Uosto įmonių kaimynystėje dirbantys vyrai jau įprato kasdien plauti mašinas.
Jų paviršių vis nukloja storas dulkių sluoksnis. Tačiau šįkart nuosėdų nuvalyti nepavyko. Jų neįveikė jokios cheminės valymo priemonės.
„Anksčiau ne kartą pastebėdavome gelsvų dulkių nuosėdų, tačiau jas nesunkiai nuplaudavome. Šįkart teršalai įsigėrė taip, kad net nupoliruoti neįmanoma, nebent nugramdyti skutimosi peiliuku. Tačiau taip tik suraižytum stiklą“, – skundėsi darbininkai.
Nežinia iš kur pasklidę teršalai nusėdo ir ant visų netoliese laikomų automobilių.
„Mano aikštelėje – du šimtai mašinų. Klientai susirūpinę, kaip parduos automobilį, kai šis nenuvalomai išteptas. Bet ką aš galiu padaryti? Su monstrais nekariausi“, – krimtosi bendrovės „Nikitas“ direktorius Vladimiras Šipurovas.
Pasigedo lietaus
Vyrai neabejojo, kad neaiškios kilmės teršalus paskleidė viena kaimynystėje esančių bendrovių – „Klaipėdos kartonas“ arba Jūrų krovinių kompanija „Bega“.
„Apie sveikatą net nekalbame. Galime tik įsivaizduoti, kokią bjaurastį įkvepiame į plaučius. Mašinas teks perlakuoti, o tai kainuos iki tūkstančio litų. Kreipsimės į teismą ir reikalausime, kad kaltininkas atlygintų žalą“, – tikino krovinius gabenančios bendrovės direktorius Antanas Žukas.
Tačiau kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis paneigė bet kokią galimybę, kad nenuvalomi teršalai pasklido iš jo vadovaujamos įmonės.
Kompanija krauna azoto bei fosforo trąšas, amonio fosfatą, maistinį aliejų, grūdus, rapsus, kas savaitę sulaukia cemento krovinio.
„Kai krauname trąšas, nė dulkelės nėra, nes teritoriją nuolat plauname specialia tam skirta įranga. Jokių teršalų neskleidžiame. Ant mašinų nusėdo sausos dulkės. Gal kas nors išnešė ir iškratė dulkių siurblio maišelį? Nepamirškime ir to, kad Klaipėdoje jau seniai nelijo. Lietus nuplautų dulkes“, – aiškino A.Kuzmarskis.
Kaltę – kaimynams
Prieš porą dienų A.Kuzmarskis pakvietė atvykti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistus ir direktorių Andrių Kairį.
„Parodėme jiems, kaip dirbame. Įsitikino, jog nieko tokio, kuo mus būtų galima apkaltinti, nėra“, – gyrėsi A.Kuzmarskis.
Kaltę dėl pasklidusių teršalų neigė ir bendrovės „Klaipėdos kartonas“ direktorius Arūnas Pasvenskas.
„Jokios taršos pas mus nėra. Iš kaminų virsta vandens garai be jokių priemaišų. Prieš pusantrų metų turėjome problemų dėl nemalonaus kvapo, tačiau įdiegus naują technologiją jo visai neliko. Negražu apkalbėti kaimynus, bet juk šalia veikia ir uosto įmonės, teršalai galėjo sklisti iš ten“, – teigė jis.
Į vietą vakar atvykę aplinkosaugininkai paėmė teršalų mėginius, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Esą kai paaiškės, kokios medžiagos nusėdo ant mašinų, bus galima ir sužinoti, kuri kompanija jas krovė.
Išsiliejo nuotekos
Klaipėdos aplinkosaugininkams vakar teko imtis ir dar vieno tyrimo. Apie septintą ryto plastiko granules pakuotėms gaminanti bendrovė „Neo Group“ pranešė apie jos teritorijoje įvykusį incidentą.
Įmonės Korporatyvinių reikalų direktorius Gintautas Dirgėla tikino, jog tai darbo nesutrikdė.
Ankstų rytą biologinio valymo įrenginių dalyje iš vieno rezervuaro išsiliejo neišvalytų nuotekų putų.
„Vienas darbininkų pastebėjo, kad talpa, kur valomos bakterijos, per daug suputojo. Išsiliejo mažiau kaip aštuoni kubiniai metrai putų, kurių devyniasdešimt procentų sudaro oras, kita – bakterijos ir dumblo dalelės. Iškvietėme tikrintojus, kad jie įsitikintų, jos žalos gamtai nėra“, – aiškino G.Dirgėla.
Netrukus išsiliejusios putos buvo surinktos ir suverstos atgal į talpas.
„Žalos aplinkai neturėtų būti, nes putos išsiliejo ant betono dangos. Tačiau paėmėme dirvožemio mėginius, kad sužinotume, ar teršalų nepateko į požeminius vandenis“, – tikino A.Kairys.
Nors du stacionarūs oro taršos matuokliai Klaipėdoje didesnio užterštumo neužfiksavo, A.Kairys neabejojo, kad dėl lietaus stygiaus kietųjų dalelių koncentracija gali būti viršijusi normą.