Vienas iš rodiklių, rodančių, ar regionas yra patrauklus verslui – įmonių skaičius 1000 gyventojų. Žinoma, regionas gali būti stiprus ir su mažu, bet stiprių ir didelių įmonių skaičiumi, tačiau įmonių koncentracija rodo ir tai, kiek vietos gyventojams ir verslininkams yra patrauklu kurti savo verslus regione.
Kaip rodo VšĮ „Versli Lietuva“ duomenys, pernai metų pradžioje mažiausiai įmonių 1 tūkst. gyventojų veikė Utenos apskrityje (16,6 įmonės 1 tūkst. gyventojų), Marijampolės apskrityje (17 įmonių) ir Tauragės apskrityje (19,3 įmonės).
Nors šis trejetukas pagal įmonių skaičių nesikeičia jau penkmetį, matoma ir nauja tendencija. „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė pastebi, kad apskritai apskrityse kasmet veikiančių įmonių skaičius auga.
„Pavyzdžiui, Utenos apskrityje 1 tūkst. gyventojų tenkančių veikiančių įmonių 2015 metų pradžioje buvo 13,6, o pernai metų pradžioje – jau 16,1“, – skaičiais dalijosi ji.
Kad aktyviausiai verslaujama didmiesčių regionuose rodo ir duomenys daugiausiai įmonių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų. Pavyzdžiui, daugiausiai įmonių praėjusių metų pradžioje veikė Vilniaus apskrityje (43,9 įmonių 1 tūkst. gyventojų). Antroji vieta atiteko Kaunui – 30,9 įmonių. Trečioji – Klaipėdos apskričiai (30,6 įmonių).
I. Juozapavičienė pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Kaunas antroje vietoje atsidūrė tik 2019 m., o iki tol po Vilniaus lyderiavo Klaipėdos apskritis.
Verta paminėti, kad konkrečiau apie patrauklumą verslui rodo ir tas pats rodiklis, tačiau įtraukiant tik mažas ir vidutines įmones, nes būtent jos sudaro didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių įmonių. Pagal šį rodiklį prasčiausiai 2018 m. sekėsi Tauragės apskričiai (1,6 įmonė 1 tūkst. gyventojų), Marijampolės (1,8 įmonė) ir Šiaulių (2 įmonės). Tuo metu lyderių karūnos vėl puošia Vilniaus (6,3 įmonės 1 tūkst. gyventojų), Kauno (3,9 įmonės) ir Klaipėdos (3 įmonės).
Vis dėlto įsteigti įmonę neužtenka, kiekvieno verslininko svajonė – kad jos netektų uždaryti. Todėl žiūrint į įmonių išgyvenamumo rodiklį, visgi Vilniaus apskrityje jis yra mažiausias, o mažesnių miestų apskrityse įmonės išsilaiko ilgiau. Pavyzdžiui, 2018 m. Vilniaus apskrityje išgyvenamumo rodiklis siekė vos 29,5 proc,, Kaune – 67,9 proc., o Klaipėdoje – 83,7 proc.
Didžiųjų miestų gyventojai labiau linkę imtis verslo
I. Juozapavičienė pastebi, kad iš tiesų kalbant apie verslumą didmiesčiuose ir regionuose jis labai skiriasi.
„Labiausiai – aktyvumu. Didžiųjų miestų gyventojai yra linkę dažniau imtis verslo, yra drąsesni įgyvendinti netradicines verslo idėjas, bet taip pat dažnai susiduria ir su didesnėmis rizikomis, todėl didmiesčiuose įsikūrusių verslų išgyvenamumas yra mažesnis nei regionuose“, – komentavo ji.
Vis dėlto paaiškinimas čia labai paprastas: regionų gyventojų ryžtas kurti verslą būna labiau apsvarstytas ir jei to imasi gerai išanalizavę visas galima rizikas.
„Dėl tos pačios priežasties – jie dažnai net nesiima verslo, tad verslumo lygis mažesniuose Lietuvos miestuose vis dar yra gana žemas“, – įžvelgė pašnekovė.
I. Juozapavičienė taip pat pridėjo, kad verslo konkurencingumo didinimas yra neatsiejamas nuo žmogiškųjų išteklių plėtros.
„Tuo metu Lietuvos regionuose veikiantys verslai, lyginant su didžiaisiais miestais, kovoja nelygioje konkurencinėje kovoje: vyrauja nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų stygius. Todėl ne tik nacionaliniu, bet ir vietos valdžios lygiu būtina teikti pagalbą verslininkams, kuriantiems naujas darbo vietas, nes tai pamatinis veiksnys, nuo kurio priklauso veiklos efektyvumas“, – svarstė pašnekovė.
Taip pat, jos nuomone, užimtumo galimybių regione ir darbo jėgos konkurencingumo didinimas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti siejamas su investicijomis į naujų technologijų ir inovacijų plėtrą: „Darbo jėgos aktyvumas ir lankstumas yra tiesiogiai susijęs su gamybos ir paslaugų sektoriuje naudojamų modernių technologijų ir inovacijų lygiu, kurios reikalauja didesnio darbo jėgos prisitaikymo, aukštesnės kvalifikacijos ir techninių įgūdžių“.
Pašnekovės teigimu, verslumui regionuose teigiamos įtakos turėtų ir savivaldybių vaidmuo skatinant verslumą per vietos programas ar fondus, kurie labiau orientuotųsi į verslo poreikius, besikeičiančią aplinką, konkurencingumo didinimą ir būtų lankstūs. Taip pat verslui labai svarbu mažinama biurokratija, daugiau informacijos apie paramos galimybes.
I. Juozapavičienės teigimu, regionai taip pat turėtų labiau išnaudoti savo privalumus ekonominės specializacijos kryptyse. Tai padėtų pritraukti tikslingas investicijas, kurti specializuotas darbo vietas, o kartu padėtų kurtis ir augti konkurencingiems verslams.
Didžiausia bėda – pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Giedrė Stulginskienė teigė pastebinti, kad bent Tauragės regione didžiausia problema, su kuria susiduria verslas, – aukštesnės kvalifikacijos specialistų pritraukimas.
„Paskutiniu metu intensyviai gvildenamos temos, kaip pritraukti aukštesnės kvalifikacijos ir jaunus specialistus“, – kalbėjo ji.
Taip pat nuolat kalbama su savivalda bei kitomis institucijomis dėl lengvesnio imigrantų įdarbinimo procedūrų.
„Regionuose tai yra didelė problema. Juose dirba imigrantų, tačiau jie įdarbinami ne lietuviškų, o Lenkijos įmonių, nes leidimų gavimas ten trunka daug trumpiau“, – teigė pašnekovė.
G. Stulginskienė įsitikinusi, kad per metus Europos Sąjungoje regionų infrastruktūra buvo pakankamai sutvarkyta, todėl ji neturėtų būti priežastimi, kodėl sunku į regionus pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Tauragės savivaldybėje šiuo klausimu tikrai daug padaryta. Sakyčiau, kad net auginti vaikus čia lengviau nei didmiesčiuose: apimtys visai kitokios, laiko susitaupo, nuolat plečiamos neformaliojo ugdymo vaikams galimybės“, – svarstė ji.
Vis dėlto verslas regione nenuleidžia rankų ir bando visais keliais vilioti darbo jėgą į Tauragės apskritį: tiek įmonės, tiek savivalda bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, ieškoma galimybių reklamuoti regioną, kad į jį grįžtų ar atvažiuotų specialistai.
G. Stulginskienės įsitikinimu, regionui trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir investicijų. Būtent į regioną atkeliavus didelėms investicijoms aplink pradeda kurtis ir kiti verslai. Tokiu pavyzdžiu gali būti ir privatus Tauragės industrinis parkas, kuriame įsikūrusios pramoninės įmonės.
„Aplink šį industrinį parką galime matyti susikūrusių daug įvairių kitų paslaugų ir prekybos įmonių. Todėl taip turime pagalbą – verslo židinį, iš kurio kuriasi papildomi verslai“, – pastebėjo ji.
Klausimas – iš kur gauti pinigų verslo pradžiai
Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo asociacijos prezidentė Edita Naidaitė įsitikinusi, kad Marijampolės regione didelių problemų su verslumu nėra. Pašnekovė svarstė, kad palyginti nedidelis įmonių skaičius 1 tūkst. gyventojų regione gali kliūti dėl to, kad aplink yra išvystyta pakankamai didelių įmonių, kuriose žmonės randa darbų.
„Esant didelėms įmonėms yra pakankamai darbo vietų. Tai turbūt patenkina darbo poreikį ir žmonės galbūt turėdami pastovius darbus nesiryžta siekti naujų tikslų ar kurti savo verslus“, – svarstė pašnekovė.
Dar viena priežastis, kodėl E. Naidaitė tiki, kad situacija Marijampolės regione nėra tokia bloga, galėtų būti verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai, su kuriais dirba regiono gyventojai. Šis verslumo aspektas nėra atspindimas, skaičiuojant veikiančių įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų.
Marijampolės regiono jaunųjų verslininkų klubo atstovė taip pat pastebėjo, kad verslumas regione yra skatinamas ir kuriant bendradarbystės centrus. Pavyzdžiui, pernai lapkritį atsidarius VšĮ „Versli Lietuva“ įkurtam „Spiečiaus“ bendradarbystės centrui jame jau kuriami 26 nauji verslai.
„Vis dėlto aktualiausia jaunam verslui šiuo metu tema – verslo finansavimas. Jiems sunku gauti finansavimą verslo pradžiai, nes dažnu atveju yra visokiausių ribojimų, pavyzdžiui, parama suteikia iki 29 metų verslininkui, ar reikia atitikti eilę reikalavimų, pavyzdžiui, veiklą jau turi vykdyti bent metus“, – įžvelgė pašnekovė.
Regionus palies ir ekonomikos lėtėjimas
„Verslios Lietuvos“ atstovė I. Juozapavičienė pridėjo, kad artimiausios ekonominės prognozės taip pat nežada lengvesnių dienų verslui regione. Pastebima, kad prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių prastėja: praėjusių metų antrą ketvirtį kreditų, išduotų įmonėms portfelis, mažėjo 3,1 proc.
„Taigi ateityje prognozuojamas Lietuvos ekonominio aktyvumo augimo lėtėjimas. Be abejo, tai palies ir regionuose besikuriančius ar veiklą vykdančius verslus“, – reziumavo ji.
Būtent naujo verslo kūrimuisi didelę įtaką daro ekonominė aplinka. Apie verslą mąstantys gyventojai kartu pagalvoja, koks yra rinkos augimo potencialas, koks rinkos pelningumas.
„Lietuvos įmonių pelno augimas pernai buvo mažiausias nuo 2013 m. Pagal ūkio sektorius, pelnas praėjusių metų pirmąjį pusmetį sparčiai augo tik keletoje ekonominių veiklų. Geri pelningumo rezultatai buvo statyboje, transporte ir saugojime, apdirbamojoje gamyboje“, – vardijo ji.
Skaičiuojama, kad 2019 m. pradžioje Lietuvoje veikė 84,9 tūst. įmonių. Didžioji dalis (daugiau nei 80 proc.) buvo labai mažos ir mažos įmonės, įdarbinančios iki 9 darbuotojų. Beveik trečdalis įmonių (29,1 proc.) dirba prekybos sektoriuje.
Pernai pirmąjį pusmetį labiausiai prie šalies ekonomikos aktyvumo didėjimo prisidėjo paslaugų sektorius, apdirbamoji gamyba ir statyba.