kartą, o žmonės gali sulaukti ir baudos.
„Mes rūšiuojame, baudų negavome, bet ir nėra už ką. Esame tokie atsakingi“, – pasakojo moteris.
„Jeigu tekstilė, tai atskirai dedame į maišus ir vežame į konteinerius, kur surenkama tekstilė yra. Plastikas, metalas – keliauja į šitą, o buitinės atliekos keliauja į kitą konteinerį. Tikrai esame girdėję apie tuos dalykus ir netgi, kad reikia išplauti indelius, prieš metant į konteinerius“, – pavyzdingais įpročiais dalijosi kita.
Vis dėlto, taisykles žino ne visi. Vienas Klaipėdos rajono gyventojas į plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių atliekų konteinerį išmetė 8 litrų sode naudotą plastikinį chemikalų purkštuvą. Tikrintojai jį rado ir skyrė minimalią 15 eurų baudą. Kadangi jos nesumokėjo – bauda padvigubėjo. Vyras baudą užginčijo teisme ir tvirtino nesupratęs, už ką bauda, esą, kaip ir nurodyta ant atliekų konteinerio, jis įmetė plastiką – plastikinį purkštuvą.
„Apylinkės teismas baudą panaikino, tada pateikėme apeliacinį skundą aukštesnei instancijai ir susiformavo praktika, kad, vis dėlto, tai yra pakuočių konteineris ir paliko jam galioti baudą“, – pasakojo „Gargždų švaros“ juristė Asta Suškienė.
„Į pakuočių atliekų konteinerius jūs galite mesti tik pakuotes. Tai yra tai, kas lieka, į ką yra supakuotas gaminys būtent transportuojant ir panašiai. Negalima mesti bet ko“, – aiškino „Gargždų švaros“ pakuočių atliekų logistikos administravimo vadovė Darja Gvažiauskė.
Sugautiesiems tenka paploninti pinigines
Pastebima, kad baudų už netinkamą šiukšlių rūšiavimą skiriama vis dažniau.
„Jeigu žiūrėtume į 2022 metus, tai buvo užfiksuota 68 pažeidimai, susiję su netinkamu atliekų rūšiavimu. 2023 metais jų padaugėjo – jau turime 296. Šiais metais, jau vasario 21 dieną turime 22“, – vardijo Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Grekštienė.
Sugautieji prasižengėliai pinigines tuština išties nemenkai.
„Žmogui pirmą kartą padarius pažeidimą, yra taikoma administracinė bauda – nuo 30 iki 140 eurų. Jeigu žmogus yra pirmą kartą baustas, gailisi ir yra visos lengvinančios aplinkybės, yra galimybė susitaikyti su valstybe, skiriant jam 15 eurų baudą. Jeigu žmogus dar nepasimokė – tada antrą kartą galima skirti ir didesnę, tai yra nuo 140 iki 600 eurų“, – teigė V. Grekštienė.
Bendra situacija gerėja
Dažniausiai, pažeidimai randami tikrinant konteinerius, tačiau neretai ir netvarką matantys aplinkiniai skundžia, o kitur – vaizdo kameros talkina.
„Kai kurios sodų bendrijos, siekdamos tausoti aplinką ir nevargti su išmetamomis šiukšlėmis pakelėse, netinkamose vietovėse, yra nusimatę atliekų surinkimo vietas ir jų vietose yra įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios ženkliai palengvina išaiškinti pažeidėjus“, – teigė V. Grekštienė.
Pastebima, kad, siekiant mažinti šiukšlių kalnus, ypač padeda didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės.
„Tokie dalykai, kad viską sudėjau į priekabą – ir tekstilę, ir statybines atliekas, ir kitas – jau dabar pasibaigė. Žmonės išsirūšiuoja namuose, deda į garažą, sandėliukus ar kažkur kitur ir atveža į tą aikštelę, priduoda. Tai leidžia išvystyti didelį rūšiavimą. Mes pasiekėme neblogus rezultatus 2023 metais. 2024 – jie bus dar geresni, kadangi per tas aikšteles krito atliekų išvežimas į Dumpių sąvartyną“, – teigė „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus.
Į sąvartyną iš Klaipėdos rajono pernai šiukšlių išvežta 1300 tonų arba kone 5 procentais mažiau.
Visą reportažą rasite LNK portale: