Gamykla, kurioje tūkstančių bobučių darbą atlieka 350 darbuotojų

Raseinių rajone, Andrušaičių kaime, stovi didžiulė, daugiau nei 40 tūkst. kv. m plotą užimanti gamykla. Čia mašinomis gaminamas daug rankų darbo reikalaujantis produktas.

UAB „Danspin“ vyti verpalus Raseinių rajone pradėjo prieš 11 metų. Per šiuos metus įmonė išsiplėtė ne tik plotu, bet ir darbuotoju skaičiumi. Šiuo metu danų kapitalo įmonėje dirba 354 darbuotojai.

Gamykla įsikūrusi kaimo Danų gatvėje. Kadangi įmonė prisideda prie kaimo bendruomenės veiklos, jos buvo pasiteirauta, kaip būtų galima įvardyti pavadinimą gausiančią gatvę.

Lietuviškos vilnos nenaudoja

UAB „Danspin“ direktorius Rosvaldas Kunickas pasakoja, kad gamykla dirba visą parą, septynias dienas per savaitę. Per parą perdirbama vilnos maždaug 7 tūkst. avių. Klientams siūloma daugiau nei 400 skirtingų produktų.

R. Kunicko kiekvieną rytą laukia skambutis ir pokalbis su to paties savininko gamyklomis Danijoje ir Estijoje, kurio metu aptariami dienos darbai ir planai.

Pabaigęs pokalbį su partneriais, gamyklos direktorius sutiko DELFI komandai aprodyti, kaip per parą įmonė pagamina apie 30 tonų verpalų.

Tekstilės fabriko pagrindinė žaliava – avies vilna, kuri į gamyklą atkeliauja iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Pietų Amerikos, Graikijos, Ispanijos, Anglijos, Islandijos.

„Lietuvoje nėra iš ko nupirkti vilnos. Per dieną perdirbame vilnos maždaug nuo 7 tūkst. avių. Kitas dalykas – vilna Lietuvoje nėra sertifikuojama, nėra rūšiuojama. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje, ji suskirstoma gal į 12 rūšių. Be to, čia yra labai didelė klimato kaita: avys žiemą turi stovėti uždarytos ant savo išmatų. Viskas labai veliasi į vilną. Taip pat – sezoniškumas. Vasarą karšta – avys šeriasi, negyvi plaukai. Žiemą – auginasi kailį. Nėra stabilumo“, - aiškino įmonės vadovas.

Vis dėlto R. Kunickas teigė, kad teoriškai dėl kokybės gamykloje galėtų panaudoti lietuvišką vilną, tačiau tam yra ir daugiau stabdžių: „Nukirpus vilną, ji būna pilna riebalų. Ją reikia skalbti, plauti, o čia (Lietuvoje – red.) nėra nei plovimo, nei skalbimo, o mes pagal taisykles negalime įvežti neplautos vilnos“.

Į verpalus maišo ir metalo pluošto

Lietuvą importuojama vilna pasiekia konteineriuose jūros keliu. Vėliau žaliava atgabenama iki gamyklos Raseiniuose. Čia ji iš karto patikrinama – ar atitinkamas standartas, spalva. Patikrinta žaliava keliauja į sandėlį.

Vėliau avies vilna keliauja į maišymo cechą. Į mišinį dedama ir šiek tiek sintetikos, kad verpalas būtų tvirtesnis. Sintetikos kiekis priklauso nuo produkto rūšies ir kokybės reikalavimų. Į kai kuriuos produktus yra įmaišoma ir arklių ašutų, ožkos vilnos.

Į mišinį maišoma iki 15 skirtingų žaliavų.

UAB „Danspin“ gamina ir tokius verpalus, kurie naudojami kiliminėms dangoms aviacijoje. Tačiau gaminant šį produktą tenka įverpti metalo pluošto, kuris padėtų verpalui nesielektrinti. Kilogramas metalo pluošto kainuoja apie 100 eurų.

Sumaišyti mišiniai presuojami, vėliau karšiami. Karšiant mišinį sulygiagretinami plaukeliai ir gaunamas bendras pluoštas, kuris suplėšomas ir kočiojamas į pusverpalius.

Pusverpaliai keliauja ant suktuvų, kurie medžiagą paverčia verpalu. Šis vėliau yra valomas, pašalinamos jo ydos – spurgeliai, sustorėjimai, suplonėjimai.

Vėliau dalis verpalų keliauja į fiksavimo cechą, kur yra termiškai apdirbami. Kiti siūlai dvejinami iš suktų gijų. Iš sukimo cecho verpalai keliauja į ričiavimo mašinas, kur susukami reikalingais ilgiais.

Gamyklos dydis lankytojams kelia įspūdį. Norint apeiti visus cechus, kuriuose mašinomis atliekamas tūkstančių žmonių darbas, tenka greitu žingsniu keliauti beveik valandą.

Lietuvoje klientų neturi

Visi Raseinių rajone pagaminti verpalai išvežami iš Lietuvos. R. Kunicko teigimu, apie pusė visos produkcijos iškeliauja į Angliją. Šiuo metu pradėta eksportuoti ir į Kiniją. Joje kilimus gamina klientas iš JAV.

„Kinai tokio kokybiško verpalo negamina. Todėl jiems tenka pirkti iš mūsų ir vežtis“, - teigė įmonės vadovas.

Šiek tiek produkcijos iškeliauja ir į pačią JAV.

R. Kunickas pastebėjo, kad turint verpalą kilimo audimas – pats lengviausias darbas, tačiau „Danspin“ bent kol kas patys gaminti kilimų neplanuoja.

„Austi kilimą pats lengviausias darbas, bet negalvojame to daryti. Jei mes pradėsime austi kilimus, tai tapsime konkurentais mūsų pirkėjams. Negalime konkuruoti su savo pagrindiniu klientu“, - kalbėjo jis.

Vengia stiprios hierarchijos

UAB „Danspin“ jau trečius metus savo įmonėje diegia taupiosios vadybos sistemą, žinomą kaip „Lean“ metodas. R. Kunickas teigė, kad taip norėta į gamyklos darbą kuo labiau įtraukti darbuotojus.

Darbuotojams motyvuoti siūloma programa, pagal kurią už gerus pasiūlymus darbo efektyvinimui skiriami taškai, kurie iškeičiami į darbuotojams reikalingus pirkinius.

Daugiau nei 300 darbuotojų pietauja įmonės valgykloje, kurioje itin mažos kainos. Šaltibarščiai ar sriuba siūloma už 0,9 Lt. Kepsnys ar paukštienos filė su garnyrais darbuotojams kainuoja apie 4,5 Lt. O štai varškėčių porcija DELFI vizito metu kainavo 3,8 Lt.

Įmonės vadovas teigė, kad įmonėje dirba privati maitinimo įstaiga, tačiau mažas kainas išlaikyti padeda tai, jog visi energetikos, vandens kaštai valgyklai yra padengiami pačios bendrovės „Danspin“.

Su darbuotojų kaita ar trūkumu įmonės vadovas teigė nesusiduriantis. Pasak jo, gal šiek tiek sunkiau buvo vos įstojus į Europos Sąjungą, kai žmonės pradėjo vykti į kitas ES šalis ieškoti geresnio gyvenimo. Vis dėlto R. Kunickas pastebėjo, kad didžioji dalis išvykusiųjų grįžta.

„Dabar išvažinėjimas mažėja. Kaip tik jaučiama dabar tendencija, kad žmonės grįžta ir ateina čia darbo ieškoti“, - sakė jis.

Paklaustas apie atlyginimus pašnekovas per daug neatviravo: „Pasižiūrime sektoriaus statistiką ir dėl atlyginimų taikome į vidurkį. Nenorime būti lyderiais atlyginimų srityje, bet nenorime būti ir nuošalėje. Stengiamės sukurti geras sąlygas ir stengiamės būti stiprios hierarchijos neturinčia įmone“.