Tuo metu Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis aiškino, kad vadinamasis EPS (angl. Expanded Polystyrene) yra žmogui ir aplinkai itin draugiška medžiaga.
Kritiškesniu požiūriu į 2019 metų birželį priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo išsakė ir Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kurios poziciją „Delfi“ perdavė laikinai pareigas einanti komunikacijos departamento vadovė Daiva Rimašauskaitė.
„Negalime sutikti su pastabų autorių ir plačiai visuomenėje paplitusia nuomone, jog bet kokios alternatyvos yra geriau už plastiką. Ir be išsamesnių tyrimų šiandien yra aišku, jog tam tikros greitai išplitusios tariamai „žalesnės“ plastiko alternatyvos sukelia daugiau aplinkosauginių problemų, nei pirminės plastiko pakuotės.
Pavyzdžiui gairėse minimos popieriaus pagrindu sukurtos pakuotės dengtos plastiku ar turinčios plastiko sluoksnį, skirtingai nei atitinkami vienkartiniai plastikiniai gaminiai, yra neperdirbamos ir gali būti tik deginamos arba šalinamos sąvartyne“, – be kita ko rašoma konfederacijos pozicijoje.
Lietuva – tarp „lyderių“
Nuo liepos 3 dienos Bendrijos rinkai negalima tiekti plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių.
Taip pat bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius (pavyzdžiui, maišelius) ir maisto tarą, gėrimų indelius bei jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
G. Krolis „Delfi“ sakė, kad Europa jau seniai eina link to, kad būtų mažinamas plastiko vartojimas.
„Tačiau naujoji direktyva , ko gero, yra stipriausias žingsnis. Ji jau paveikė „Bagfactory“ verslą. Kadangi esame ekologiškų maišelių gamintojai, pastebėjome, kad nuo 2021 metų pradžios išaugo klientų susidomėjimas mūsų produkcija.
Mano nuomone, naujieji ES reikalavimai ypač stipriai paveiks verslą (maišelių naudotojus) būtent Baltijos regione – kadangi oficiali statistika rodo, kad būtent čia plastiko maišelių suvartojimo apimtys yra didžiausios“, – sakė jis.
2018 metų „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, Latvijoje – 327 plastikinius maišelius.
„Tai yra aukščiausi rodikliai visoje ES. Palyginimui – visoje ES vienas gyventojas per metus sunaudoja 100 plastikinių maišelių, o mažiausias plastikinių maišelių naudojimas fiksuojamas Vokietijoje (20) ir Belgijoje (28). Ši statistika rodo, kad būtent Baltijos regiono įmones naujoji ES direktyva palies labiausiai – Vakarų Europos valstybės jau seniau pradėjo kovoti su plastiko vartojimu, tuo metu kai Lietuvos įmonės, naudojančios plastikinius maišelius, turės per trumpą laiką prisitaikyti prie naujų ES reikalavimų“, – svarstė G. Krolis.
„Bagfactory“ direktoriaus manymu, ilgalaikėje perspektyvoje vartotojai bus skatinami pereiti prie daugkartinio naudojimo maišelių, o prie to turės prisitaikyti ir verslas.
„Tai yra svarbus momentas ne tik maišelių gamintojų klientams, bet ir patiems maišelių gamintojams – ilgalaikėje perspektyvoje konkurencinę kovą laimės tie gamintojai, kurie maišelių gamyboje naudoja naujausias technologijas ir inovacijas.
Pavyzdžiui, „Bagfactory“ jau dabar rinkai gali pasiūlyti daugkartinio naudojimo maišelius, tačiau nestovime vietoje ir nuolat tobuliname, netgi vystome ekologiškų maišelių gamybos technologijas. Beje, kurdami naujus daugkartinio naudojimo maišelių gamybos technologijas, mes bendradarbiaujame su Lietuvos mokslininkais“, – pasakojo jis.
Stengiasi perdirbti
Polistireninio putplasčio (EPS) gamintojus vienijančios asociacijos vadovas S. Skrodenis pasakojo, kad pasaulyje jau kelis dešimtmečius EPS yra perdirbama ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS gaminti.
„Valencijos technikos universiteto mokslininkai 2010 metais paskelbė tyrimo ataskaitą, kad perdirbto EPS savybės nepablogėja, o „šiluminės perdirbtos medžiagos savybės faktiškai yra geresnės, nei pradinio produkto“.
Todėl EPS gali būti laikomas žiedinės ekonomikos etalonu, tereikia jį surinkti ir perdirbti. Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba“, – sakė jis.
Kaip žinia, EPS naudojamas pastatų šiltinimui, pavyzdžiui, renovuojant, taip pat – interjerui, įvairių elementų formavimui, pramonėje ir maisto produktų pakuotėse. Tačiau pagal naująją direktyvą pastarosios paskirties ES teks atsisakyti.
S. Skrodenis priminė, kad Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 metų perdirbs 46 proc. EPS atliekų.
„Putplasčio perdirbimo pajėgumų Lietuvoje yra. Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos nariai surenka ir perdirbėjams pateikia jų pagaminto putplasčio atraižas. Tačiau reikia, kad putplasčio surinkimas apimtų visa Lietuvą, kad tame aktyviai dalyvautų savivaldybės, kaip yra Danijoje“, – aiškino asociacijos prezidentas.
Perdirba tik trečdalį
Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas komentavo, kad Vienkartinių plastiko gaminių mažinimo direktyva uždraudė tiekti į rinką tik labai nedidelę dalį plastikinių gaminių.
„Plastiko taršos problema kur kas gilesnė. Vien per 2019 metus Lietuvoje buvo surinkta ir atliekų apdorojimo metu susidarė daugiau nei 100 tūkst. tonų plastiko atliekų. Tik trečdalis jų buvo perdirbta arba paruošta perdirbti. Atsižvelgiant į tai, kad plastiko žaliavos visiškai atsisakyti dar tikrai nepavyks, o planetos resursai riboti, būtina gerinti perdirbimo rodiklius“, – sakė jis.
Pašnekovas svarstė, kad plastiko problemas galėtų spręsti tvaraus verslo skatinimas.
„Todėl valstybė turėtų numatyti efektyvius finansinius mechanizmus, kurie verslui padėtų persiorientuoti, ir sudarytų sąlygas kurtis ir plėstis alternatyvius produktus gaminančioms įmonėms. Jau dabar Lietuvoje turime sėkmingų tvaraus verslo pavyzdžių, bet kol kas dauguma jų veikiau nišiniai, todėl turime ieškoti būtų, kaip juos padaryti prieinamais kiekvienam gyventojui.
Be to, svarbios investicijos į tyrimus ir inovacijų kūrimą, nes tam tikriems produktams alternatyvų dar neturime. Manau, kad galėtų padėti ir tam tikri valstybės užsakymai verslui vykdyti tam tikrų medžiagų (antrinių žaliavų) perdirbimą – tai leistų kurtis naujoms gamykloms, įdarbinant naujas technologijas.
Vis dar daug iššūkių slypi ir pačiuose gaminių, turinčių plastikinių detalių (korpusai ir pan.) reikalavimuose. Turime juos palaipsniui koreguoti, kad rinką pasiektų kokybiški produktai ir gamintojai nesudarinėtų kliūčių daiktų taisymui. Jei produktas jau visai netinkamas naudojimui, gamintojas turėtų būti sudaręs galimybę jį perdirbti“, – kalbėjo R. Lapinskas.
Baudos dar derinamos
Kaip „Delfi“ informavo Aplinkos ministerijos atstovai, kitus (ne iš išplėstojo polistireninio putplasčio ir ne iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus) vienkartinius plastikinius gėrimų indelius bus galima pateikti Lietuvos rinkai ir po 2021 metų liepos 3 dienos, tačiau jie turės būti paženklinti pagal reglamento reikalavimus: gėrimų indeliai, pagaminti iš dalies iš plastiko (pavyzdžiui., popieriniai su plastiko sluoksniu), ženklinami spalvotu spausdintu ženklu, o gėrimų indeliai, pagaminti vien iš plastiko, ženklinami nespalvotu spausdintu ženklu arba graviruotu/įspaustu ženklu.
„Pagal reglamento reikalavimus spalvotu spausdintu ženklu ženklinamos ir nuo liepos 3 d. pateikiamų Lietuvos rinkai vienkartinių plastikinių drėgnųjų servetėlių, buitinių šluosčių, higieninių paketų (įklotų), tamponų ir tamponų aplikatorių, tabako gaminių su filtrais ir atskirai parduodamų filtrų pakuotės.
Vis dėlto, iš Lietuvoje esančių tiekėjų iki 2021 metų liepos 2 dienos įsigytus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, vienkartinius plastikinius gaminius, nepaženklintus vienkartinius plastikinius gaminius bus galima platinti ar sunaudoti ir po liepos 3 dienos. Todėl visi šie pokyčiai vartotojams pasijaus ne iš karto, o palaipsniui – po truputį išparduodant likučius, jų vietą turės užimti tvaresnės alternatyvos ir informatyviai paženklinti gaminiai.
Direktyvą perkeliantis įstatymų paketas parengtas. Ženklinimo reikalavimai nustatyti reglamente, kuris privalomas ir tiesiogiai taikomas nuo 2021 metų liepos 3 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Už visų šių reikalavimų nesilaikymą šių gaminių gamintojams ir importuotojams (įvežėjams) numatomos piniginės baudos, konkretūs jų dydžiai dar derinami su Teisingumo ministerija“, – dėstoma ministerijos atsakyme.