Kai kurie panevėžiečiai sąmoningai ima vengti viešojo maitinimo įstaigų miesto centre. Anaiptol ne dėl neskanaus maisto ar prastos aptarnavimo kokybės. Panevėžio centre veikia jaukios, gerą virtuvę turinčios kavinės, tačiau pasisėdėjimus su šeima ar draugais trikdo čia užsukantys elgetos.
Pastarųjų Panevėžyje nėra tiek daug, kiek Vilniuje, tačiau mūsų miesto centras irgi toli gražu neprilygsta sostinės. Be to, Vilniaus valdžia dar prieš kelerius metus pakilo į kovą su suįžūlėjusiais elgetomis, nebedavusiais žmonėms ramiai pavalgyti. Sostinės pavyzdžiu pasekė Klaipėda ir kai kurie kiti miestai, uždraudę ne tik prašyti, bet ir duoti išmaldą.
Beje, didmiesčius aplenkė Ukmergė, dar 2009 metais į Miesto tvarkymo ir švaros taisykles įtraukusi draudimą elgetauti.
Kaip tam tikro socialinio sluoksnio atstovus veikia tokie draudimai – atskira tema, bet miestai bent jau turi šiokį tokį įrankį, kaip kovoti su elgetavimu. O sunkiai iš mirusiųjų besikeliančiame Panevėžio centre elgetos gali siausti nedraudžiami.
Mūsų šalyje nėra numatyta administracinės, juolab baudžiamosios atsakomybės už išmaldos prašymą ir davimą. Jeigu savivaldybės nėra numačiusios mechanizmo, kaip tam užkirsti kelią, pinigų kaulytojams visame mieste visą parą dega žalia šviesa, kaip Panevėžyje.
Ištiesę rankas ar pasidėję kepures jie stovi ir sėdi prie parduotuvių, prie labai judrios perėjos J. Basanavičiaus gatvėje, turgaus prieigose, renka „duoklę“ miesto centre įsikūrusiose viešojo maitinimo įstaigose. Gatvėje elgetoms miestiečiai ir svečiai aukoja iš gailesčio, o kavinėje dažnas jiems pinigų duoda, kad tik kuo greičiau atsikratytų nemalonios draugijos prie stalo.
Kavinė – ne bažnyčia
Kavinės „Kafenhauz“ vadovė Birutė Sargūnienė neslepia, kad pinigų kaulytojai kelia nemažai rūpesčių.
„Pietaujantiems ar vakarieniaujantiems žmonėms tikrai nemalonu, kai prie jų stalo priėję elgetos prašo pinigų. Mūsų darbuotojai stengiasi juos išprašyti geruoju. Dažniausiai pavyksta, tačiau barmenai, padavėjai patiria įtampą, nes, be savo tiesioginio darbo – aptarnauti klientus, jiems dar tenka kovoti su elgetomis“, – „Sekundei“ teigė ji.
Pasak B. Sargūnienės, į kavinę užsukantys išmaldos prašytojai toli gražu nėra tie vargetos, neturintys ką valgyti. Dažnas pinigų kaulytojas būna apsvaigęs. Darbuotojai svarsto, kad tokie pinigų prašinėja alkoholiui ar kvaišalams.
Nerimą kavinės darbuotojams kelia ir nežinia kokiais tikslais apsilankančių vadinamųjų žvalgų vizitai. Tokie žmogeliai neprisėda prie stalo, nieko neužsisako, o tik tyrinėja aplinką.
„Kafenhauz“ vadovė sako, kad klientai, elgetoms aukojantys ar iš gailesčio, ar tam, kad greičiau jais atsikratytų, daro sau ir personalui meškos paslaugą. Įpratę gauti pinigų kaulytojai tiesiog įjunksta ir dar dažniau varsto kavinės duris.
„Kavinė ar restoranas tikrai ne vieta aukoti elgetoms. Paaukoti galima bažnyčioje, tam yra labdaros organizacijos, vyksta įvairios labdaros akcijos“, – kalbėjo verslininkė, kuriai nesinorėtų, kad pinigų prašinėtojai taptų miesto įvaizdžio dalimi.
Picerija kvietė policiją
„Čili picos“ tinklo Utenoje ir Panevėžyje vadovė Rūta Pečiūraitė sako, kad miesto centre išmaldos prašantys elgetos užsuka ir į piceriją. Tiksliau, vienas iš jų, jaunas vyrukas.
Gegužės pabaigoje pamainos vadybininkei griežčiau pareikalavus iš jauno elgetos nedrumsti klientų ramybės, šis ją apstumdė, iškoneveikė.
R. Pečiūraitė iškvietė policiją. Pasak veiklos vadovės, jai teko užgniaužti gailestį elgetai, kuris, kaip ji spėja, veikiausiai yra neįgalus.
„Picerija yra viešojo maitinimo įstaiga. Negalime leisti, kad mūsų klientus, kurie ateina pavalgyti ir maloniai praleisti laiko, trikdytų elgetos“, – mano R. Pečiūraitė.
Įžūliam išmaldos prašytojui policijos iškvietimas, matyt, didelio įspūdžio nepadarė. Po kurio laiko jis ir vėl pasirodė picerijoje. Darbuotojai atkreipė dėmesį, kad jų nuolatinis „klientas“ ir jo kolegos kartkartėmis susibėga į „gamybinius pasitarimus“ miesto centre, o vadovauja jiems toli gražu ne elgetiškos išvaizdos vyrukas.
Jie apie tai informavo policiją. Pasak R. Pečiūraitės, pareigūnai atsakė, kad įstatymai nenumato atsakomybės už išmaldos prašinėjimą, esą įtarti, kad asmenys tai daro ne savo valia, o kieno nors verčiami, galima, tačiau tai būtų sunku įrodyti.
Panevėžio apskrities VPK atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Černauskaitė patvirtino, kad policija negali nubausti elgetų vien už prašymus paaukoti. Dėl incidento picerijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo, nes pinigų prašęs asmuo nepakluso darbuotojų prašymui palikti patalpas, stumdėsi, keikėsi.
Laisvės aikštėje esančios Skvero vyninės savininkui Gytautui Blažinskui taip pat norėtųsi, kad pinigų kaulytojai nedrumstų jo vyninės klientų ramybės ir negadintų nervų personalui. Tačiau jis nežino, kaip atsikratyti nepageidaujamos draugijos.
„Jeigu kuris labai pristoja prie kliento, darbuotojai mėgina gražiuoju išprašyti. Didesnių incidentų nepasitaikė, bet nemalonu, kad jie pas mus lankosi“, – sakė jis.
Apgaulinga elgetos apranga
Prieš kurį laiką „Sekundės“ žurnalistei, nusprendusiai vakarą praleisti Laisvės aikštėje įsikūrusioje picerijoje „Kakadu“, teko susidurti su išradinga elgeta. Gerai neįsiklausę, ką mums sako oranžine liemene vilkinti moteris, pamanėme, kad ji renka mokesčius už automobilių stovėjimą, tad išsitraukėme pinigines, nors buvo jau po darbo valandų.
Tačiau pinigus gavusi moteriškė, užuot išrašiusi mums kvitus, ėmė priekaištauti, kad dar viena iš mūsų nesusimokėjo. Supratusios, kad turime reikalų su įžūlia pinigų kaulytoja, prapliupome juoktis.
Vėliau paaiškėjo, jog oranžine liemene vilkinti moteriškė – dažna viešnia šioje picerijoje. Kaip pasakojo jos darbuotojai, vos pravėrusi duris ji drožia tiesiai prie staliukų ir klientams verkiančiu balsu pradeda pasakoti istoriją, kad ją neseniai sumušė, apiplėšė, prašo sušelpti. Paprašius išeiti moteriškė paleidžia keiksmažodžių tiradą ir kavinę palieka trankydama durimis.
Elgetos neaplenkia ir Laisvės aikštėje esančios picerijos „Can Can pizza“. Šios picerijos padalinio vadovė Martina Jackienė pasakojo, kad darbuotojai stengiasi neužsitraukti elgetų nemalonės – mėgina su jais gražiuoju tartis, kad išeitų.
„Nemalonu, bet ką darysi. Sprendžiant iš kai kurių pinigų prašinėtojų elgesio ir išvaizdos, jie gali turėti psichinių sveikatos problemų“, – mano M. Jackienė.
Baustų, jeigu šiukšlintų
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Baltutytė sako, kad buvusiai miesto valdžiai jie siūlė į Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių tvarką įtraukti punktą, draudžiantį prašyti išmaldos viešosiose vietose, tačiau pritarimo nesulaukė.
„Politikai daug diskutavo šiuo klausimu ir nutarė, kad žmonės išmaldos prašinėja ne iš gero gyvenimo. Kita vertus, esą jų nenubausi, nes jie neturi nei pinigų, nei turto“, – kalbėjo R. Baltutytė.
Panevėžio apskrities VPK atstovės R. Černauskaitės teigimu, elgetoms nebent būtų galima pritaikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už savivaldybių patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Už šiuos pažeidimus galima skirti įspėjimą arba iki 579 eurų baudą.
Kitaip sakant, elgetas būtų galima bausti, jeigu jie viešosiose vietose šiukšlintų, terštų ir panašiai. Bet už išmaldos prašymą jokia atsakomybė nenumatyta.