Esminių vartojimo pokyčių nepastebima
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad ne maža dalis pirkėjų jau per COVID-19 pandemiją įprato planuoti pirkinius, priima racionalesnius sprendimus. Pavyzdžiui, reguliariai seka akcijas, ieško prekių geriausiais kainų pasiūlymais.
„Esminių vartojimo pokyčių kol kas nepastebime – pieno produktai, mėsa, duona ir daržovės, t. y. būtiniausi kasdieniai maisto produktai, kurie sudaro didžiąją pirkinių krepšelio dalį. Itin ryškus pokytis buvo per COVID-19 pandemiją ir šiuo metu yra stebima tendencija, kai pamažu grįžtama į priešpandeminę elgseną: parduotuvėse vėl lankomasi dažniau, todėl ir vieno apsipirkimo krepšelis yra mažesnis. Apklausos rodo, kad net 8 iš 10 lojalių „Maximos“ pirkėjų yra svarbios akcijos“ , – komentuoja E. Dapkienė.
Anot E. Dapkienės, įmonė su nerimu stebi infliacijos augimą ir žmonių susirūpinimą, tačiau nenustoja ieškoti būdų, kaip pirkėjams pasiūlyti kuo geresnę kainą.
„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigia, kad kardinalių pokyčių taip pat nemato.
„Jeigu svyravimai ir yra, tai šiuo metu tai nulemta labiau sezoninių pokyčių, nei pačios infliacijos. Vertėtų paminėti, kad bendras kainų lygis Lietuvoje visą laiką buvo vienas iš žemesnių Europos Sąjungoje, todėl procentaliai šių metų kainų augimas atrodo didesnis. Mes kaip tinklas, dedame visas pastangas, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius“, – tikina V. Budrienė.
Parduotuvių tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis mano, kad dar sunku suprasti pokyčius. Anot jo, pirkėjai visada kreipė dėmesį į kainą, bet dabar kreipia dar labiau ir akcijos išlieka svarbios.
„Lidl Lietuva“ atstovė Dovilė Ibianskaitė teigia, kad yra daug priežasčių, dėl ko parduotuvių tinklas irgi nejaučia vartojimo pokyčių.
„Didžiąją mūsų asortimento dalį sudaro privačių prekės ženklų produktai, kurie leidžia nepermokėti už žinomą prekės ženklą. Be to, turime ir lojalumo programėlę „Lidl Plus“, kurioje kiekvieną savaitę yra pristatomi pasiūlymai, leidžiantys sutaupyti. Dėl šių priežasčių pirkėjų elgsenos pokyčių šiuo metu nepastebime“ , – pasakoja D. Ibianskaitė.
Pramogų ištroškę lietuviai patys atveria pinigines
Nors dažnas pirkėjas skundžiasi kylančiomis kainomis, tačiau neaplenkia prekybos centrų, pramogauja. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tokiam pirkėjų elgesiui didelę įtaką padarė pandeminis laikotarpis. Anot ekonomisto, jie ieško nuolaidų ir perka, o tai padaryti tapo daug lengviau, iškeitus akcijų katalogus į programėles. Taip pat žmonės daugiu investuoja į paslaugas, keliones.
„Perkamas panašus kiekis, bet ieškoma nuolaidų. Taip pat pasijautė, kad daugiau išleidžiama paslaugoms, žmonės pradėjo žymiai daugiau keliauti į užsienį, bet čia dėl karantino ribojimų – jie nori atsikvėpti. Didesnių pokyčių nėra ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje kainos kyla taip sparčiai, nes žmonės patys atveria savo pinigines ir leidžia pinigus“ , – komentuoja Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, pirkėjai turėtų „išsikvėpti“ apie rugpjūčio vidurį, o ryškesnių vartojimo pokyčių turėtume sulaukti rudenį ir ypatingai žiemą, kai bus leidžiama mažiau paslaugoms, laisvalaikio pramogoms ir brangiems pirkiniams.
Prognozuojama defliacija – kitų metų pavasarį
Ekspertų teigimu, liepos mėnesį galima tikėtis infliacijos piko, nes didės elektros, dujų ir maisto prekių kainos. Ž. Mauricas teigia, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais infliacija turėtų pradėti mažėti, tačiau tikėtina, jog išliks dviženklė, tačiau kitų metų kovas turėtų būti laikas, kai infliacija taps vienaženklė, o vėliau turėtų prasidėti prekių ir paslaugų pigimas.
„Turbūt nuo kitų metų kovo mėnesio jau turėsime vienaženklę infliaciją, bet vis dar pakankamai aukštą. Mūsų prognozė, kad kitų metų antroje pusėje turėtume įžengti į defliacijos zoną, kai bus bendras kainų pigimas. Nemaža dalis kainų kilimo turi sąlygotų vienkartinių veiksnių, kurie parodo, kad nėra didelė tikimybė, kad tai truks ilgą laiką“, – dėsto ekonomistas.
Pagal Ž. Mauricą, pirmas sąlygotas dalykas – energetinis karas tarp Rusijos ir ES, dėl ko pakilo elektros ir gamtinių dujų, dalinai degalų kaina. Kitas – karas Ukrainoje, dėl ko pakilo maisto prekių kaina, o trečiasis – pandemija, ribojimai, dėl kurių „buvo sutrikusi pasaulinė tiekimo grandinė“. Anot ekonomisto, sukilusios pramoninių prekių bei metalų kainos jau ima stabilizuotis ir greitai Lietuvoje bus matomas ženklus sumažėjimas.