Kaip rašoma Statistikos departamento nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodikoje, tiksliausiai šis rodiklis nustatomas visuotinių gyventojų ir būstų surašymų metu. Pastarąjį kartą jis vykdytas 2011 metais, o kitas numatytas 2021 metais.
„Tarp visuotinių gyventojų ir būstų surašymų nuolatinių gyventojų skaičius ir sudėtis (išskyrus pagal tautybę) nustatoma remiantis visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, statistiniais duomenimis apie gimusiuosius, mirusiuosius ir asmenis, keičiančius nuolatinę gyvenamąją vietą“, – rašoma dokumente.
Statistiką gali iškreipti tai, kad ne visi į Vilnių iš kitų Lietuvos vietovių atvykstantys asmenys suskuba deklaruoti naują gyvenamąją vietą. Dažnai tam tiesiog nėra poreikio.
Tačiau kilusios sveikatos problemos priverčia prisirašyti netoli namų esančioje poliklinikoje.
Kaip rodo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikiami duomenys, Vilniaus miesto PASP įstaigose prisirašiusių gyventojų skaičius 2019 metų liepos 31 dieną buvo 634.428.
Palyginimui, Statistikos departamento duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius šių metų liepos 1 dieną Vilniaus mieste buvo 557.440.
Skirtumas – 76.988 asmenys arba 13,81 proc.
Populiariausios poliklinikos
Ligonių kasos pateikia duomenis ne tik apie poliklinikas, bet ir šeimos medicinos centrus, šeimos klinikas ir t.t.
Vilniaus TLK duomenimis, daugiausiai prisirašiusiųjų Vilniuje turi Centro poliklinika (132.618). Antroje vietoje yra Antakalnio poliklinika (97.070), trečioje – Šeškinės (79.960), ketvirtoje - Karoliniškių (61.756).
Penktoje vietoje yra privačių klinikų tinklas „MediCA klinika“, kuriame užsiregistravę 24.732 asmenys.