Įsiskolinimai auga
Lietuvoje kainų lygiui pakilus, gyventojams vis sunkiau suvaldyti finansus.
„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas skaičiavo, kad, naujausiais duomenimis, bendra lietuvių skolų suma sudaro 364,8 mln. Eur, o tai yra beveik 6,8 mln. Eur daugiau nei buvo šių metų pradžioje.
Jo teigimu, pastaruoju metu išaugo ne tik skolos, bet ir skolininkų skaičius. Jis per pirmą ketvirtį didėjo 5 tūkst. ir dabar siekia beveik 201 tūkst., tačiau, kaip teigė, kadangi skolų ir skolininkų skaičius bendrai nėra linkęs mažėti, dalis prieaugio galėtų būti natūralus, tačiau didysis pokytis susijęs su sunkesne gyventojų finansine situacija.
Kaip tikino A. Kačinskas, ją lėmė pastaruoju metu didėjęs bendras kainų lygis, infliacija, energijos kainos bei kilusios palūkanų normos.
„Kritinės situacijos dėl paskolų įmokų vėlavimų bankams kol kas nėra. Augimas yra, bet jis nėra didelis.
Reikia suprasti, kad visais atvejais bankas yra ta vieta, kur žmonės teikia prioritetą. Vėliau jau yra vartojimo kreditai, o komunaliniai užsitęsia labiau. Gal žmonės mažiau bijo, gali pradelsti sumokėti.
Tuo labiau, jei turi būsto paskolą, bankai dažniausiai sumas nuskaito patys tiesiai nuo sąskaitos, jie turi savo drausmės politiką. O visi kiti dalykai, kur jau reikia daryti pavedimus, čia jau atsiranda, kad gal žmogus sumokės tik dalį ir panašiai“, – svarstė vadovas.
A. Kačinsko teigimu, galima daryti prielaidą, kad daugiausia skolininkų yra didžiuosiuose miestuose.
Pasak jo, įprastai tendencijos rodo, kad kuo didesnis miestas – tuo jame daugiau gyventojų, tuo gyventojai turi daugiau skolų.
Išskyrė skolas elektros tiekėjams
Kad situacija, lyginant su praėjusiais metais, dėl skolų išieškojimo prastesnė, teigė ir skolų valdymo ir išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
„Skolų yra daugiau. Matome, kad žmonės daugiau skolinosi ir vėluoja grąžinti jas finansų sektoriui. Didelis pikas stebimas ir kalbant apie gyventojų įsiskolinimą už komunalines paslaugas, ypatingai, elektros tiekėjams“, – sakė jis.
Kaip teigė, įmonės duomenys rodo, kad šiai dienai bendrai skolininkų skaičius augo apie 15 proc. lyginant su praėjusiais metais, bet vidutinė skolų suma smarkiai nesikeitė.
„Išskyrus skolas elektrai“, – patikslino jis ir skaičiavo, kad jei anksčiau skolos elektros tiekėjams siekdavo vidutiniškai 200-300 Eur, dabar siekia 600-700 Eur. Skola finansų sektoriui vidutiniškai siekia apie 2 tūkst. Eur.
M. Šlepetis aiškino, kad gyventojai sparčiau nei anksčiau dabar ima ir vartojimo kreditus, o situaciją daugiausiai sieja su augusia infliacija, kilusiomis energijos kainomis.
Pasak jo, kainoms pakilus, gyventojai taip greitai nepakeitė savo vartojimo įpročių, o didelę įtaką turėjo ir augusios bazinės palūkanų normos.
„Šiandien elektros energijos kainos jau stabilizavosi, tačiau tik dabar, kalbant apie duomenis, matome tą statistiką. Žmonės nesusimokėjo vieną ar du mėnesius, o paskui būna 20-60 dienų laukimo susimokėti periodas iki kol ateina į išieškojimą. Tai dabar ši banga ir atėjo“, – sakė jis.
M. Šlepetis teigė, kad pokyčių matyti ir kalbant apie verslo įsiskolinimus. Jo teigimu, mažam verslui šiandien itin sudėtinga.
„Stebime didžiulę paklausą dėl skolų išieškojimo iš verslo. Į mus kreipiasi tiek verslai, tiek fiziniai asmenys, kad su jais neatsiskaito jų verslo partneriai, bendrovės, todėl skolininkų, kaip įmonių, daugėja ir jos nesuvaldo pinigų srautų“, – įspėjo vadovas ir teigė, kad pastebimas ir didesnis įmonių bankrotų skaičius.
Tokias tendencijas jis siejo su COVID „pagiriomis“ ir tuo, kad įmonės susiduria tiek su augusiais energijos kaštais, tiek su žaliavų pabrangimu.
Tarp bankrotų, anot jo, dominuoja tokie sektoriai, kaip statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, turizmo, logistikos sektoriai.
Kadangi įmonė veiklą vykdo ir Latvijoje, kaip teigė, ten stebimos labai panašios tendencijos.
„Tik ten bendrai skolų yra daugiau. Dėl bankrotų dominuoja taip pat tie patys sektoriai“, – sakė vadovas.
Skolų banga – dar prieš akis
M. Šlepetis patikino, kad tai, ką matome dabar, kalbant apie gyventojų ir įmonių įsiskolinimus, tik pradžia.
„Dabar yra didelė infliacija, aukštos palūkanų normos, todėl visi tikėjomės nemokių paskolų bangos, bet visi sutartinai sako, kad mes jos dar nematome.
Prognozė yra tokia, kad šių metų pabaigoje turėtų ateiti tikroji nemokių paskolų banga. Čia kalbu tiek apie gyventojus, tiek apie verslą. Ta banga tik pakeliui, o dabar matome tik užuominas, mažus didėjimus, bet tikrosios smūginės bangos dar nėra“, – įspėjo vadovas.
Jis patikslino, kad Europos skolų išieškojimų įmonės sako, kad banga atsiris metų pabaigoje.
„Galima daryti išvadą, kad ir įmonių bankrotų metų pabaigoje bus daugiau“, – patikslino jis bei sakė, kad tam įtakos turės tiek aukštos palūkanų normos, tiek infliacija, tiek verslui pasibaigusios subsidijos.
„Dabar yra susidaręs toks vakuumas, kuris šiai dienai dar cirkuliuoja, bet, tikėtina, kad „kamštis turėtų iššauti antroje metų pusėje“, – sakė M. Šlepetis.
A. Kačinskas taip pat prognozavo, kad lietuvių skolos didės.
„Prie jų didėjimo prisidės ir šis šildymo sezonas, bet pokyčių gali atnešti ir pokyčiai darbo rinkoje.
Jeigu atsiras didesnė atleidimų banga, ar verslui dar sunkės situacija, natūralu, augs ir skolos. Iki metų galo jos, manau, tikrai didės, bet ar „bus didelė bomba“ – viskas priklausys nuo ekonominės situacijos“, – prognozavo jis.
Paradoksas: arti rekordo – ir indėliai
Nepaisant to, kad lietuvių įsiskolinimai auga, bankuose vis dar laikomos įspūdingos indėlių sumos. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, jos šiuo metu yra arti rekordinių.
Naujausia vasario mėnesio statistika rodo, kad lietuviai bankuose laikė kiek daugiau nei 21 mlrd. Eur. Didesnė suma iki šiol buvo fiksuota tik paskutinį 2022-ųjų mėnesį, kai siekė 21,6 mlrd. Eur.
Panaši situacija – ir kalbant apie įmonių indėlius bankuose. 2023-ųjų vasarį jie siekė 10,2 mlrd. Eur. Didžiausia iki šiol įmonių indėlių suma taip pat buvo praėjusių metų gruodį bei siekė 10,9 mlrd. Eur.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas fenomeną, kai dalis lietuvių skendi skolose, o kiti bankuose laiko beveik rekordines sumas, aiškino, kad analizuojant tai reikėtų kalbėti apie atskiras Lietuvos gyventojų grupes.
„Turtingesni gyventojai, gaunantys didesnes pajamas, jie net nelabai pradėjo naudoti tų rezervų, jie toliau jį kaupia, o gyventojai, kurių pajamos mažesnės, jie rezervą arba jau išnaudojo, arba jį naudoja“, – teigė jis ir patikino, kad dalis visuomenės jaučia mažesnę krizę nei likę gyventojai.
Anksčiau apie sudėtingą gyventojų situaciją „Delfi“ kalbėjo ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Pasak jo, šiandien paramos maistu prašo ir vidurinės klasės atstovai.
Daugiau apie tai skaitykite čia.