„Tyrimas parodė, kad iš apklaustų 1,5 tūkst. respondentų net 305 žmonės išvyko iš Lietuvos norėdami pabėgti nuo lietuviško valdymo.
Dar 181 apklaustasis sakė, kad išvyko ieškodamas geresnės valstybės, o, bendrai kalbat, kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sakė ir tai, kad jie emigravo nes jiems nepatiko Lietuvos valdymas“, – antradienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ sakė VDU lietuvių išeivijos darbuotoja dr. Ilona Strumickienė.
Kaip ji pasakojo, tyrime iš 13 pateiktų variantų net 39 proc. respondentų dėl išvykimo iš tėvynės rinkosi atsakymus, kurie buvo susiję su nepasitenkinimu valdžia ir Lietuvoje gaunamomis viešosiomis paslaugomis.
„Yra keturios pagrindinės priežastys, kodėl jie išvyksta.
Tai užsidirbti, išbandyti save, dėl šeimos ir pabėgti nuo lietuviško valdymo“, – tyrimo medžiagą komentavo I. Strumickienė ir sakė, kad nors valdžiai šiame tyrime skiriama daug dėmesio, nepasitenkinimas ja nėra pagrindinė žmonių emigracijos priežastis.
Daugiausia respondentų pagrindinę emigracijos priežastį išskyrė norą užsidirbti daugiau pinigų.
Specialistė pasakojo, kad analizuojant tyrimo duomenis buvo pastebėta ir tai, kad nepasitenkinimą valdžia, kalbant apie emigrantus ir emigraciją, lemia ir tokie dalykai, kaip išvykusiųjų išsilavinimas, užsiėmimas, finansinė padėtis, išvykimo iš Lietuvos amžius ir pilietinis aktyvumas, todėl emigrantus suskirstė į tris grupes, klasterius.
„Pirmoji – besimokantys, darbines karjeras baigę ar jų nepradėję, kurių pajamos gana tolygiai išsibarsčiusios į tris žemesnių ir vidutinių pajamų grupes, piliečiai,
Antroji – juodadarbiai. Tai prasčiau arba vidutiniškai išsilavinę žmonės, žemų pajamų piliečiai.
Trečioji grupė – labai gerai išsilavinę, gaunantys vidutines arba aukštesnes pajamas, žmonės“, – sakė ji ir teigė, kad, nepaisant tokio skirstymo, būtent lūkesčiai ir jų neatitinkanti patirtis nepasitenkinimą valdžia lemia visuose klasteriuose.
„Jauni žmonės, kurie yra neturėję patirties, santykio su valdžia, su Lietuvos institucijomis, jų nepasitenkinimas Lietuvos valdžia yra mažesnis, tačiau su amžiumi nepasitenkinimo daugėja. Labiausiai valdžia netenkina 25- 35 metų žmonių“, – sakė ji.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad iš Lietuvos, daugiausia, išvyksta jauni žmonės. Jie, įprastai, būna 18-33 metų.
Tyrimo metu emigrantų buvo klausiama ir tai, kokius taisytinus dalykus Lietuvoje jie mato.
„Lietuvoje jiems labiausiai nepatinka korupcijos dydis, ekonominė nelygybė, nepagarba eiliniam žmogui ir biurokratijos dydis“, – sakė I. Strumickienė.
Taip pat emigrantai buvo paklausti ar, jų nuomone, gyvenant Lietuvoje galima jaustis saugiai, nes, esant reikalui, atsakingos tarnybos užtikrina efektyvią pagalbą. Tiesa, didžioji dalis nurodė nesutinkantys su tokiu teiginiu.
Vytauto Didžiojo universiteto sociologas dr. Dainius Genys pabrėžė, kad svarbiausia yra ne dėl visko kaltinti vieniems kitus, o tarpusavyje ieškoti supratimo.
Apibendrindama I. Strumikienė kalbėjo, kad nepasitenkinimas Lietuvos valdžia yra viena iš komplekso priežasčių, lemiančių Lietuvos piliečių apsisprendimą išvykti.
„Taip pat matyti, kad respondentai blogos valdžios neįvardino kaip pagrindinės jų išvykimo priežasties, tačiau atsakydami į atvirą klausimą, reiškė ne tik nepasitenkinimą, bet pyktį Lietuvos valdžios atžvilgiu“, – sakė ji.
„Lūkesčiai ir jų neatitinkanti patirtis lemia nepasitenkinimą Lietuvos valdžia visose trijose grupėse“, – sakė mokslininkė.