Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimo duomenimis, bendra indekso vertė šių metų viduryje siekė 1,025 balo iš 2 galimų. Indekso vertė buvo viena žemiausių nuo 2014 m., kai pradėtas vykdyti LIPI tyrimas.
„Prastėjanti investuotojų nuotaika suprantama ir jos priežastys – gana aiškios. Tyrimo rezultatai atspindi investuotojų verslo atstovų nerimą dėl karo Ukrainoje, sparčiai kylančios infliacijos, ypač – augančių energijos išteklių ir veiklos sąnaudų, susijusių su darbo užmokesčiu. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, verslas gerokai nuosaikiau vertina plėtros galimybes. Geopolitinė ir pasaulio ekonomikos padėtis investuotojams kelia nemažai įtampos, kita vertus verslo atstovai neramiai stebi politinį susipriešinimą pačioje Lietuvoje.
Nors suprantama, kad investicinę aplinką gerinantiems sprendimams tokioje geopolitinėje situacijoje pirmenybė neteikiama, bet neramina investuotojų siūlymų, būtinų tolimesniam ekonomikos augimui, nepriėmimas. Šiuo metu investicinės aplinkos gerinimas ir investuotojų pritraukimas darosi ypatingai svarbus“, – pabrėžia Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
R. Valiūnas atkreipia dėmesį, kad kita vertus šalies politinė aplinka, kurį laiką labiausiai neraminusi investuotojus, šį ketvirtį vertinama labiau teigiamai, nei praeitą. Daugiau negu pusė, 59 proc., apklaustų verslo atstovų teigia, kad politinės aplinkos stabilumas šalyje yra aukštas. Praėjusį ketvirtį didžioji dalis respondentų politinės aplinkos stabilumą vertino vidutiniškai, o neigiamas įžvalgas išreiškė net ketvirtadalis įmonių vadovų.
Vis dėlto, vertindami artimiausias vadovaujamų įmonių plėtros perspektyvas, respondentai buvo pesimistiški. Palyginti su metų pradžia, mažėjo investuotojų, manančių, kad darbuotojų atlyginimai toliau augs.
Pirmą ketvirtį užmokesčio augimą artimiausioje ateityje prognozavo 95 proc. apklaustųjų, dabar – 62 proc. tyrimo dalyvių. Kita vertus, apie atlyginimų mažėjimą nekalba nei vienas apklaustos įmonės vadovas.
Daugiau negu trečdalis (41 proc.) įmonių vadovų mano, kad jų įmonių pelnai ateinančiu laikotarpiu sumažės. Tokios nuomonės pirmą metų ketvirtį laikėsi 18 proc. apklaustųjų. Vertindami galimybes įdarbinti naujų darbuotojų, investuoti, respondentai nuomonės nekeitė: apie trečdalį iš jų numato augimą šiose srityse.
Vis dėlto, apie 14 proc. planuoja priimti mažiau naujų darbuotojų, o ketvirtadalis teigia, kad mažės ir tolimesnės investicijos.
Viena prasčiausių ekonominių aplinkybių, turinčių neigiamą poveikį verslo sąlygoms, investuotojai nurodo esant darbo jėgos trūkumą ir sparčiai augantį darbo užmokestį. Prastai šią sritį įvertino daugiau negu kas šeštas (15 proc.) respondentas.
Viena daugiausiai neigiamų vertinimų šį ketvirtį sulaukusi verslo aplinkos sritis yra makroekonominės aplinkos stabilumas: 16 proc. respondentų šią sritį vertina neigiamai.
Palyginti su pirmu metų ketvirčiu, svarbiausi kasdieniai iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria verslas, nepakito. Darbo santykių reguliavimas lieka didžiausią investuotojų susirūpinimą kelianti sritis. Nesklandumų čia dažnai patiria 21 proc. apklaustų verslo atstovų. Tiek pat respondentų nepatogumų patiria dėl teritorijų planavimo. Mažiausiai iššūkių apklaustiems investuotojams vykdant kasdienę veiklą kyla dėl procesų saugos bei mokesčių mokėjimo.
„Svarbiausias iššūkis, kuriam įveikti valstybė ir visuomenė turėtų skirti didžiausią dėmesį, išlieka nepakitęs – tai kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. Daugiau negu 6 iš 10 apklaustų investuotojų teigia, kad jos trūksta. Nors nedarbo lygis Lietuvoje tebėra kiek didesnis negu buvo prieš pandemiją, įmonių, darbuotojų trūkumą laikančių svarbiausiu plėtrą ribojančiu veiksniu, šiuo metu yra daugiausiai nuo pasaulinės finansų krizės pradžios.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu skundžiasi visų pagrindinių sektorių – statybų, pramonės, prekybos ir paslaugų, – įmonės, ir talentų pasiūlos klausimą valstybė šiuo metu turėtų spręsti visu rimtumu“, – komentuoja Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Atliekant tyrimą respondentų taip pat paprašyta įvertinti priemonių kovai su šešėline ekonomika efektyvumą. Du trečdaliai (68 proc.) apklaustų investuotojų mano, kad siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje, svarbus skaidrumas ir kuo didesnės dalies viešųjų duomenų atvėrimas visuomenei.
Net 82 proc. respondentų įsitikinę, kad kovoti su „šešėliu“ padėtų galimybės atsiskaityti kortele ar kitomis elektroninėmis priemonėmis užtikrinimas visose prekybos vietose. Daugiau negu pusė (55 proc.) įmonių vadovų mano, kad šešėlinę ekonomiką padėtų mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jei suma didesnė nei 3000 eurų, draudimas.
Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą vykdo asociacija „Investors‘ Forum“. Tyrimas atliktas 2022 m. gegužės – birželio mėnesiais. Tyrimo metu apklausti 58 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.