Tai geriausias rezultatas per visą agentūros veiklos istoriją, rašoma pranešime spaudai.
„Agentūros pasiekti rezultatai rodo, kad ekonominis proveržis tolygiai vykta beveik visoje šalies teritorijoje – užsienio bendrovės investicinius projektus planuoja įgyvendinti tiek didžiuosiuose miestuose, tiek šalies regionuose. Įvairių sričių specialistų prireiks ne tik Kaune ar Klaipėdoje, bet ir Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Vievyje.
Tai itin svarbu siekiant darnaus visos valstybės ekonomikos vystymosi“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Palyginimui, 2015 metais užsienio kapitalo bendrovės Lietuvoje nusprendė įgyvendinti 28 TUI projektus ir planavo sukurti 2370 naujų darbo vietų. Investicijų į ilgalaikį turtą (CAPEX) suma 2015 metais siekė 126,0 mln. eurų, o pernai – 135,2 mln. eurų.
Agentūros veiklos pradžioje – 2010 metais – rezultatas siekė 11 TUI projektų, 991 darbo vietą ir 45,8 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą.
„Šie metai svarbūs tuo, kad pavyko pasiekti proveržį pritraukiant į Lietuvą gamybos investicijas. Marijampolėje kurtis nusprendė Danijos langų ir durų gamintoja „Dovista“, įgyvendinsianti bene didžiausią plyno lauko investicinį projektą Lietuvos istorijoje, „Ryanair“ plečia orlaivių techninės priežiūros bazę Kaune, netrukus planuojama pristatyti ir dar vieną stambų investuotoją, dėl kurio Lietuva nuskambės tarptautiniu mastu.
Būtent gamybos investuotojai yra esminė galimybė paskatinti augti regionų ekonomikas“, – pranešime spaudai cituojamas „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Pernai kurtis Lietuvoje nusprendusios užsienio kapitalo bendrovės gamybos sektoriuje planuoja sukurti 1386 naujų darbo vietų, tai dvigubai daugiau nei 2015 metais.
Lietuvoje kurtis nusprendę ir plėtros projektus vykdantys paslaugų centrai ketina įdarbinti 1850 specialistų, o technologijų bendrovės – 480 darbuotojus.
„Informacinių technologijų produktus vystančių bendrovių sukurti planuojamų darbo vietų skaičius yra mažesnis, tačiau šalyje formuojasi du pažangūs klasteriai: kibernetinio saugumo ir finansinių technologijų. Vien per praėjusius metus apie planus kurtis Lietuvoje paskelbė po 3 bendroves abiejuose sektoriuose. Tai ateities industrijos ir pirmieji Lietuvos žingsniai juose yra itin svarbūs“, – teigia. M. Katinas.
Daugiausia darbo vietų Lietuvoje nusprendė sukurti švediško kapitalo bendrovės, kurios per artimiausius trejus metus planuoja įdarbinti 1340 specialistų. Antroje vietoje – Vokietijos bendrovės, ketinančios sukurti 750 darbo vietų. Daniško ir suomiško kapitalo bendrovės planuoja įdarbinti po 300 specialistų.
Gamybos investicijų proveržis svariai prisidės prie regionų ekonomikos augimo. Užsienio bendrovės investicinius projektus planuoja įgyvendinti Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Vievyje. Šiuose miestuose suplanuota 99 proc. visų investicijų į ilgalaikį turtą.
Daugiausia darbo vietų planuojama sukurti Kaune (780 darbo vietų) ir Marijampolėje (330 darbo vietų).
Tiesa, skaičiuodama veiklos rezultatus „Investuok Lietuvoje“ įtraukia tik per pirmus trejus metus investuotojo planuojamų sukurti darbo vietų skaičių ir investicijų sumą, todėl reali pernai metais Lietuvoje įsikurti nusprendusių bendrovių investicijų suma ir sukurtų darbo vietų skaičius ilguoju laikotarpiu bus ženkliai didesni.
Pavyzdžiui, Marijampolėje langų ir durų gamyklą planuojanti statyti Danijos bendrovė „Dovista“ ilguoju laikotarpiu ketina įdarbinti daugiau nei 1000 darbuotojų ir tapti didžiausia gamybos įmone Marijampolės regione.
„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, įgyvendinus užsibrėžtą tikslą dėl pernai investicinius projektus vystyti Lietuvoje suplanavusių bendrovių į šalies biudžetą turėtų būti sumokėta apie 50 mln. eurų mokesčių per metus, tai yra tiek, kiek šiemet augo biudžeto asignavimai viešajam saugumui.
Siekiant, kad tiesioginių užsienio investicijų projektų šalyje ir toliau daugėtų, būtina švietimo sistemą reformuoti taip, kad ji atitiktų ateities ekonomikos poreikius, sukurti palankias sąlygas Lietuvoje kurtis užsienio talentams, vystyti inovacijų ekosistemą ir spręsti verslui būtinos infrastruktūros problemas.