„Pagrindinis šių priemonių taikymo tikslas yra išsiaiškinti, ar tikrai gyventojas transporto priemonę įsigijo tiesiogiai iš užsienio šalies piliečio, ar visgi automobilį jam pardavė Lietuvos Respublikos pilietis, galimai vykdantis nelegalią automobilių prekybos veiklą ir slepiantis gautas pajamas bei vengiantis mokėti mokesčius“, – sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius, primindamas, kad gyventojai, užsienyje įsigiję automobilį, jį deklaruoti ir gauti Savininko deklaravimo kodą (SDK) privalo iki transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
„Pakeitus transporto priemonių savininkų registravimo tvarką, matome teigiamus pokyčius. Jei 2020 m. beveik pusė automobilių Lietuvoje buvo įsigyta pagal „kauferius“, tai 2021 m. tokių sandorių ženkliai sumažėjo, tačiau vis dar pasitaiko“, – teigia R. Puncevičius, pažymėdamas, kad mokesčių administratorius tikisi gyventojų bendradarbiavimo nustatant nesąžiningus verslininkus.
VMI primena, kad pasirašydamas „kauferį“ gyventojas padeda automobilio pardavėjui nuslėpti pajamas ir galiausiai nukenčia pats. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos tikrojo pardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose.
Už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių. Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.
„Svarbu pažymėti, kad VMI specialistams buvo suteiktos prieigos teisės prie EUCARIS vairuotojų ir automobilių duomenų sistemos. Tai leis patikrinti, ar gyventojų pateikti duomenys, susiję su transporto priemonių registracija, yra teisingi. Esant pagrindui, taip pat bus pasitelkiami ir papildomi paklausimai kitų valstybių mokesčių administratoriams“, – sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas R. Puncevičius.
Sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (netikri pardavėjo duomenys, sumažinta įsigijimo kaina ir pan.), yra vertinamos kaip suklastotos. Atsakomybė už tokių dokumentų naudojimą gali būti taikoma tiek transporto priemonės pardavėjui, tiek pirkėjui.
Patikrinimus VMI specialistai vykdo bendradarbiaujant su policijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Bendri veiksmai planuojami ir koordinuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose veikiančiuose Jungtiniuose operacijų centruose. Institucijų bendradarbiavimas duoda apčiuopiamų rezultatų – patikrinus visas Lietuvos transporto priemonių pardavimo aikšteles, jose faktiškai nebeliko automobilių, parduodamų be SDK.
Pastaraisiais metais naudotų automobilių prekybos sektoriaus kontrolei VMI skyrė išskirtinį dėmesį. 2019 m. – 2021 m. 9 mėn. kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atlikti 1483 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta beveik 7,8 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Auga ir automobilių prekybos veiklą įregistravusių gyventojų skaičius: palyginus su 2020 m. lapkričio mėnesiu, šiais metais tokią veiklą įregistravo 21,7 proc. daugiau gyventojų. Automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, iki šių metų rugsėjo mėn. sumokėtų mokesčių suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 3,7 karto, arba 4,3 mln. Eur. 2021 metais viso automobilių prekybos sektoriaus pardavimai, palyginus su 2020 m., išaugo 632,7 mln. eurų, o PVM prievolė – 77,6 mln. eurų. Tam daugiausia įtakos turėjo naujų automobilių pardavimas.