Yra ir išimčių – į Lietuvą grįžta gerai apmokami profesionalai. Juos vilioja čia gaunamas adekvatus atlygis ir kokybiškesnis gyvenimas.
Lietuvos politikai, visuomenės veikėjai ir darbdaviai nuolat skundžiasi, kad mūsų šalies piliečių emigracija į užsienio šalis pasiekė iki šiol neregėtą mastą ir didėja geometrinės progresijos pagreičiu.
Priežasčių, verčiančių žmones laimės ieškoti svetur, toli ieškoti nereikia. Tai: mažas uždarbis, totalus nusivylimas viskuo, prošvaisčių nematymas ir vyraujantis įsitikinimas, kad užsienyje už ne itin daug kvalifikacijos reikalaujantį darbą mokami pasakiški pinigai.
Visai nesvarbu, kad viename kambaryje tenka gyventi keliems, dalį uždarbio atiduoti tarpininkams, valgyti abejotinos kokybės, bet pigų maistą ar net ieškoti jo ten, kur pasenusią produkciją sukrauna prekybos centrų darbuotojai.
Skųstis, kad Anglijoje ar Norvegijoje gyventi nėra miela, o dirbti tenka daug ir sunkiai – nepopuliaru. Emigrantai linkę save ir artimuosius maitinti atrasto Eldorado vizijomis, kalbėti apie gyvenimo užsienyje privalumus.
Pripažinimas, kad gyvenimas emigracijoje ne ką lengvesnis nei čia, Lietuvoje, reikštų deklaravimą, kad anksčiau priimtas sprendimas emigruoti buvo neteisingas ir riziką, jog aplinkiniai į tai pasakyti išdrįsusį išvykėlį ims žvelgti įtariai.
Londoną iškeitė į Kauną
Vis didėjančios emigracijos kontekste nublanksta ir kitas, kur kas tyliau vykstantis procesas, deja, išvykimui savo mastu nė iš tolo neprilygstanti lietuvių repatriacija. Į Lietuvą grįžta ne tik pritapti svetur nesugebėję tautiečiai ar teisėsaugos užsienyje pagaliau surasti ir prieš jų valią čia parvežami įtariamieji.
Grįžta ir tie, kurie turėjo iš pirmo žvilgsnio puikias gyvenimo sąlygas: sotų ir orų gyvenimą garantuoti galintį atlyginimą, puikias tobulėjimo ir karjeros galimybes, sąlygas naudotis pasaulinių megapolių privalumais.
Vienas tokių žmonių – beveik 5 metus Didžiojoje Britanijoje gyvenęs ir dirbęs IT specialistas, 32 metų kaunietis Šarūnas Vaivada. Paradoksalu, bet darbą Britanijoje metęs ir į Kauną grįžęs duomenų bazių inžinierius čia vėl dirba britų bendrovėje, kompanijos „Callcredit Information Group“ padalinyje.
Kas privertė IT profesionalą palikti gerai apmokamą darbą Britanijoje ir persikelti į Kauną? Kokia gyvenimo ir darbo toje šalyje realybė vienos geidžiamiausių profesijų atstovo akimis?
Dirbti Britanijoje neapsimokėjo
Iš emigracijos į Kauną grįžęs IT specialistas atskleidė – nemažai tautiečių Britanijoje gyvena ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, o jų uždarbiai nėra aukšti.
„Kai esi jaunas ir nori daug pamatyti, išbandyti bei patirti, gali gyventi ir taip. Kai įsisuki ir imi gauti gana solidžias pajamas, tai garantuoja galimybę gyventi kokybiškiau“, – sakė Š.Vaivada.
Duomenų bazių inžinierius neslėpė, kad iš pradžių jam teko dirbti paprastesnius darbus, kol atsirado galimybė įsidarbinti solidžioje IT bendrovėje. Net karjeros galimybės ir gana didelis atlyginimas jo nesustabdė nuo minties grįžti į Kauną.
Programuotojas paskaičiavo, kiek jam kainuoja pragyventi Londone ir Lietuvoje, palygino Britanijoje ir Lietuvoje mokamus atlyginimus. Šių skaičiavimų rezultatai tapo viena esminių priežasčių, lėmusių sprendimą palikti darbą Londone ir persikelti Kaunan.
„Gaunant gerą atlyginimą Londone galima neblogai gyventi, bet tai be galo daug kainuoja. Per paskutinius 3–4 metus būsto nuomos kainos pakilo beveik dvigubai, atlyginimų kilimas nespėja paskui šiuos įkainius. Net ir gaunant neblogą atlyginimą ten gyventi tampa brangu“, – sakė duomenų bazių inžinierius.
Pašnekovas patikslino – jis kalba apie kokybišką gyvenimą, o ne būsto dalijimąsi su kitais emigrantais ar savo poreikių ribojimą bandant sutaupyti.
„Tada paskaičiuoji, kad net gaunant gana neblogą atlyginimą ir už viską sumokėjus tau lieka daug mažiau, nei gyvenant ir dirbant Lietuvoje. Žvelgiant iš ekonominės pusės, dirbti ir gyventi Didžiojoje Britanijoje nebeapsimoka. Be to, aplankiau daug Anglijos vietovių, susipažinau su šalimi. Daugiau nebuvo ko pamatyti“, – sakė Š. Vaivada.
Be ekonominių skaičiavimų IT specialistą į Kauną grįžti privertė ir ramesnio gyvenimo ilgesys.
Jis pripažino, kad gyvenimas Londone pernelyg nežavėjo, o šio megapolio neigiamos pusės ilgainiui vis labiau vargino. Pavyzdžiui, kelionė į darbą metro trukdavo apie valandą. Tiek pat laiko jis sugaišdavo keliaudamas po darbo namo.
„Tai vykdavo piko valandomis, kai į metro sugužėdavo begalė žmonių. Iš paros išbrauktos 2 valandos, praleistos ne pačioje maloniausioje kelionėje. Londono masteliais tai daugmaž normalu. Be to, šis miestas man buvo per didelis, aš savo ateities su juo nesiejau“, – pasakojo vyras.
Programuotojas pripažino – dabar į darbą „Žalgirio“ arenoje įsikūrusiame bendrovės „Callcredit Information Group“ padalinyje jis dviračiu atvyksta vos per 10 min. Anksčiau jis net negalėjo svajoti apie tokį operatyvumą.
„Brexit“ sukėlė dvejopas reakcijas
Po visą Europą sukrėtusio britų sprendimo palikti Europos Sąjungą pasigirdo pranešimų apie padažnėjusius nacionalistinius britų išpuolius prieš atvykėlius. Kai kurie lietuviai ėmė nuogąstauti, kad priešiškumui vis didėjant teks ne savo valia palikti Britaniją.
Pasak Š.Vaivados, vienareikšmių išvadų dėl „Brexit“ pasekmių daryti neverta, o kiekvieną situaciją derėtų vertinti individualiai.
„Mažesniuose miesteliuose bei kaimuose atskirtis tarp vietos gyventojų ir atvykėlių labai ryški. Britai gyvena sau ir į glaudesnį kontaktą su atvykėliais neina. Londone situacija kitokia, tai – daugiakultūrinis megapolis, jame emigrantų skaičius siekia apie 40 proc.“, – sakė į Kauną grįžęs specialistas.
Jis tikino, kad dirbant Londone jo kolegas ir pažįstamus „Brexit“ referendumo rezultatai tiesiog šokiravo. Britai neslėpė, kad prieš narystę ES balsavo mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai, kuriems tiesiog pabodo emigrantai. Ne paslaptis, kad nemaža dalis jų yra menkai išsilavinę, ne visada tvarkingi ir kultūringi žmonės.
Balsuodami referendume už atsiskyrimą nuo ES britai išreiškė savo požiūrį į pabodusius emigrantus.
Pasiekus profesines aukštumas darbo ieškoti nebereikia
Lietuvoje tikima, kad IT specialistus medžiojančios bendrovės jiems pasiryžusios mokėti itin aukštus atlyginimus. Tiesa, čia kalbama apie aukščiausios kvalifikacijos specialistus, o jų darbo rinkoje nėra labai daug.
Kokios galimybės programuotojui rasti gerai apmokamą darbą Jungtinėje Karalystėje? Pasak šioje šalyje dirbusio Š. Vaivados, viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus profesinių gebėjimų.
„Jeigu esi geras IT specialistas, nesvarbu, su kuo dirbi – duomenų bazėmis ar kitomis technologijomis, pačiam darbo ieškoti tikrai nereikia. Tave susiras, pakvies pokalbiui ir galėsi rinktis, kur dirbti. IT profesionalams britai moka neblogus atlyginimus, kita vertus, lietuviški atlyginimai nuo jų mažai atsilieka“, – pasakojo bendrovės „Callcredit Information Group“ duomenų bazių inžinierius.
Nepaisant solidžių atlyginimų Britanijos įmonėse egzistuoja gana didelė IT specialistų kaita. Pasak kauniečio, tai lemia darbo didžiosiose korporacijose specifika – griežta darbotvarkė, ataskaitų rašymas, dokumentacijos tvarkymas. Tai priimtina ne visiems.
„Atėjęs naujas žmogus bando ką nors pakeisti, bet suvokia, kad to padaryti nepavyks, nes procesai jau įsivažiavę, jis dažniausiai keičia darbo vietą. Tai padaryti nėra sudėtinga“, – sakė Š. Vaivada.
Nusprendęs grįžti į Lietuvą IT specialistas darbą rado nesunkiai. Specializuotuose portaluose radęs darbo skelbimus jis išsiuntė gyvenimo aprašymus 5 įmonėms. Programuotojas pastebėjo, kad į pokalbį jį pasikvietė visos bendrovės. Įvertinęs visus pasiūlymus jis galiausiai pasirinko darbą britų kompanijos „Callcredit Information Group“ padalinyje.
„Vykti į užsienį vien dėl ekonominių priežasčių nelabai apsimoka. Pragyvenimas Didžiojoje Britanijoje nepaprastai brangus, o išlaikyti vaiką kainuoja milžiniškus pinigus. Tai tas pats kaip pasistatyti namą. Be to, gerai apmokamą darbą visai nesunku rasti ir Lietuvoje“, – sakė duomenų bazių inžinierius.
Priima vieną iš dvidešimties
Tai, kad aukšto lygio IT specialistams finansiškai neverta dirbti užsienyje ir jie mielai grįžta į Lietuvą, pripažino ir didžiausios Kauno IT bendrovės NFQ vadovas Paulius Insoda.
Bendrovėje dirba ne vienas specialistas, darbą ir gyvenimą užsienio šalyse iškeitęs į Lietuvą.
„Vienareikšmiškai galiu pasakyti – gyvenimo kokybė programuotojams Lietuvoje yra geresnė. Jeigu vertinti finansine išraiška, tai, ką uždirbi Vakarų Europoje ir Lietuvoje, atėmus pragyvenimo išlaidas, lieka gerokai daugiau pinigų. Aišku, vėliau prasideda emociniai aspektai. Vieniems patinka vienokia aplinka, kitiems – kitokia“, – sakė P. Insoda.
Kalbėdamas apie vis augantį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį ir jiems mokamų atlyginimų augimą, NFQ vadovas džiaugėsi, kad pasiektas emigraciją sustabdyti galintis lygmuo, kai dėl finansinių priežasčių darbo ieškoti užsienyje jau nebeapsimoka. Aišku, ši taisyklė galioja tik aukštos kvalifikacijos profesionalams.
„Norėtume priimti daug specialistų, bet jų pasiūla yra labai maža. Dabar prikepta labai daug pradedančiųjų, bet reikia 2–3 metų, kad jie pasiektų atitinkamą lygį. Įmonių, kuriose jie galėtų užaugti, taip pat nėra daug“, – sakė P. Insoda.
NFQ vadovas atskleidė – aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų profesionalų trūkumas veikia bendrovės plėtros planus. Net 170 programuotojų įdarbinusi bendrovė orientuojasi tik į išskirtinę publiką, solidūs atlyginimai mokami ne bet kam.
„Kiek specialistų randame, tiek jų ir įdarbiname. Keliame gana aukštus kvalifikacinius reikalavimus, iš 20 kandidatų po interviu pasirenkame tik 1. Nebūtinai šis žmogus turi būti pasiekęs eksperto lygį. Tai gali būti patyręs specialistas arba žmogus, turintis daug potencialo“, – atskleidė P. Insoda.
Vertindamas aukštos kvalifikacijos profesionalų repatrijavimo tendencijas, NFQ vadovas sakė, kad nemažai užsienyje gyvenančių specialistų jau domisi įsidarbinimo Lietuvoje galimybėmis. Deja, kai kuriems vis dar trūksta objektyvios informacijos.
Neseniai viešėjęs JAV ir su emigravusiais IT specialistais susitikęs P. Insoda pastebėjo, kad šie vis dar tiki, jog darbo ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje tokios pačios, kokios buvo prieš dešimtmetį.
„Dėl pinigų emigruoti programuotojams tikrai neapsimoka. Jiems mokamas atlyginimas leidžia užsitikrinti tikrai gerą gyvenimo kokybę“, – reziumavo P. Insoda.