Italijos ekonomikos augimas sulėtėjo, nedarbo lygis išaugo, o valstybės skola yra milžiniška. To daugiau nei pakanka rimtam susirūpinimui, kuris tvyro euro zonos šalių finansų ministrams renkantis į pirmąjį savo susitikimą po to, kai Briuselis atmetė Romos ateinančių metų biudžetą.
Visgi didžiausią grėsmę turbūt kelia ne prasti ekonomikos rodikliai, bet Romos pozicija. Italijos populistų vyriausybė, panašu, nenusiteikusi žaisti pagal sutartas taisykles.
„Visiems neramu“, – sakė vienas Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas, keliems šaltiniams naujienų agentūrai AFP patvirtinus, kad dauguma iš 19-os euro zonos finansų ministrų palaikys griežtą Europos Komisijos poziciją.
Ir anksčiau būta, kai bendrosios valiutos bloko narės nepaisė kolektyvinių biudžeto gairių, tačiau nė viena to nedarė „taip atvirai ir sąmoningai“ kaip Italijos valdančioji populistų koalicija.
Tokia beprecedentė provokacija gali sulaukti beprecedenčio atsako. Jei Italijos ministro pirmininko Giuseppe Conte vyriausybė nesilaikys bendros tvarkos, ji gali sulaukti milžiniškų baudų.
„Tai būtų neišvengiama“, – AFP sakė ES aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Italija, ypač jos kraštutinių dešiniųjų sparno vicepremjeras Matteo Salvini, neketina nusileisti ir, panašu, netgi mėgaujasi galimybe nepaklusti Briuseliui.
Spalio 23 dieną Europos Komisija nusiuntė Romai laišką, kuriame informavo, jog atmeta šalies parengtą 2019 metų biudžetą. Tai pirmasis toks atvejis, nors Italija tikrai nėra pirmoji šalis, pažeidusi euro zonos taisykles.
Italija turi iki lapkričio 13 dienos pateikti pataisytą biudžeto projektą.
Šalies prezidentas Sergio Mattarella pažadėjo „konstruktyvų dialogą“ su europinėmis institucijomis. Tačiau M. Salvini reakcija buvo griežta: „Joks laiškas neprivers mūsų nusileisti. Italija daugiau niekada nebesiklaups.“
Briuselis veikiausiai atlaidžiau žiūrėtų į Romos sprendimą didinti išlaidas, jei dabartinė ekonominė padėtis leistų tikėtis geresnių perspektyvų ateityje.
Tačiau Italijos nedarbo lygis viršija 10 proc. – yra gerokai didesnis už euro zonos vidurkį, o ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį sustojo.
Koalicijos parengtas biudžetas remiasi prognoze, kad metinis biudžeto augimas sieks 1,5 procento. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tai laiko optimistine prognoze ir mano, kad augimas sudarys tik 1 procentą.
Stebimas obligacijų pajamingumo skirtumas
G. Conte tvirtina, kad mažas augimo rodiklis yra viena svarbiausių priežasčių didinti išlaidas ir tokiu būdu paskatinti ekonomikos augimą bei išvengti recesijos. Tačiau Briuselis būgštauja, kad augantis deficitas gali sukelti naują skolų krizę.
Italijos valstybės skola sudaro 2,3 trln. eurų, arba 131 proc. BVP – didesnis skolos ir BVP santykis euro zonoje yra tik Graikijoje. Net jei Briuselis užmerktų akis ir nenubaustų Romos, tai neabejotinai padarytų rinkos.
Reitingų agentūra, „Moody‘s“ jau sumažino Italijos skolos reitingą, o „Standard & Poor's“ pakeitė reitingo prognozę iš „stabilios“ į „neigiamą“.
Italijos centrinio banko vadovas Ignazio Visco išsakė susirūpinimą, kad skolinimosi kainos kils, o politologai savo ruožtu įspėjo, kad koalicija gali pajusti „Šiaurės lygos“ rinkėjų spaudimą.
Dešimties metų trukmės Italijos vyriausybės obligacijų ir tokios pat trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas, kuris yra atidžiai stebimas, padidėjo nuo maždaug 130 bazinių punktų 2018 metų pirmąjį ketvirtį iki apytikriai 300 punktų.
Padėtis labai primena Graikijos skolų krizę, išskyrus faktą, kad audros epicentre atsidūrusi Italijos ekonomika yra kur kas didesnė ir svarbesnė euro zonai, tad ją gelbėti būtų itin keblu.
„Italija gali tapti kita valstybe, kuriai reikės Europos stabilumo mechanizmo“, – AFP sakė ES aukšto rango pareigūnas, turėdamas galvoje tarpvyriausybinę struktūrą, kurios funkcija – sutelkti finansinius išteklius ir suteikti finansinę paramą euro zonos valstybėms, susiduriančioms su finansavimo problemomis.
„Šiuo metu tai tėra spėjimas, bet tokia grėsmė reali“, – pridūrė jis.