Pasak tyrimo, dar 2019 m. Minske vykusioje apvalaus stalo diskusijoje P. Daneika tvirtino, kad Lietuva, tai dešiniųjų nacionalistų valstybė, blokuojanti Baltarusijos iniciatyvas ES ir net siekianti Baltarusijos sunaikinimo. Taip pat, pasak LRT duomenų, jis niekinamai atsiliepęs apie Lietuvą darbiniuose pokalbiuose derinant verslo filialo steigimą.
LRT tyrime pažymima, kad iki 2020 m. P. Daneika priklausė dialogo grupei su A. Lukašenkos saugumo taryba, buvo „Belgazprombank“ direktorių tarybos nariu, vykdė ne vieną projektą su didžiausiais Rusijos režimo valdomais bankais.
Pats P. Daneika tvirtina, kad tokie pasisakymai buvo paimti iš neformalių, uždarų ir ypač įkaitusių pokalbių, kurie įvyko prieš keturis ar daugiau metų. Be to, pasak jo, kritika buvo nukreipta Lietuvos politikams, o ne žmonėms.
Nors ekonomistas Baltarusijoje nebegyvena nuo 2021 m., kai buvo uždaryta jo verslo mokykla, bet planuoja veiklą tęsti Lietuvoje. Jo vadovaujama viešoji įstaiga „BEROC tyrimų centras“ kartu su EHU yra pateikusi Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) akredituoti verslo studijų programą. Jei programa bus patvirtinta, EHU su BEROC tyrimų centras steigs atskirą filialą, kurio finansavimui numatyta skirti beveik milijoną eurų.
Tokio filialo steigimui pritarė ir EHU valdančioji taryba, kurią sudaro baltarusių organizacijų atstovai, jos nariais yra Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) Rytų partnerystės departamento direktorius Darius Vitkauskas.
Pasak LRT duomenų, europarlamentaras A. Kubilius, vadovaujantis EHU Valdančiajai tarybai, sako neįžvelgiantis nieko bloga P. Daneikos pasisakymuose. Nors politikas teigia, kad pasisakymų nepalaiko, jis galintis juos suprasti „žmogiškai”, nes Lietuva blokavo partnerystės susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos.
LRT tyrime nurodoma, kad URM tikina, jog P. Daneika yra išreiškęs apgailestavimą dėl tokių pasisakymų, o opozicijos atstovų nuomonės yra besikeitusios ne kartą.