„Investicijos į infrastruktūrą pasiteisina, bet iki tol, kol nepasiekiamas tam tikras persotinimo lygis. Kalbant apie vertinimus ir poveikį, makroekonominiai vertinimai paprastai rodo didesnį poveikį, nei kotrafaktiniai. Pastarieji rodo ir išstūmimo efektus - jeigu investuoji lėšas, reiškia, jų neinvestuoja kažkas kitas, paprastai - privatus sektorius“, - Seime surengtoje diskusijoje apie būsimą ES finansinę perspektyvą komentavo K. Maniokas.
Pasak specialisto, Lietuvai įstojus į ES, bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui per 2004-2016 m. padidėjo nuo 52 proc. iki 75 proc. ES vidurkio, bet dabar yra ties šiuo rodikliu ir sustojęs. Tačiau pasiskirstymas esąs labai netolygus.
„Ir kitoje finansinėje perspektyvoje beveik pusė papildomo BVP bus sukurta Vilniuje“, - teigė K. Maniokas.
Jo teigimu, konkurencingumo, skurdo, atliekų ir kiti vertinimai rodo, kad struktūrinės paramos poveikis labai priklauso nuo derinimo su kitomis intervencijomis: reguliavimu, mokestinėmis priemonėmis, komunikacija, administracinių gebėjimų stiprinimu.
„Taigi galiu pasakyti, kad kalbant apie būsimą ES biudžetą, mažiau pinigų yra ne tragedija, jeigu rasime būdų juos panaudoti efektyviau“, - pažymėjo K. Maniokas.
ELTA primena, kad EK pasiūlymas dėl naujosios ES Daugiametės finansinės programos po 2020 metų paskelbtas gegužės 2 d. Pagal jį, 7 metų ES biudžetą sudarytų 1,135 mlrd. eurų vertės įsipareigojimai. EK kelia tikslą susitarti dėl naujojo ES biudžeto iki Europos Parlamento rinkimų 2019 m. gegužę.