Pardavėjai vis tik dar prognozuoja, kad daugiau pirkėjų sulauks per paskutines šių metų dienas, kada dažniausiai ir skubama apsirūpinti fejerverkais, kurių kainos šiemet prasideda nuo septynių eurų. Tačiau jie pripažįsta, kad pardavimai vis tiek bus mažesni nei pernai: vieni sako, kad jie menks apie septintadalį (15 proc.), kiti, kad – net iki 40 procentų.
Pardavimų mažėjimui įtaką daro pabrangę fejerverkai, gyventojų taupymas, prognozuojamos blogos oro sąlygos, nenoras gąsdinti savo augintinių, solidarizacija su Lietuvos įsikūrusiais ukrainiečiais, kuriems šaudymai kelia nemalonias asociacijas.
Pirotechnikos naudojimo kritikai priduria, kad jie kenkia aplinkai, nes teršia orą, kelia pavojų sveikatai, nes, pavyzdžiui, nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai, o tai ypač pavojinga kūdikiams. Papildomo darbo turi policija, ugniagesiai, medikai.
Šiuo metu policija yra išdavusi 1 569 leidimus laikyti pirotechnikos priemones ar prekiauti fejerverkais. Daugiausia prekybininkų, apie 350 yra Vilniaus, apie 300 – Kauno ir beveik 200 – Šiaulių apskrityse.
Rekordinis brangimas
Įmonės „Bombike“ savininkas Vytautas Juška sako, kad trijose specializuotose fizinėse parduotuvėse Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose bei internetinėje prekyvietėje lankosi mažiau žmonių, o ir užsukę išleidžia už pirkinius menkesnes sumas.
„Perkamoji galia sumažėjusi. Tai reiškia, jeigu anksčiau žmonių pirkinių krepšelis siekė 30-40 eurų, dabar jis sumažėjęs iki 20-25 eurų. Kad niekas neperka negalime sakyti, bet 15 proc. pardavimai mažesni negu įprastai – krepšelio kaina apie 20-25 proc. sumenko“, – BNS aiškino V. Juška.
Pasak jo, pirotechnika lyginant su 2021 metais yra pabrangusi apie 40 proc. Tai rekordinis brangimas: nuo 2007 metų dar nėra buvę tokio milžiniško kainų šuolio.
„Mes esame priklausomi nuo Kinijos, visi tiekėjai mums veža iš ten, o ten labai viskas subranginta. Praėjusiais metais buvo tiekimų strigimas, o šiemet viskas atkeliavo“, – teigė jis.
V. Juškos tvirtinimu, siekiant, kad fejerverkai brangtų kuo mažiau, atsigabenti šiam sezonui branginami mažiau, o turimi pigesnių pernykščių likučiai iš sandėlių – daugiau: „kad žmogus taip stipriai nejaustų kainų šoko“.
40 procentų kritę pardavimai
Klaipėdoje įsikūrusios įmonės „Besika“ savininkas Valdas Bražinskas teigė šiemet įsigijęs maždaug tiek pat fejerverkų, kaip ir pernai, bet pagal pardavimus iki šeštadienio, stebėjo jų kritimą iki 40 procentų.
„Augimo ir nesitikėjome, bet tokio žymaus kritimo – irgi. Gal po Naujųjų metų paaiškės, kad nebus tų 40 proc., bus šiek tiek mažiau. Bet labai mažai suprekiaujam. Gal atideda apsipirkimą šeštadieniui, nes bus nedarbo diena, turės laiko pasidairyti fejerverkų, – BNS teigė jis. – Jeigu anksčiau pirko po 29-38 eurus kainuojančius fejerverkus, tai dabar perka tokius, kurie praėjusiais metais kainavo 14-15 eurų, bet šiemet jie jau yra šiek tiek pabrangę.“
„Kai pasižiūri parduotuvėse ar žinias per TV, vežimėliai pilni, žmonės perka. Tik kitas prekes“, – pridūrė jis.
V. Bražinskas pastebėjo, kad fejerverkai šiemet brango 20-30 proc., bet pirkėjams tenka sumokėti 10-15 proc. daugiau negu pernai. „Branginsi labiau – nepirks iš viso“.
Kritikai: kenkia žmonėms ir gamtai
Fejerverkų šaudymo priešininkai sako, kad jų labiausiai bijo šunys, kurių klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Benamiai gyvūnai išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę ima blaškytis o susidūrę su kliūtimi gali ją pulti ar žūti.
Gyvūnai ar paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar mirti.
Protesto akcijų prieš fejerverkus rengėja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė BNS piktinosi, kad nė viena savivaldybė neapribojo fejerverkų nei visoje savo teritorijoje, nei atskirose vietose. Kai kurios rekomendavo arba uždraudė juos naudoti tik per Naujųjų metų šventes.
„Savivaldybės ir centrinė valdžia ant ledo paliko tuos gyventojus, kuriems fejerverkai kelia ne teigiamas, o neigiamas emocijas, baimę, stresą ar paskatina kai kurias ligas“, – BNS tvirtino I. Budraitė.
Fejerverkų keliamas triukšmas ypač daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai.
I. Budraitė taip pat pabrėžė, kad leidžiami fejerverkai sužeidžia žmones, sukelia traumas, kartais gaisrus, o tai yra papildomas krūvis gelbėjimo tarnyboms.
Teršia orą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Vaida Šerevičienė sako, kad, nors fejerverkai ir neatsiejama šventinio periodo dalis, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, o kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais ligoninėse atsiduria daug sužeistų žmonių, dažnai nukenčia ir vaikai.
„Gyventojams susirūpinimą kelia ir tai, kad fejerverkai teršia orą. Pastarųjų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, parakas. Siekiant išgauti įvairių spalvų reginį naudojami įvairių metalų junginiai. Sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą patenka daug įvairių cheminių teršalų“, – išplatintame pranešime spaudai nurodė V. Šerevičienė.
Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.
Gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė sako, kad augintiniams iškęsti fejerverkus padėtų šeimininkų buvimas šalia, pamaitinimas, televizoriaus pagarsinimas, kad užgožtų fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Ji siūloo kartu nesivesti į lauką stebėti fejerverkų.
Iš lauko voljerų šunis patariama uždaryti į patalpas, nes gyvūnai bijo ne tik garsų, bet ir ryškių šviesų, o paukščių narvelius apdengti.
Vilnius ieško alternatyvų
Vilniaus vadžia Naujųjų metų vakarą fejerverkų šaudyti neplanuoja.
„Likus porai valandų iki Naujųjų, Varpinės bokštas keis savo formą, tekstūras, atkartos Vilniaus Kalėdų puošybos elementus. Projekcijos vaizdai žiūrovus kvies keliauti per metų laikus, skirtingus istorinius laikotarpius ir pasitikti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį“, – BNS teigė sostinės savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.
„Vidurnaktį aikštė aplink Varpinę nušvis dar ryškiau – jubiliejinių 2023-iųjų proga susirinkusių lauks muzikos ir lazerių šou“, – pridūrė jis.
Vilniaus savivaldybė paskutinį kartą galingų fejerverkų ribojimo arba draudimo klausimą turėjo svarstyti spalio pabaigoje, bet diskusijas atidėjo ir iki šiol prie jų nebuvo grįžusi.
Sostinė daugiau nei prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją. Savivaldybės teigimu, sostinė šiuo metu nebenaudoja galingų fejerverkų savo šventėse, taip pat žadėjo neišduoti leidimų tokiems renginiams.
Keis lazeriais, projekcijomis
Beveik visos pajūrio ir pamario savivaldybės senuosius metus palydės bei Naujuosius pasitiks be dangų nušviesiančių fejerverkų. Metų sandūroje dangų ties jūros tiltu fejerverkai nušvies tik Palangoje.
Fejerverkų leisti neketina Kauno savivaldybė.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, ant Rotušės bus rodoma 3D projekcija: „Reginio kulminacijos metu – apie vidurnaktį – skambės išskirtinis garso takelis, paryškinsiantis ypatingą šventės atmosferą.“
Klaipėdiečiams taip pat siūloma alternatyva – lazerių šou Teatro aikštėje Naujųjų metų naktį.
Tuo tarpu Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą uždrausti naudoti civilines pirotechnikos priemones visoje Neringoje, tad šventės vyks be fejerverkų.
Dauguma kitų savivaldybių pranešė, kad savo organizuojamuose šventiniuose renginiuose pirotechnikos priemonių nenaudos, ragino taip pat elgtis ir gyventojus.
Ribojimų nejaučia
Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbė, kad kreipsis į policiją dėl prekybos fejerverkais ribojimo.
Tačiau nuo 1996 metų Kaišiadoryse veikiančios įmonės „Pirotechnikos gaminiai“ vadovas Viačeslavas Butrymas BNS teigė su draudimais dar nesusidūręs, o prekybos susitraukimą stebintis.
„Dar yra pora dienų pirkti, bet jau matosi, kad bus šiek tiek mažiau – vien į dangų pažiūrėjus, aišku, kad fejerverkams trukdys orai. Be to, žmonės mėgsta juos įsigyti paskutinėmis akimirkomis – iškart dedasi į automobilį, nenori laikyti namuose arba bijo“, – teigė V. Butrymas, šiemet prekiaujantis iki trečdalio brangesniais fejerverkais negu pernai.
Eurostato duomenimis, 2021 metais Europos Sąjunga (ES) importavo 29,2 tūkst. tonų fejerverkų už 90 mln. eurų, o 99 proc. šios pirotechnikos atsivežta iš Kinijos.
Tai daugiau nei tris kartus mažiau nei importas siekė 2019 metais (105 tūkst. tonų už 264 mln. eurų). Tuo tarpu 2020-aisiais, lyginant su 2019 metais, mažėjimas buvo daugiau nei trečdaliu – iki 79,7 tūkst. tonų už 190 mln. eurų.
Daugiausia, apie 24 proc. arba 6,9 tūkst. tonų, fejerverkų atsigabeno Nyderlandų įmonės, po 18 proc. (po 5,2–5,3 tūkst. tonų) – Lenkijos ir Danijos.