66 proc. Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai tokią savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą.
„Nors paprastai finansinį saugumą gyventojai sieja su didesne savo šeimos gerove ir santaupomis, beveik pusė moterų teigė, kad atviresnis pokalbis su partneriu ar sutuoktiniu padėtų joms pasijausti finansiškai saugesnėms, – komentavo tyrimą „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. – 40 proc. apklaustųjų minėjo, kad su partneriu ar sutuoktiniu visai nesikalba apie finansus arba, aptardami šiuos reikalus, nėra iki galo atviri. Tad planuodami šeimos finansus partneriai ar sutuoktiniai nėra lygiaverčiai, ir dažniausiai finansinio planavimo nuošalyje lieka moteris.“
Nors dažnai vyrai dėl finansų planavimo, įsipareigojimų ir didesnių pirkinių formaliai tariasi su moterimis, tyrimai rodo, kad jų sąmonėje glūdi įsitikinimas, jog vis dėlto jie uždirba pinigus ir turi lemiamą žodį. Be to, antroji pusė dažnai neturi visos informacijos ne tik apie sutuoktinio pajamas (sociologinių tyrimų duomenimis, 12–29 proc. daugiau uždirbančio sutuoktinio, dažniau vyro, pajamų yra „neapskaitomos“), bet ir apie šeimos finansinius įsipareigojimus.
Lyčių disbalansas
Išanalizavusi apklausos rezultatus Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebėjo, kad finansiškai saugiausi jaučiasi jauni (18–25 metų) ir ikipensinio amžiaus (56 metų ir daugiau) žmonės, o moterys nesaugiausiai jaučiasi 36–45 metų amžiaus grupėje (71,6 proc.). „Šios amžiaus grupės moterų karjeros galimybės – sudėtingesnės. Tačiau iš esmės visoms amžiaus grupėms priklausančios moterys jaučiasi finansiškai nesaugios“, – pabrėžė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.
Kalbant apie išsilavinimą, vyrams didesnį finansinio saugumo pojūtį suteikia aukštasis išsilavinimas (daugiau nei 70 proc.). Ganėtinai saugiai jaučiasi ir neturintys vidurinio išsilavinimo vyrai (54,8 proc.). „Gal todėl, kad užsiima konkrečiu amatu, kuris leidžia jiems išgyventi“, – spėjo specialistė. Tačiau ekspertė nepastebi koreliacijos tarp moterų išsilavinimo ir jų saugumo pojūčio.
Žiūrint į respondentų pajamų pjūvį, matyti, kad vyrų finansinio saugumo pojūtis auga kartu su didėjančiomis pajamomis. „Didėjančios mėnesinės pajamos teigiamai veikia moterų finansinio saugumo pojūtį, tačiau, net ir gaudamos daugiau nei 1 500 litų per mėnesį, jos jaučiasi dukart nesaugesnės nei vyrai“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Taip pat vyrų finansinio saugumo pojūtis auga su didėjančiu vaikų skaičiumi. „Kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo daugiau laiko tėvas praleidžia darbe, mažiau būna su šeima, bet daugiau uždirba. Tačiau kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo finansiškai nesaugiau jaučiasi moterys“, – pabrėžė ekspertė. Sulig kiekvienu vaiku moterys vis labiau nerimauja, o vyrai, vis daugiau dirbdami, jaučiasi tvirčiau.
Statistika rodo, kad išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumas siekia 62,4 proc., vyrų – 91,4 proc. Tris ir daugiau vaikų turinčiose šeimose saugūs jaučiasi 52,4 proc. vyrų ir tik 30 proc. moterų. Šeimoje, turinčioje vieną vaiką, saugūs jaučiasi 37 proc. vyrų ir 36,2 proc. moterų.
Sistema slegia ir vyrus
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad vyrai Lietuvoje stereotipiškai tebelaikomi šeimos maitintojais, jiems deleguojama funkcija uždirbti pinigus. Tačiau M. Jankauskaitė yra įsitikinusi, kad tokia sistema atsisuka prieš pačius vyrus: jų gyvenimo trukmė – trumpesnė nei moterų, prastėja sveikata. „Lietuvoje miršta 44 proc. 15–60 metų vyrų, Švedijoje – tik 18 proc.“, – sakė specialistė.
Lygių galimybių plėtros centro atstovė teigia, kad padėtį būtų galima pakeisti, jei šeimos pereitų prie dviejų šeimos maitintojų ir dviejų globėjų šeimos modelio.
Svarbu ne tik pajamos
„Gyvenimas kartu – ne visada toks gražus, kaip matome romantiniuose filmuose, jį galima vertinti kaip galios santykius. Tas žmogus, kuris daugiau uždirba, turi daugiau įtakos sprendimams, kartais nesitaria su savo partneriu ar partnere. Jeigu šeima įsivaizduojama kaip komanda, tai turi labai gerą įtaką santykiams“, – apibendrino M. Jankauskaitė.
Specialistė prisiminė teoriją, kad moterys ir vyrai yra kilę iš skirtingų planetų – Marso ir Veneros. Iš tikrųjų, kol vyrai ir moterys neturi įsipareigojimų šeimai, jie abu gyvena Žemėje: jų panašūs interesai, panaši materialinė padėtis ir finansinis saugumas, laisvalaikis ir t. t. Viskas pasikeičia sukūrus šeimą – nors „tradicinė“ šeima, kai vyras uždirba pinigus, o moteris rūpinasi vaikais, atrodo natūrali ir paprasta, ši „specializacija“ neretai griauna šeimą. Be minėto finansinio šeimos disbalanso (jis išties yra labai svarbus), kyla ir bendravimo sunkumų: moteris nori su grįžusiu iš darbo vyru pakalbėti ir pati pailsėti, tačiau vyras nori patylėti ir atsigauti po sunkios darbo dienos... Nesisieja ir jų interesų sritys, nes moteris būna atitrūkusi nuo socialinio gyvenimo, siaurėja jos akiratis. Kaip jau minėjome, moterys nesijaučia lygiavertės finansų planavimo partnerės, nes jų namuose atliekamas darbas – nemokamas ir laikomas svarbiu tik žodžiais.