Iki 2018 metų Estijos „Skinest“ grupės įmonės Lietuvoje „Skinest Baltija“ bei „Vitra-S“ galėjo džiaugtis sėkme viešųjų pirkimų konkursuose. 2015–2017 m. tiek dalyvaujant grupėse, tiek atskirai, „Skinest Baltija“ sudarė sutarčių už 13,2 mln. eurų. Absoliuti dauguma – su „Lietuvos geležinkeliais“. „Vitra-S“ per tą patį laikotarpį viso sudarė sutarčių už 36,1 mln. Eur. Vėlgi su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašyta didžiausios vertės sutartis – 33,3 mln. Eur dėl Vilniaus aplinkkelio Pušynas-Paneriai antrojo kelio statybos.
Tačiau 2018 m. „Skinest“ grupės įmonės atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Iš vieno „Lietuvos geležinkelių“ rengto konkurso „Skinest Baltija“ eliminuota dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos priimto verdikto – „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Dabar sprendžiama, kaip elgtis su įmone „Vitra-S“, kuri taip pat netiesiogiai valdoma O. Osinovskio ir pasiūlė mažiausią kainą „Lietuvos geležinkelių“ organizuotame Rengės ruožo atstatymo konkurse.
Valstybės institucijos platesnės informacijos, apie kokius ryšius yra kalbama, žiniasklaidai nesuteikia. Tad DELFI surinko viešojoje erdvėje esančią informaciją, kur nusidriekia O. Osinovskio verslas.
„Skinest Baltijos“ vadovas DELFI tvirtino, kad pati komisija jokios informacijos iš įmonės neprašė ir priimdama išvadą galimai rėmėsi prastos reputacijos portaluose talpinamais straipsniais.
Mažame pirkime dalyvauti leido, dideliame – ne
Istorija prasidėjo praeitų metų vasaros pradžioje, pasirodžius žiniai, kad valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ planuojamas sudaryti daugiau nei 3 mln. eurų vertės sandoris su „Skinest Rail“ valdoma įmone „Skinest Baltija“ dėl pabėgių pirkimo neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Toks sprendimas paremtas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada. Ši Vyriausybės komisija savo veiklą pradėjo tik 2018 m. kovo mėnesį, tad ankstesni sandoriai su „Skinest“ grupės įmonėmis buvo netikrinami.
„Skinest Baltija“ į šį sprendimą atsakė kreipimusi į teismą, siekiant prisiteisti kompensaciją už grupės reputacijai padarytą žalą.
„Teiginiai, kad „Skinest“ turi ryšių su užsienio institucijomis ir asmenimis, kurie esą kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali būti pritaikyti bet kokiam tarptautiniam verslui. Joks verslas negali išvengti kontaktų su institucijomis ir verslo subjektais tose šalyse, kuriose jis pats veikia ar turi antrinių įmonių“, – tuomet komentavo „Skinest Rail“ valdybos narys Tomas Petraitis.
Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praeitų metų liepą atmetė „Skinest Baltijos“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ ir jų savininko O. Osinovskio skundą dėl Vyriausybės komisijos sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies patenkino skundą ir panaikino VAAT sprendimo dalį, kuria jis atsisakė nagrinėti skundą. VAAT dar turės pasisakyti dėl Vyriausybės sprendimų teisėtumo. Bendrovė taip pat pareiškė pretenzijas Lietuvai dėl dvišalės investicijų skatinimo sutarties pažeidimo. Teigta, jei ginčo nepavyks išspręsti taikiai, bus kreipiamasi į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą arba Arbitražo teismą.
2018 m. gruodžio mėnesį „Skinest Baltija“ vėl pabandė laimę „Lietuvos geležinkelių“ organizuotame vienerių metų trukmės elektrifikuoto tinklo detalių ir izoliatorių pirkimo konkurse. Ir dėl šio sandorio kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, tačiau dėl to, kad sandorio vertė nedidelė – jis iš viso nevertintas. Tad 17,8 tūkst. eurų vertės sutartis su „Skinest Baltija“ pasirašyta.
Šių metų sausio mėnesį pasirodė žinia, kad Vyriausybės komisija turi pateikti išvadą apie kitą „Skinest“ grupės įmonę „Vitra-S“. Būtent ji pateikė geriausią pasiūlymą maždaug 10 mln. eurų vertės 19 kilometrų ilgio geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę atstatymo konkurse. Sprendimo, ar ši įmonė gali imtis projekto, vis dar laukiama.
Klausimų dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Skinest“ grupės praeitais metais kilo ir daugiau. Tuomet Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) teko tirti, ar buvęs „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kuomet po tarnybos valstybės valdomoje įmonėje iš karto įsidarbino „Skinest Rail“ antrinėje įmonėje „CEE Railroad Reform Foundation“. VTEK tuomet nusprendė, kad jis nepažeidė įstatymo reikalavimo metus „atvėsti“ nuo buvusios tarnybos, nes nenustatyta, kad jo veikla „Lietuvos geležinkeliuose“ būtų tiesiogiai susijusi su minima įmone. DELFI žiniomis, į „Skinest“ grupės įmones perėjo dirbti dar bent du aukštas pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“ užėmę asmenys.
Kaip 500 tūkst. eurų galimai davė, bet „ne kyšiui“
Kadangi institucijos nepateikia detalių, kodėl O. Osinovskio ryšiai kelia grėsmę, DELFI nusprendė panagrinėti, kokiu verslu ir su kuo bendradarbiauja turtingiausiu Estijos žmogumi vadinamas Osinovskis.
Viena priežasčių, kodėl O. Osinovskio įmonės galėjo atsidurti po padidinamuoju tikslu – jo vaidmuo viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų ir nesibaigę teisminiai procesai kaimyninėje šalyje. O. Osinovskis yra įtariamas 2015 metais davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus už porą milijonų eurų. Jam bei buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui iškeltos baudžiamosios bylos. Teisminiai procesai tęsiasi iki šios dienos.
„Eesti Ekspress“ tuomet rašė, kad 500 tūkst. eurų rasti popieriniuose maišeliuose, Magonio automobilyje, jam grįžtant į Latviją iš Estijos. Taip pat buvo svarstoma, kad pinigai galėjo būti skirti Rusijos geležinkelių vadovui, o Magonis tebuvo kurjeris.
Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, Osinovskio advokatas Saulvedis Varpins teigė, kad Osinovskis neigia davęs kyšį, tačiau neneigia, kad perdavė U. Magoniui 0,5 mln. eurų sumą. Teigiama, kad suma buvo perduota „dėl kitų priežasčių“.
Paskutiniu metu šią bylą supa dar vienas skandalas. Žiniasklaidoje rašoma apie tai, kaip buvęs Latvijos Kovos su korupcija ir prevencijos biuro (KNAB) pareigūnas Juris Jurašsas prabilo apie tai, kad jam buvo siūlomas 1 mln. eurų kyšis, jog jis pasinaudodamas savo padėtimi paveiktų teismo sprendimą palankia kryptimi O. Osinovskiui. Teigiama, kad apie tai jis informavo savo darbdavį prieš kelis metus, tačiau į jo pranešimus atsižvelgta nebuvo. Apie situaciją pareigūnui prabilus viešai, dabar tiriama, ar jis neatskleidė valstybės paslapties. Šiame skandale taip pat figūruoja buvusio Latvijos parlamentaro Andrei Elksninšo pavardė. „Jurašsui buvo pažadėta, kad kyšį jam perduos Elksninšas, jei bus priimtas palankus sprendimas Latvijos geležinkelių korupcijos byloje“, – rašo arileht.delfi.ee.
O. Osinovskio advokatai ne kartą yra prašę perkelti teisminį procesą iš Latvijos į Estiją. Tačiau šie prašymai buvo atmesti. Kai kuriuose posėdžiuose jam leista dalyvauti nuotoliniu, vaizdo konferencijų būdu.
Bendri verslai su rusų oligarchais
O. Osinovskis – ne vien „Skinest“ grupės galva. Jis valdo ir „Spacecom“, kuri teikia geležinkelio cisternų nuomos paslaugas naftos produktų vežėjams ir suskystintoms naftos dujoms Baltijos regione. Įmonė taip pat užsiima lokomotyvų remontu, teikia kitas transporto įrangos remonto ir priežiūros paslaugas bei verslo palaikymo paslaugas. Įmonė įkurta 2003 metais, o nuo 2008 m. veikia kaip rusiškos bendrovės „Globaltrans Investment Plc“ dukterinė įmonė.
Skelbiama, kad 12,25 proc. šios įmonės akcijų priklauso „Skinest Rail“, 5,5 proc. – „Trend Holdings Ltd“, 17 proc. – „La Spiagia Enterprise Ltd“ ir 65,25 proc. – „Globaltrans Investment Plc”. Būtent pastaroji įmonė, pagrindinė akcininkė, įsikūrusi Rusijoje. Ši įmonė kartu su dukterinėmis įmonėmis teikia krovinių vežimo geležinkeliais, geležinkelio lizingo ir pagalbines paslaugas Rusijoje, NVS šalyse ir Baltijos šalyse. Įmonė yra didžiausia privati geležinkelio transporto operatorė Rusijoje. Dėl strateginės reikšmės, viešojoje erdvėje ši įmonė ir jos valdytojai siejami su Kremliumi. Valdytojų trijulė – Konstantinas Nikolaevas, Nikita Mishina ir Andrey'us Filatovas vadinami Rusijos oligarchais. „Forbes“ duomenis tik 2017 m. ši trijulė pasitraukė iš uostų verslo. O 2018 m. liepą „Financial times“ pranešė, kad K. Nikolaevas teikė finansinę pagalbą organizacijai, kuriai vadovavo Maria Butina. Pastaroji JAV buvo įtariama esant Maskvos vyriausybės slaptąja agente, o 2018 m. gruodį šiuos įtarimus ji pripažino. K. Nikolaevo atstovas komentavo, kad organizacija sulaukė finansavimo tik 2012–2014 metais. Nuo to laiko, teigiama, kad K. Nikolaevas nebendravo su M. Butina.
K. Nikolaevo vardas taip pat iškyla kalbant apie Skolkovo vadybos mokyklą. Jis yra vienas mokyklos įkūrėjų, o šis projektas glaudžiai siejasi su Dmitrijumi Medvedevu. Tačiau, kaip rašo „Financial times“, K. Nikolaevo atstovas yra tvirtinęs, kad nei šios mokyklos, nei kasdieniame „Globaltrans Investment Plc“ valdyme jis nedalyvauja.
Kita per „Skinest“ O. Osinovskio valdoma įmonė – Kriukovo vagonų gamykla Kremenčiuge, Ukrainoje. „Stockworld“ 2015 m. duomenimis, 25 proc. šios įmonės priklauso vienai dukterinių grupės įmonių, kuri užsiima konsultacijos paslaugomis – „Skinest Finants“. Jos bendrasavininkas Pavelas Prihodko. 19 proc. priklauso „Transbilding Servis Limited“, kurią, „Bloomberg“ duomenimis, valdo Yuris Andreichenkas ir jau minėtasis Pavel Prihodko. 25 proc. priklauso „Osauhing Delantina“, kurią vėlgi valdo Pavelas Prihodko bei Nataliya ir Volodymyras Pryhodko. Dar 25 proc. gamyklos priklauso Austrijoje registruotai „OV Capital Management GmbH/OW Capital Management GmbH“, kurią valdo rusas Stanislavas Gamzalovas. Pastarojo pavardė figūravo „Transperancy International“ tyrime apie tai, kaip turtingi rusai investuodami Maltoje kartu įgyją ir pilietybę, taip gaudami visas Europos Sąjungos piliečių teises.
Verta paminėti, kad O. Osinovskio sūnus yra Estijos socialdemokratų partijos lyderis, vadovavęs Švietimo ir tyrimų ministerijai bei Sveikatos ir darbo ministerijai. 2018 m. pastarųjų pareigų jis atsisakė, kad galėtų susitelkti 2019 metų Estijos parlamento rinkimams.
„Skinest Baltija“ direktorius: per 5 metus Lietuvoje Osinovkis lankėsi gal kartą
DELFI susisiekė su „Skinest Baltijos“ direktoriumi Valdu Rasimu. Jo nuomone, ankstesnę „Skinest Baltijos“ sėkmę „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose lėmė vienas ir pagrindinis kriterijus – pasiūlyta mažiausia kaina.
„Vien tik nuo 2015 m. UAB „Skinest Baltija“ dalyvavo daugiau kaip 1 230 viešųjų pirkimų, iš kurių laimėjo 321. Manau, kad laimėti mums padeda tai, kad esame didelės, keliolikoje valstybių veikiančios grupės dalis, todėl „Skinest“ patirtis, veiklos mastai, ilgamečiai ryšiai su partneriais ir tiekėjais leidžia mums pasiūlyti daugiau prekių ir paslaugų ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis“, – teigia jis.
Pasak jo, apie Geležinkelių kreipimąsi į Vyriausybės komisiją ir pastarosios priimtą išvadą sužinota tik iš žiniasklaidos. Komisija neprašė jokių dokumentų, nekvietė į svarstymus. V. Rasimo teigimu, galėjo būti, kad komisija priimdama sprendimą rėmėsi viešai randamais straipsniais abejonių keliančiuose portaluose. DELFI pasakojama, kad galėjo susidaryti ir tokia situacija, kad komisija susirinko informaciją ne apie tą Osinovskį.
„Apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į komisiją ir apie tai, kad komisija priėmė nepalankų sprendimą mes sužinojome iš žiniasklaidos. Maža to, po pirmojo sprendimo mes patys kreipėmės į komisiją prašydami surengti susitikimą, kuriame galėtumėme atsakyti į klausimus ir pateikti reikiamą informaciją. Tačiau jokios reakcijos nesulaukėme.
Mes esame dalyvavę ir laimėję „Lietuvos geležinkelių“ konkursus ir anksčiau, belieka tik spėlioti, kodėl būtent šis konkursas tapo akstinu kreiptis į komisiją – pabėgiai tikrai nėra strateginės reikšmės prekė, tai elementarus betono gaminys, o ir viešojo pirkimo apimtis nebuvo labai didelė. Kitaip tariant, klausimų kilo daug, tačiau nei vieno atsakymo nesame gavę.
Komisijos sprendimas pagrindinį „Skinest“ akcininką Olegą Osinovskį nuteisė už akių. Tuo tarpu O. Osinovskis yra Estijos pilietis, žinomas ir vertinamas šioje šalyje verslininkas. Estijos institucijos jam niekada nėra reiškusios jokių pretenzijų dėl veiklos ar suabejojusi jo lojalumu valstybei, todėl komisijos išvada nėra tiesiog gluminanti – ji kelia tiesioginę grėsmę jo reputacijai ir jo sukurto verslo perspektyvoms, nes sprendimas automatiškai paveikia ir susijusias verslo struktūras.
Teisininkų manymu, informacija, kuria remiantis buvo priimtas komisijos sprendimas, yra kontekstinė ir nieko neįrodanti. Įtarimų kelia ir tas faktas, kad informacija paimta iš tokių „autoritetingų“ šaltinių, kaip portalai sputnik.ru ir kompromat.ru. Maža to, kai kurie teismui pateiktuose dokumentuose minimi faktai yra gluminantys – teisininkų manymu, gali būti, kad dalis pateikiamos informacijos yra visiškai apie kitą asmenį, niekaip su O. Osinovskiu nesusijusį bendrapavardį Rusijos verslininką. Beje, O. Osinovskis, kiek man žinoma, teismui yra pateikęs Estijos institucijų oficialius raštus, kuriuose teigiama, kad jos neturi jokių duomenų apie jo ryšius, galinčius kelti grėsmę Estijos nacionaliniam saugumui“, – DELFI pasakoja V. Rasimas.
V. Rasimas tvirtina, kad „Skinest Baltijos“ ar „Vitra–S“ kasdienėje veikloje O. Osinovskis nedalyvauja, jis Lietuvoje – retas svečias.
„Kiek pamenu, per pastaruosius 5 metus Lietuvoje jis lankėsi gal vieną kartą. Dalyvavo administracinio teismo posėdyje dėl komisijos sprendimo. Skinest grupėje yra daugiau nei 50 įmonių. Kasdienėje įmonių veikloje jis apskritai nedalyvauja. „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veikia kaip savarankiškos struktūros, o pastarosios akcininkų struktūroje be „Skinest“ dar esama ir 15 smulkiųjų akcininkų – visi jie Lietuvos piliečiai – ilgamečiai įmonės darbuotojai. Be to „Vitras–S“ yra sertifikuotas NATO rangovas, sėkmingai vykdęs NATO lėšomis finansuojamus projektus. 2017 m. „Vitras–S“ buvo pakartotinai įtraukta į patikimų NATO konkurso dalyvių sąrašą“, – teigė jis.
DELFI pasiteiravo, ar „Skinest Baltija“ bendradarbiauja su kitomis Osinovskio įmonėmis, kaip „Spacecom“, kurios didžiausia akcijų dalis priklauso Rusijos verslininkams bei Ukrainoje, Kremenčiuge esančia geležinkelio reikmenų gaminimo įmone, kurios dalis akcijų taip pat priklauso verslininkui iš Rusijos.
„Skinest Baltija“ yra pirkusi vagonų ir atsarginių detalių iš Kriukovo vagonų gamyklos, esančios Kremenčiuge. Su „Spacecom“ nesame turėję reikalų, jie veikia kitoje rinkos segmente“, – patikino V. Rasimas.
Komentaruose DELFI „Skinest Baltijos“ vadovas teigia, kad komisijos išvada padarė poveikį ne tik dalyvavimui valstybės valdomų įmonių viešuosiuose pirkimuose, bet ir bendradarbiaujant su kitais privačiais verslais.
„Formaliai komisija neturi jokių pretenzijų nei „Skinest Baltija“, nei bendrovės vadovams, jų neigiamoje išvadoje kalbama apie pagrindinio grupės akcininko ryšius. Tačiau komisijos sprendimas mus de facto eliminavo iš viešųjų pirkimų. Maža to, neigiamą poveikį iškart pajutome net ir bendradarbiaudami su privačiais partneriais. (…) Manau, kad teisinėje valstybėje nėra normalu, kai niekam neatskaitinga institucija už uždarų durų priima sprendimą, kuris iškart paralyžiuoja bendrovės veiklą“, – sako jis.
DELFI taip pat pasiteiravo apie iš „Lietuvos geležinkelių“ perėjusius į „Skinest“ grupės įmones dirbti darbuotojus, ar tai galėjo paskatinti Geležinkelius kreiptis į komisiją. V. Rasimas atsakymuose nurodo, kad tikisi, jog ne. Anot jo, tokie mainai tarp įmonių – normalus reiškinys.
„Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Gerimantas Bakanas tapo „Skinest Rail“ įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu. Vaidotas Balynas yra „Vitras-S“ valdybos pirmininkas, Alenas Gumuliauskas yra vienas iš Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklos vadovų. Tiesa ir tai, kad galėčiau išvardinti bent tris vadovus iš „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“, kurie per pastaruosius porą metų išėjo dirbti į „Lietuvos geležinkelius“. Ir aš manau, kad konkurencija dėl aukščiausio lygio specialistų yra visiškai normalus reiškinys tokiose specializuotose sektoriuose kaip geležinkeliai“, – sako V. Rasimas.
Išvada aiški, bet detalės neatskleidžiamos
Patys „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad įstatymas, kuris suteikia teisę strateginėms Lietuvos įmonėms kreiptis į Vyriausybės komisiją, įsigaliojo tik 2018 m. kovo 1 d. Tad anksčiau nebuvo teisinio pagrindo kreiptis. Tiek dėl pabėgių konkurso, tiek dėl Rengės ruožo į komisiją kreipėsi patys Geležinkeliai, o ne Susisiekimo ministerija.
„Lietuvos geležinkeliai“ patys negali įvertinti anksčiau sudarytų sutarčių atitikimo nacionalinio saugumo kriterijams. Anksčiau sudarytų sutarčių atitikimą nacionalinio saugumo kriterijams gali įvertinti už tai atsakingos institucijos. (…) Negalime pasakyti, kaip bus ateityje. Po to, kai komisija pateikė išvadą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl kiekvieno naujo pirkimo, kuriame „Skinest“ grupės įmonė pretenduoja laimėti, kreipiasi į komisiją“, – DELFI komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento direktorius Mantas Dubauskas.
Apie tai, ar perėję į „Skinest“ grupės įmonę buvę Geležinkelių darbuotojai galėjo daryti įtaką ankstesnių pirkimų rezultatams, M. Dubausko teigimu, duomenų neturima.
Susisiekimo ministerija nurodo, kad komisijoje turi tik vieną balsą iš daugiau nei 15. Tad priimtą sprendimą, anot jų, geriausiai galėtų pakomentuoti pati komisija, nors didžioji dalis medžiagos ten – konfidenciali.
„Vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatomis, investicijų, investuotojų ir su jais sudaromų sandorių dėl Lietuvai strateginę reikšmę turinčių objektų atitiktį vertina Vyriausybės sudaryta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (pirmininkas Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis). Šios komisijos sprendimai nėra galutiniai, jei tai susiję su ribojimu investuotojui ateiti į Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbų objektą. Galutinį sprendimą dėl investuotojo ar sudaromo sandorio neatitikimo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė.
Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis informacijos, nagrinėjamos komisijoje, yra konfidenciali, siūlome dėl visų su tuo susijusių klausimų kreiptis tiesiogiai į A. Mačiulį ar kitus komisijos atsakingus asmenis“, – atsakymuose DELFI nurodė ministerija.
Vyriausybė plačiau nekomentuoja, kodėl buvo priimtas sprendimas, kad „Skinest“ grupės vadovo Osinovskio ryšiai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Atsižvelgiant į tai, kad dėl Jūsų minimų sprendimų vyksta teisminiai ginčai, ir galutiniai teismo sprendimai ginče nėra priimti, negalime komentuoti“, – rašoma atsakyme, pasiteiravus apie tai, ar buvo keistasi medžiaga su Latvija ir Estija.
Ar tai reiškia, kad „Skinest“ grupės įmonėms bus užkirstas kelias dalyvauti dideliuose strateginių įmonių pirkimuose? Atsakymo nei viena institucija nepateikia. Remiamasi tuo, kad kiekviena situacija turi būti įvertinta teisės aktų nustatyta tvarka.
Vyriausybė informuoja, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija sprendimo dėl Rengės ruožo dar nepriėmė. Laukiama papildomos informacijos iš Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“.
DELFI taip pat pasiteiravo, kiek iš viso komisija jau atliko tyrimų ir kiek buvo nustatyta grėsmių nacionaliniam saugumui atvejų, tačiau per daugiau nei penkias darbo dienas nesulaukė atsakymų iš Vyriausybės.
Plačiau, kokia yra ta galima grėsmė nacionaliniam saugumui dėl „Skinest“ vadovo Osinovskio neatskleidė ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Nurodyta tik tiek, kad VSD dalyvauja komisijos veikloje.
Praeitų metų kovą veiklą pradėjusią Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją sudaro Vyriausybės kanceliarijos atstovas, Energetikos ministerijos atstovas, Finansų ministerijos atstovas, Krašto apsaugos ministerijos atstovas, Kultūros ministerijos atstovas, Susisiekimo ministerijos atstovas, Ūkio ministerijos atstovas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Vidaus reikalų ministerijos atstovas, Lietuvos banko atstovas, Generalinės prokuratūros atstovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas, Valstybės saugumo departamento atstovas, Policijos departamento atstovas.
„Skinest Baltija“, „Vitras-S“, „Gretvita“ ir „BRC “ priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje. „Skinest“ yra ir didžiausio Baltijos šalyse naudotų transporto priemonių pardavėjo BRC akcininkas. „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.