Nuomonės išsiskyrė
KT konstatavo, kad teisinis reguliavimas, siekiant jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis paskatinti dalyvauti pensijų kaupime, kartu suteikiant jiems teisę pateiktos informacijos pagrindu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu vartotojų teises.
KT savo pranešime pažymi, kad šioje byloje KT teisėjos Danutė Jočienė ir Janina Stripeikienė pareiškė atskirąsias nuomones. KT sudėtį iš viso sudaro 9 teisėjai.
Teisėja J. Stripeikienė abejoja dėl KT padarytos išvados, nes ji, teisėjos nuomone, padaryta neatlikus pakankamo ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tyrimo.
Taip pat, jos vertinimu, šioje byloje liko neatsakyta ir į kitą reikšmingą klausimą, ar tokio pobūdžio ilgalaikis, absoliučiai nepertraukiamas pensijų kaupimas gali būti pateisinamas pagal Konstituciją, t. y. ar būtina varžyti asmens teises siekiamam tikslui pasiekti.
Teisėja D. Jočienė pritaria, kad KT šioje byloje turėjo atlikti išsamesnį ginčijamo teisinio reguliavimo vertinimą atitikties Konstitucijai požiūriu: „Mano supratimu, tik išsamiu, visapusišku ginčijamo ir su juo susijusio kito Įstatyme (Pensijų kaupimo įstatyme – aut. past.) nustatyto teisinio reguliavimo vertinimu galėjo būti pagrįstai ir argumentuotai išanalizuotas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimas.“
Kritikų klausimai – ateities valdžioms
Pirmadienį „Delfi dienoje“ L. Kukuraitis kalbėjo, kad pensijų reforma ištaisė praeityje padarytas klaidas, o jauną žmogų skatina mąstyti apie savo ateitį.
„2003 metais, kai buvo kuriama pensijų kaupimo sistema (...), jau buvo nuspręsta už senatvės pensininkus, kurie dėjo „Sodros“ pinigus, kad gautų didesnes pensijas, kad valstybė dalį pinigų atiduos ateičiai į kaupimą. Tuo metu jau buvo padaryti sprendimai, kurie, mano nuomone, buvo neteisingi to meto pensininkų, kurie išėjo į pensiją ir mokėjo visą sumą, o gavo tik dalį pensijos, atžvilgiu. Šiuo atveju yra tik ištaisytos klaidos, ypač santykyje su „Sodra“. O jaunas žmogus yra skatinamas mąstyti apie savo ateitį“, – dėstė L. Kukuraitis.
Ministras atkreipia dėmesį, kad pensijų sistemos specialistai kritikuoja valstybės prisidėjimą prie kaupimo pensijai, – ar jis teisingas, jei tai – privatus kaupimas. Šie klausimai, anot jo, lieka ateities valdžioms.
„Šiuo atveju jau valstybės prisidėjimas per „Sodrą” net ir valstybės biudžeto lėšomis buvo labai dosnus. Mes, sumažindami darbo apmokestinimą ir pridėdami tam tikrą dalį valstybės biudžeto lėšų, manau, suradome pakankamai gerą perėjimą, visiškai suprasdami, kad sistema ir toliau funkcionuoja.
Įsitraukusių žmonių kiekis kaupime yra gerokai didesnis nei iki tol, jie dalyvauja didesniu intensyvumu, šiemet dalyvauja dar didesnis procentas žmonių. Taigi pati sistema liko tvari. O klausimai, kuriuos kelia kritikai, – ateities valdžioms“, – „Delfi dienoje“ sakė jis.
Abejojo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai
KT šią bylą nagrinėjo pagal 30 Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip skelbiama Seimo narių grupės prašyme, 2019 m. įsigaliojusi tvarka, pagal kurią į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami jaunesni kaip 40 metų amžiaus asmenys, neproporcingai varžo pensijų kaupime nedalyvaujančių asmenų laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis, t. y. ar mokėti pensijų kaupimo dalyvių įmoką.
Be to, anot parlamentarų, pensijų kaupimo sistemos dalyviai gali nedalyvauti pensijų kaupime tik aktyviais veiksmais to atsisakę, priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą. Todėl taip galimai pažeidžiami konstituciniai sutarčių laisvės ir vartotojų teisių apsaugos principai.
Seimo narių grupės prašyme taip pat nurodoma, kad pagal ginčijamą tvarką automatiškai įtraukiant į pensijų kaupimą tik asmenis iki 40 metų sudaromos prielaidos diskriminuoti dėl amžiaus, nes nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vienintelis kriterijus yra asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami. Taip, parlamentarų teigimu, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
KT argumentai
Anot KT, Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam gyventojui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.
„Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas ir turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą“, – skelbia KT.
Įstatymų leidėjas, kaip savo sprendime pažymi KT, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus žmonėms būtų sukuriamos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimus dėl dalyvavimo senatvės pensijų kaupime.
KT nurodė, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą yra nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kartu užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam skaičiui gyventojų.
„Šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, be kita ko, apie visas jų pasirinkimo galimybes (atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; sudaryti pensijų kaupimo sutartį; nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo, dalyvauti pensijų kaupime įstatymo pagrindu), kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime“, – rašoma KT pranešime.
Toks teisinis reguliavimas, anot KT, nustatytas atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį ir prognozes.
Skatina pradėti kaupimą kuo anksčiau
„Įstatymų leidėjo pasirinkta 40 metų amžiaus riba, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, vertintina kaip optimali, kad būtų galima sukaupti lėšų didesnei būsimai senatvės pensijai“, – pažymi KT.
Rengiant bylą KT posėdžiui buvo gauta rašytinė socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio nuomonė. Įvertinus tai, kad kaupiamosios pensijos dydį lemia sukauptų lėšų dydis ir finansiniai jų investavimo rezultatai, įstatyme nustatyta 40 metų amžiaus riba, anot L. Kukuraičio, nelaikytina varžančia asmenų teises.
„Pagal Pensijų kaupimo įstatymą 40 metų ir vyresniems asmenims nedraudžiama sudaryti pensijų kaupimo sutarčių su jų pasirinktomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Taigi iš esmės nėra ribojama jų galimybė dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo galutinė nauda gali būti matoma po 25–30 metų, siūloma skatinti pradėti papildomai kaupti pensiją kuo jaunesnio amžiaus (nesukakus 40 metų), kai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus lieka bent 25 metai. Ilgas kaupimo laikotarpis būtinas ir dėl nedidelio įmokos dydžio“, – rašoma L. Kukuraičio nuomonėje.
Parlamentinė opozicija 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų reformos. Kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.
„Delfi“ primena, kad nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigaliojus pensijų reformai automatiškai į papildomos pensijos kaupimą buvo įtraukti visi Lietuvoje gyvenantys, jaunesni nei 40 metų asmenys. Visi įtrauktieji turi kelis variantus – pasilikti priskirtame pensijų fonde, pakeisti priskirtą pensijų fondą arba iš viso pasitraukti iš kaupimo.
Iš pensijų kaupimo iki šių metų birželio 30 dienos gali pasitraukti tik tie gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo ir į kaupimą pirmą kartą įtraukiami šiemet. Jau esantys pensijų kaupimo dalyviai iš kaupimo pasitraukti negali.
Įtraukimas į kaupimo sistemą kartojamas kas 3-ejus metus, bet ne daugiau nei tris kartus, iki asmeniui sueis 40 metų.