Jis pats mus pasitinka dar lauke. Dideliais marmuriniais laiptais, kokių naujos statybos pastatuose jau nebepamatysi, vedasi į savo kabinetą. Jo centre – didžiulis stalas, ant sienų sukabinti paveikslai, lentynose – įrėmintos jo tėčio Juozapo nuotraukos, kur pozuota drauge su Valdu Adamkumi bei Algirdu Brazausku.
„Tai – mano tėčio palikimas. Ant stalo dažnai randu ir jo parašytų raštelių, pastabų, darbų. Jis juos palieka man, kad ko nepamirščiau. O dukart per savaitę atvyksta ir pažiūrėti, kad veiktų jo didžiulis mechaninis laikrodis“, – šypsosi P. Budrikis.
Nors jis šeimininko pareigas perėmęs jau daugiau nei metai, pats sako kabinete nieko nekeitęs.
„Tik pasidarėme tyrimą-analizę apie teritoriją, rajoną ir pastatą, kur yra pagrindinės jo problemos. Čia ilgą laiką nebelabai kas buvo daroma. Sprendėme, ar viską perdarome į naują objektą, ar išlaikome „Pas Juozapą“, bandome renovuoti“, – atvirai sako P. Budrikis ir tikina sprendimą jau priėmęs.