LATIA duomenimis, karantino metu sustojo Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus gaminių eksportas, sudaręs didžiąją dalį įmonių pajamų. Pasaulinėje rinkoje atsigavimo ženklai vis dar labai neryškūs, nemaža dalis žmonių prarado darbus, žymiai sumažėjo jų pajamos, sumažėjo prabangos prekių vartojimas.
LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys teigia, kad valstybės parama sektoriaus įmonėms pokarantininiu laikotarpiu yra itin svarbi, tačiau ateityje laukia dar didesni iššūkiai.
Dugnas pasiektas birželį
„Kauno Baltija“ vadovas Vidas Butkus, komentuodamas įmonės situaciją, pažymi, kad šiuo metu eksportas susitraukęs perpus. Pagrindinės įmonės eksporto kryptys – Anglija, Prancūzija ir Skandinavija.
„Dirbame tik eksportui, užsakymai mados versle – itin sudėtingi. Pirmiausiai signalai rodė, kad britai labai mažina savo apimtis – susimažino net iki 70 proc. apimčių. Po to įmonės kalbėjo, kad praleis būsimus sezonus ir nevystys gamybos. Mūsų klientas iš Prancūzijos geriau išlaviravo, tačiau dauguma įmonių ten nedirbo, parduotuvės ir biurai buvo uždaryti, tad naujų užsakymų net neplanavo.
Skandinavai iš pradžių sakė, kad pas juos viskas gerai, tačiau po pusantro mėnesio pradėjo aiškėti, kad taip nėra, todėl taip pat susimažino savo užsakymus“, – situaciją apibūdina jis.
Anot pašnekovo, pavasarį eksportas buvo susitraukęs net 70 proc., o šiuo metu siekia 50 proc. Jis taip pat pažymi, kad dugnas buvo pasiektas birželį, tačiau dar negali sakyti, kad situacija gerėja.
„Kovą, balandį ir iki gegužės vidurio eksportas buvo sumažėjęs apie 70 proc. Birželis buvo visiškai liūdnas – eksportas krito daugiau nei 70 proc., nes beveik visą laiką išbuvome prastovose. Liepą vienas klientas pradėjo atsigauti, situacija šiek tiek pagerėjo. Pagal mūsų gamybinius pajėgumus, liepą, rugpjūtį, rugsėjį eksportas sudarė apie 50 proc.
Realiai dugnas buvo pasiektas birželį, tačiau negalima sakyti, kad situacija gerėja. Mados versle yra pereinamas laikotarpis, vadinamas tarpsezonis, kai turėtų būti kuriamos naujos kolekcijos ir nauji užsakymai. Gaminame daug naujų pavyzdžių, vystome naujus gaminius, bet kokius užsakymus gausime, neįsivaizduojame. Viskas priklauso nuo eksporto šalių. Jei pas juos turizmas uždarytas, pardavimai žymiai krenta, analogiškai jie pas mus negali užsakyti“, – sako V. Butkus.
Vadovas džiaugiasi, kad įmonė visai neblogai išgyveno rugsėjį, tačiau nuo tolesnių prognozių susilaiko. Kaip pažymi, situacija bus aiškesnė spalio viduryje, kai paaiškės, kaip „Kauno Baltija“ rinkos pradės naujus sezonus.
„Vieni užsakovai iškart pasakė, kad jiems reikės tik dar kito sezono, nuo vasario, tik tada prasidės pristatymai iš mūsų. Iš pagrindinių užsakovų net neįsivaizduojame, ko laukti. Sako, kad turi būti gerai, bet jei jų pardavimai – visiškai nukritę, tikėti jų žodžiais sunku“, – sako jis.
Prarastas visas sezonas
„Kauno Baltija“ vadovas tikina, kad mados verslas iš esmės prarado visą sezoną, tad situacija blogiausia toms įmonėms, kurios orientuotos tik į madą. Įmonė prisitaikė ir per šį neramų laikotarpį rado kitų nišų – pradėjo gaminti darbo, medicininius rūbus, padėjo baldininkams.
„Kol siuvimo paslauga reikalinga bent kažkam, mėginame šį laiką išnaudoti. Iš tikrųjų verčiamės per galvą. Kaip ir daugelis siuvimo įmonių, gaminame medicinines kaukes, chalatus, sektoriuje bandome sertifikuoti medicinos drabužius, tačiau labai sunkiai sekasi, nes specialūs sertifikatai priklauso nuo užsienio įstaigų. Jau keturis mėnesius bandome gauti sertifikatą, bet vis dar negauname galutinių išvadų, kaip mums visa tai reikėtų užbaigti, nors esame sumokėję nemažai pinigų“, – sako V. Butkus.
Sugrįžus vienam dideliam mados pasaulio užsakovui, „Kauno Baltija“ pradėjo gaminti moteriškas sukneles, kostiumėlius, skandinavams – prabangius darbo rūbus. Nors įmonė užsakovams kuria naujas kolekcijas, pastaruosius du sezonus savo produkcijos nekūrė.
„Matėme, kad neaišku, kur einama. Mūsų kolekcijų pardavimai rinkose, kurias anksčiau turėjome – Anglija, Rusija, – susitraukė. Dirbdavome pagal klientų užsakymus: ką jie duodavo, kokius modelius reikia išvystyti, tokius ir gamindavome, tačiau dabar labiau remiamės užsakovų – eksporto rinkų – kolekcijomis. O jie prarado visą sezoną, neaišku, kaip susidėlios jų naujas sezonas“ , – teigia V. Butkus.
„Kauno Baltijoje“ dirba 200 darbuotojų. Kaip sako vadovas, pastaruosius kelis mėnesius čia dirbo 95 proc. darbuotojų, tačiau šiuo metu situacija keičiasi – darbuotojai išleidžiami atostogų.
„Subsidijos už prastovas iš valstybės būtų labai reikalingos. Nežinome, ar darbuotojus leisime į prastovas, bet labai būtų gerai, kad tam būtume pasiruošę su valstybės pagalba“, – pažymi pašnekovas.
Šiemet apimtys augs 5 proc., darbuotojams didino algas
Vis dėlto ne visoms aprangos ir tekstilės įmonėms per pandemiją teko patirti didelių sunkumų. Kauno rajone, Garliavoje, įsikūrusi įmonė „Garlita“, kaip sako vadovas, savo apimtis šiemet padidins 5 proc., o užsakymų trūkumu nesiskundžia. Įmonė produkciją eksportuoja į 48 šalis, pagrindinės kryptys – Skandinavijos šalys, Vokietija, Anglija, Prancūzija, Norvegija.
Paklaustas, kas padėjo pasiekti tokių rezultatų, vadovas nedaugžodžiauja ir pažymi ilgamečius gerus santykius su užsakovais ir lanksčią vadybą. Jis taip pat tikina, kad užsienyje atsirado daugiau pirkėjų.
„Užsakymų nemažėjo, viduje išvengėme susirgimų. (...) Žinoma, patyrėme kažkiek sunkumų, bet organizavome vidinius resursus ir iš tokios padėties išsivertėme. Kai kurie sandėliai, pavyzdžiui, Anglijoje ir Švedijoje, buvo uždaryti, negalėjome krauti. Tačiau su užsakovais sutarėme, kad gaminame, krauname pas save sandėliuose, ir, kai po karantino jie atsidarys, išvešime. Taip ir buvo, užsakovai sumokėdavo pinigus.
Tų, kurie per karantino laikotarpį nesugebėjo įvykdyti užsakymų, perėmėme užsakymus, atlikome jų darbus, todėl ir turime augimą, o ne kritimą“, – pasakoja „Garlita“ vadovas Juozas Martikaitis.
Įmonė siuva drabužius moterims, vyrams ir vaikams, taip pat uniformas ir namų tekstilės gaminius. Šiuo metu „Garlita“ gamina naują žiemos kolekciją, ruošiasi parodoms ir pagal didmeninės prekybos pirkėjų užsakymus gamina drabužius.
Aprangos ir tekstilės įmonė vykdo ir elektroninę prekybą bei turi parduotuvę, kurioje daugiausiai prekiauja uniforminiais drabužiais moksleiviams. Tiesa, jis pripažįsta, kad prekių asortimentas didesnis el. parduotuvėje: „Elektroninėje erdvėje lengviau prekiauti, nereikia tokių prekybos kaštų, nereikia išlaikyti žmonių, viskas daug paprasčiau. Tokia tendencija – visame pasaulyje prekyba keliasi į elektroninę erdvę.“
Įmonė turi dvi siuvyklas Alytuje ir Garliavoje, čia dirba 187 darbuotojai. J. Martikaitis pasakoja, kad per karantiną dalis darbuotojų turėjo nedarbingumo pažymėjimus, tad padidėjus darbo krūviui, teko priimti daugiau žmonių ir kelti algas likusiems darbuotojams.
„Moterys, kurios turėjo mažų vaikų, kai uždarė mokyklas ir darželius, buvo išleistos su nedarbingumu. Vietoje jų, kitoms moterims teko labiau padirbėti. Mes joms sumokėjome didesnius atlyginimus. Jei žmogui, kuris lieka, didėja krūvis, tai alga turi didėti, už dyką jis nedirbs. Po darbo viršvalandžius dvigubai mokame“, – pažymi pašnekovas.
Pardavimai aplenkė 2019 m.
Kitos aprangos ir tekstilės įmonės „Sparta Textile“ vadovas Tomas Tumynas sako, kad užsakymų užsienyje šiek tiek sumažėjo, tačiau pardavimai esą toliau vyksta. Tiesa, jis pažymi, kad per patį karantino piką pardavimai krito 80 proc., šiuo metu – apie 20 proc.
„Yra daug įmonių, su kuriomis dirbame jau daug metų, jos galbūt neužsako tiek, kiek planuota, tačiau viskas nėra sustoję. Užsienio klientų kažkiek sumažėjo, dalis išliko. Pavyzdžiui, danams ir toliau gaminame, jie perkėlė daugiau užsakymų iš Turkijos į Lietuvą, todėl bendram kontekste niekas beveik nesikeitė.
Pavasarį buvo liūdnesnė situacija, dabar nežinome, kas laukia po mėnesio ar kelių, tad dar anksti džiaugtis.
Esame paskirstę veiklą, gaminame savo pačių – Spartos – produktus, keliame pardavimus, turime daugiau naujų taškų. Nors situacija bloga, bet mes toliau einame į priekį“, – pasakoja T. Tumynas ir priduria, kad išgyventi šį laikotarpį padėjo pardavimų kanalų skaičiaus didinimas.
„Krizė traukia kai kuriuos klientus, jie tampa ne tokie mokūs, bet turi eiti į priekį ir ieškoti naujų. Kai situacija rinkose susibalansuos, galiausiai turėsime daugiau klientų ir daugiau pardavimų. Nesakau, kad viskas lengva. Žinome, ką darome, norime augti. Kai yra sunkiau, reikia neatsitraukti ir eiti toliau“, – sako „Sparta Textile“ vadovas.
Planuose – naujos rinkos ir parduotuvė
Tiesa, vadovas užsimena ir apie šių metų planus plėstis į Latvijos ir Estijos rinkas, taip pat apie kuriamą internetinę parduotuvę ir svarstymą atidaryti „Spartos“ parduotuvę, mat prieš metus įmonė Vilniuje uždarė senąją.
Paklaustas, ar „Sparta“ siuva naujų kolekcijų, ar išparduoda tik užsilikusias, T. Tumynas pažymi, kad įmonė randa kitų būdų, kaip išparduoti seną kolekciją.
„Normalu, kad kažkiek lieka ir senų kolekcijų, visko iki nulio neišparduodame. Neplanuojame, kad kol neišparduosime senų, tol naujų neatvešime. Senas pasiimsime ir bandysime išparduoti kitur – pigiau internete, išpardavimuose, galvojame savo išparduotuvę atsidaryti“, – pasakoja pašnekovas.
„Sparta Textile“ dirba apie 225 darbuotojus. Įmonė Kazlų Rūdoje turi siuvyklą, o Vilniuje mezgimo ir kojinių fabriką. Anot vadovo, per karantiną itin gelbėjo valstybės parama – subsidijos už prastovas. Be jos esą būtų tekę sumažinti darbuotojų skaičių.
„Matėme, kad iš valstybės gausime paramą, todėl nieko neatleidome. Žiūrėjome į ilgalaikes perspektyvas, kad vėl atsistosime ir atsigausime. Nepaisant koronaviruso, mes daugiau gaminame, nesėdime rankų sudėję ir neverkiame“, – sako jis ir priduria likęs nustebęs, kad valstybė dėl verslo ėmėsi veiksmų.
T. Tumynas pažymi, kad nuo birželio pabaigos įmonės pardavimai aplenkė 2019 m. Prie to esą itin prisidėjo nauji pardavimų taškai.
Paklaustas, ar nesusidūrė su darbo rankų trūkumu, kai darbuotojai per karantiną prižiūrėjo vaikus, jis užsimena apie atsiradusias žmonių baimes: „Buvo momentas per piką, kai žmonės dar nelabai žinojo apie virusą, buvo išsigandę ir prigąsdinti, todėl bijojo ir nenorėjo eiti dirbti, bet visi atsakingai žiūrėjo.“