Ekonominei krizei – dešimt metų. Kaip gyvena krizės „bendraamžės“

Iš daugiau kaip 8 tūkstančių įmonių, įregistruotų 2008 m., dabar gyvuoja mažiau nei pusė. Tarp jų – šiandien garsios bei stiprios kompanijos, teigia įmonių rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Lygiai prieš dešimt metų, 2008 m. rugsėjo 15 d., JAV žlugus investiciniam bankui Lehman Brothers, prasidėjo tarptautinė ekonominė krizė. Taip teigia užsienio ekspertai, – pasakoja bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – Lietuva ekonominį sunkmetį pajuto ypatingai aštriai. Jei paskutinį 2007 m. ketvirtį bedarbių būta tik 4 proc., tai po metų jau 7,8 proc., 2009 m. – 15,5 proc., o 2010 m. bedarbystės lygis pasiekė visus 17,2 proc. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 15 proc. Triuškinantis smūgis teko šalies verslui. Štai jei 2007 m. turto areštus patyrė 3784 įmonės, tai 2008 m. jau 6020, o 2009 m. – net 9597. Bankroto bylų 2008 m., lyginant su 2007-aisiais, pagausėjo 57,9 proc., o 2009 m. augimas sudarė dar 92,6 proc., iki 1843. Ypač nesaldu buvo toms įmonėms, kurios gimė tais pačiais metais, kaip ir tarptautinė krizė.“

Tarp krizės „bendraamžių“ – žinomi vardai

Per visus 2008-uosius buvo įregistruota per 8 tūkst. įvairių juridinių formų subjektų. Jei skaičiuosime valstybines, biudžetines, savivaldybių įmones bei įstaigas ir dar pridėsime bendrijas, šis skaičius išaugs dar labiau. O jei ties 2008 m. rugsėjo 15 d. nubrėšime ribą, pamatysime, kad iki oficialios krizės „pradžios“ kas mėnesį vidutiniškai buvo įregistruojama 23, o jai prasidėjus – 20 juridinių subjektų. Daugiausiai įmonių – net 3167 – savo veiklą pradėjo Vilniaus savivaldybėje. Kauno miestas nuo sostinės atsiliko daugiau kaip triskart, o Klaipėda nuo Kauno kone dvigubai.

Natūralu, kad dažniausiai buvo registruojamos uždarosios akcinės bendrovės. Bendrame gimusių 2008 m. būryje jų dalis siekia 70 proc. Tarp jų tokios dabar žinomos įmonės, kaip „Deichmann avalynė“, „Lietuvos energija“, „Malsena Plius“, „Estrella Baltics“, „Lords LB Asset Management“ ir kitos.

Antroje vietoje seka individualios įmonės, trečioje – asociacijos, tarp kurių ir Respublikinė draudėjų asociacija, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos kariuomenės karininkų klubas, Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Į penketuką taip pat pateko viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos fondai. Įdomu, kad 2008 m. įregistruotos ir keturios partijos. Tiesa, iš jų iki šiol veikia tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Fronto partija, Leiboristų partija ir Tautos prisikėlimo partija jau kuris laikas išregistruotos.

Įdomu, kad rūšiuojant įmones pagal veiklą, paaiškėja, kad prieš 10 metų populiariausia buvo užsiimti didmenine bei mažmenine prekyba, taip pat pastatų statyba, narystės organizacijų veikla, sausumos transportu bei specializuotos statybos veikla. Tokios veiklos įmonių įstatuose buvo įrašomos dažniausiai.

Kas pralaimėjo...

Verslo specialistai žino – jaunoms įmonėms patys sunkiausi pirmieji keli metai. Būtent tuomet vyksta pagrindinė kova dėl įmonės išlikimo. Gimusioms tais pat metais kaip ir krizė, šį užduotis buvo dar sunkesnė. Tad nieko nestebina, jog apie 30 proc. įmonių per dešimt metų teko apsilankyti teismuose, o turto areštus patyrė apie ketvirtadalis visų tada registruotų ūkio subjektų. Beje, vienai „laimingajai“ teko net 52 turto areštai. Sunkios gyvavimo sąlygos lėmė, kad šiuo metu iš registro jau išbraukta daugiau kaip 1,3 tūkst. įmonių, gimusių 2008-aisiais.

Dar per 360 iš registro išnyks artimiausiu metu, nes yra bankrutavusios, bankrutuojančios arba likviduojamos. Dar kitos, tokios kaip UAB „Prisma LT“, tiesiog užsidaro, nes palieka Lietuvos rinką. O pažvelgus į verslus, registruotus prieš dešimtmetį, dar įdėmiau, pamatysime, kad šiai dienai per 3 tūkst. įmonių neturi jokio personalo, tad greičiausiai veikia tik formaliai. Beje, įmonių tuštėjimo metas tęsiasi. Štai 2016 m. pradžioje personalą turėjo beveik pusė kompanijų, registruotų 2008 m., o 2018 m. rugsėjį – tik 40 proc.

O kam pasisekė

Tačiau tarp pradėjusių gyvuoti krizės gimimo metais atrasime ir tokių, kam šiandien labai neblogai sekasi. Štai net 23 proc. įmonių, iš registruotų 2008-aisiais, dabartiniu metu valdo transporto priemones. Kiek mažiau nei trečdalis visų registruotų įmonių šiandien įvertintos kaip vidutinės ar dar mažesnės rizikos, o 4 proc. turi įvertinimą CrefoCert Stabilus, liudijantį, kad verslas ne vienus metus veikia stabiliai.

Per dešimtmetį, praėjusį nuo įsiregistravimo, kai kurios įmonės gerokai išaugo – tiek pajamomis, tiek personalu. Šiandien daugiau kaip 30 mln. eurų pajamų metine apyvarta gali pasigirti bendrovės „Malsena plius“, „Saurix kuras“, „Elektrum Lietuva“, „ICG farma“, „prekybos namai BMZ Baltija“, „Eurochem logistics International“, „Sodrugestvo Baltija“, „B Group“ ir kitos.

Personalą iki kelių šimtų ar net tūkstančių darbuotojų išaugino „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ (2924), bendrovės „Amber Food“ (1063), „Skandinaviska Enskilda Banken, Vilniaus filialas“ (1018), „Čili pica“ (647), „DXC Technology Baltic“ (380) ir „Olego transportas“ (301).

Iš viso 2008 m. įregistruotose įmonėse šiuo metu darbuojasi beveik 33 tūkst. darbuotojų.

Ar dosnios krizės „bendraamžės“

Nors ne viena kartu su ekonomine krize veiklą pradėjusi įmonė šiandien gali pasigirti puikiais rezultatais, tik septynios kompanijos savo darbuotojus pamalonina atlyginimais, viršijančiais 3 tūkst. eurų (iki mokesčių). Jei skaičiuosime vidutinio atlyginimo įmonėje vidurkį per septynis šių metų mėnesius, didžiausių vidutinių algų septintuke išsirikiuos bendrovės „Civinity“ (4479 EUR), „IDS Borjomi Europe“ (3971 EUR), „Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“ (3451 EUR), „Classic Jet“ (3281 EUR), „Aco Nordic“ (3193 EUR), „Eaton Electric“ SIA atstovybė (3077 EUR) ir „Charter Jets“ (3028 EUR). Dar 27 verslai savo darbuotojams moka vidutines algas, viršijančias 2 tūkst. eurų. Iš viso bent vieną darbuotoją šiandien samdo per 3,2 tūkstančius įmonių – krizės „bendraamžių“.