Šiandien sutartis jau nutraukta, o naujoji „Telecentro“ vadovybė ją vadina apsimestiniu sandoriu, siekiant pasinaudoti valstybės ištekliais. Tačiau „Neltės“ savininkas Henrikas Eimontas vis dar tikisi įrodyti savo tiesą teisme.
Šioje istorijoje svarbų vaidmenį atliko „Neltės“ naudotai schemai pamatą paklojusi Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kurios tuometinis direktorius Tomas Barakauskas, kaip išsiaiškino DELFI, yra H. Eimonto draugas.
Šia schema šiuo metu domisi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau kaip informavo jos atstovė spaudai Renata Endružytė, įtarimai dar niekam nėra pareikšti.
Vagystę atskleidė auditas
Apie „Telecentro“ ir „Neltės“ sutartį, remdamasis viešai skelbiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, DELFI papasakojo „Telecentro“ komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas.
Jo atsiųstame rašte teigiama, kad 2013 metais „Telecentro“ vadovavimą perimant dabartiniam vadovui Remigijui Šeriui, buvo atliktas įmonės sudarytų sutarčių patikrinimas, kurio metu išaiškėjo, kad vykdoma abejotinos komercinės vertės bei abejotinomis aplinkybėmis sudaryta sutartis su „Nelte“.
Pagal 2011 metais, kuomet „Telecentrui“ vadovavo Gediminas Stirbys, pasirašytą sutartį, „Neltė“ įsipareigojo teikti „Telecentrui“ didmeninę duomenų perdavimo paslaugą, o „Telecentras“ statydamas „WiMax“ tinklą, įsipareigojo dalį bazinių stočių išnuomoti „Neltei“ bei jos vardu RRT įregistruoti „Telecentrui“ nuosavybės teise priklausančią elektroninių ryšių tinklo įrangą.
Svarbu tai, kad sutarties sudarymo metu „Neltė“ disponavo dviem iš RRT gautais leidimais naudotis tam tikru radijo dažnių spektru, kurie galioja nuo 2008 iki 2022 metų.
„Vadovaujantis šia sutartimi, „Telecentras“ už „Neltės“ teikiamas duomenų perdavimo paslaugas kiekvieną mėnesį turi mokėti 29 315,34 euro (be PVM), o „Neltė“ už įrangos nuomą ir aptarnavimą – 18 361,91 euro (be PVM). Įskaičius šiuos tarpusavio reikalavimus „Telecentro“ mokėtina suma sudaro 10 953,43 euro (be PVM)“, – pasakojo V. Kaminskas.
Sutartyje šalys taip pat sutarė, kad ji galioja tiek pat, kiek ir „Neltės“ turimi leidimai, t.y. iki 2022 metų. Joje taip pat yra punktas, kad ją nutraukti galima tik rašytiniu abipusiu šalių susitarimu. Būtent ši sąlyga šiandien yra tapusi didžiausiu „Telecentro“ galvos skausmu, nes „Neltė“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą, o jos byla yra pasiekusi Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
Paslaugą teikė nieko neturėdama
V. Kaminskas pasakojo, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad „Neltė“ faktiškai neturėjo techninės galimybės „Telecentrui“ teikti duomenų perdavimo paslaugos, nes iš visų reikiamų išteklių, turėjo tik RRT išduotus leidimus.
„Didmeninis duomenų perdavimas savo apimtimi yra daug platesnė paslauga, nei galimybė naudotis radijo dažniais. Tam reikia sukurti atitinkamą infrastruktūrą, kuri apimtų ne tik duomenų perdavimo srautą stuburiniame tinkle, bet ir belaidžio ryšio prieigą skirstymo tinkle“, – pasakojo „Telecentro“ atstovas.
Jis pabrėžė, kad „Telecentras“ iš „Neltės“ pirko paslaugą, kurios teikimui reikalingą įrangą bei jos priežiūra ir aptarnavimą pats teikė, be kita ko, suteikdamas „Neltei“ galimybę šią „Telecentro“ nuosavybės teise valdomą įrangą užregistruoti „Neltės“ vardu.
„Manytina, vienintelis tokios schemos tikslas buvo tas, kad RRT galėtų formaliai konstatuoti, kad „Neltė“ turi reikiamą įrangą paslaugai teikti. Tuo būdu faktiškai „Neltė“ suteikė galimybę „Telecentrui“ naudotis tik radijo dažniais (su RRT palaiminimu), o realiai didmeninės duomenų perdavimo paslaugos neteikė“, – aiškino V. Kaminskas.
„Telecentro“ žiniomis, „Neltė“ už leidimus RRT mokėjo 713,08 euro per mėnesį, kai iš sutarties su „Telecentru“ turėjo 10 953,43 euro naudos.
V. Kaminskas dar sakė, kad atsiskaitymai už neva teikiamas paslaugas buvo pradėti vos tik pasirašius sutartį, nors dar metus nebuvo naudojami nei dažniai, nei buvo teikiamos „Neltės“ vardu registruotų bazinių stočių aptarnavimo paslaugos.
Apsimestinis sandoris
V. Kaminskas nurodė, kad sutartis nutraukta 2015 balandžio 1 dieną, t.y. praėjus beveik 43 mėnesiams nuo jos pasirašymo 2011 metų rugsėjį. Visą šį laikotarpį „Neltė“ gaudavo apie 10 tūkst. eurų naudos kas mėnesį – taip susidarė apie 471 tūkst. eurų suma.
„Telecentro“ nuomone, sutartis buvo apsimestinis sandoris, siekiant pasinaudoti valstybės ištekliais ir vienai mažai įmonei gauti naudą iš valstybės išteklių panaudojimo. Pažymėtina, kad „Neltėje“ dirba tik vienas asmuo, tačiau pajamos vien pagal čia aptariamą sutartį siekia 354 tūkst eurų per metus (kalbama apie pajamas, o ne galutinę naudą – DELFI)“, – dėstė V. Kaminskas.
Tačiau „Neltė“ su tokia „Telecentro“ pozicija nesutiko ir toliau reikalavo mokėti už paslaugas. Įmonė taip pat pareiškė ieškinį ir inicijavo civilinį procesą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo. Ši byla šiuo metu yra pasiekusi LAT, o naujausias posėdis numatytas lapkričio 13 dieną.
RRT netyrė
V. Kaminskas teigė, kad „Telecentras“ nutraukdamas sutartį su „Nelte“ prašė RRT pagalbos, kad būtų patikrintas valstybės išteklių naudojimas.
Buvo prašoma išsiaiškinti, ar „Neltė“ išvis galėjo perleisti teisę naudotis radijo dažniais, kodėl ji gavo dažnius, bet nekūrė duomenų perdavimo tinklo, ar įmonės už dažnių nuomą prašoma suma nėra apsimestinė ir nepagrįstai didelė.
„Tačiau RRT prašomų veiksmų neatliko. Atvirkščiai – vietoj to, kad ištirtų, ar efektyviai naudojami „Neltei“ skirti valstybės ištekliai ir ar skaidriai vykdoma veikla, RRT pradėjo tirti „Telecentro“ naudojamų dažnių atitikimą įmonei suteiktų leidimų reikalavimams, t.y. pradėjo tirti ne situaciją, apie kurią pranešė pareiškėjas, o paties pareiškėjo veiklą“, – pasakojo V. Kaminskas.
Jis teigė, kad, „Telecentro“ nuomone, susiklosčiusi situacija yra mažų mažiausiai neskaidri ir reikalauja išsamaus teisėsaugos institucijų tyrimo, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta minėta sutartis, taip pat turėtų būti ištirti veiksmai, kuriais buvo kuriami barjerai šią sutartį nutraukti.
„Vadovaudamasis šiais motyvais „Telecentras“ kreipėsi į STT su prašymu ištirti, ar „Neltė“ bei su ja kartu veikusių asmenų veiksmuose nėra nusikaltimų, turinčių sukčiavimo, prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo požymių, sudėties“, – sakė V. Kaminskas.
R. Endružytė patvirtino, kad STT yra atliekamas 2016 metų gruodį Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Tas, kas padarė veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Pažįstamas privatus asmuo
Registrų centro duomenimis, vienintelis „Neltės“ akcininkas yra H. Eimontas. Paprašytas pakomentuoti „Telecentro“ nuomonę, kad sutartis su juo buvo apsimestinis sandoris, siekiant pasinaudoti valstybės ištekliais, jis sakė:
„Mūsų pozicija tokia, kad „Telecentras“ turėjo problemų su dažniais, jiems trūko pajėgumų, o mes jiems tuos pajėgumus suteikėme – teikėme didmenines paslaugas. Tos paslaugos buvo teikiamos ir su antstoliais buvo pamatuota, kad „Telecentras“ mumis tikrai naudojasi“.
H. Eimontas taip pat patvirtino, kad su buvusiu RRT vadovu T. Barakausku yra pažįstami.
DELFI dar išsiaiškino, kad H. Eimontas su T. Barakausku ne tik pažįstami, bet ir turi bendrą įmonę Jungtinėje Karalystėje. Agentūros „Companies House“ duomenimis, jiedu ir asmuo vardu Artūras Mickevičius turi įmonę „Infozillion Limited“.
Tačiau H. Eimontas nebuvo linkęs pasakoti, kokiu tikslu ji įkurta. „Norėčiau palaukti iki teismo sprendimo“, – sakė jis.
Savo ruožtu T. Barakauskas išvis nebuvo linkęs bendrauti, vos išgirdęs pokalbio temą sakė: „Tikrai nieko jums nepasakysiu. Ryšių reguliavimo tarnyboje nedirbu nuo 2011 metų. Aš prieš 6 metus, o gal jau ir 7 metus nedirbu, aš tikrai neatsimenu nei kiek, nei kam, nei kur tų dažnių buvo išduota“.
Buvęs RRT direktorius dar pridūrė: „Aš nieko nežinau. Aš tikrai nieko nežinau. Aš esu privatus asmuo, jūs klausinėjate privataus asmens apie kažkokius daiktus, aš net nežinau. Tai buvo prieš 10 metų, galbūt 15 metų. Aš negaliu jums nieko pasakyti, nes tokios informacijos neatsimenu, nežinau ir negaliu nieko komentuoti“.
DELFI taip pat bandė susisiekti su buvusiu „Telecentro“ vadovu G. Stirbiu, tačiau nesėkmingai.
Tuo metu pati RRT šiandien dažnių „Neltei“ suteikimo aplinkybes šiandien aiškina taip:
„2003 metų gegužės 29 dieną RRT paskelbė viešąjį konkursą suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) viešiesiems fiksuoto bevielio ryšio prieigos tinklams 3,5 GHz radijo dažnių juostoje. Viešąjį konkursą laimėjo „Telecentras“ ir „Neltė“, todėl „Neltei“ 2005 metų vasario 8 dieną buvo išduotas leidimas, kuriuo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3410–3424 MHz ir 3510-3524 MHz radijo dažnių juostų.
2007 metų liepos 2 dieną RRT paskelbė viešąjį konkursą suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) viešiesiems bevielio ryšio prieigos tinklams 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje. Viešąjį konkursą laimėjo „Balticum TV“, „Telecentras“ ir „Neltė“, todėl „Neltei“ 2007 metų spalio 22 dieną buvo išduotas leidimas, kuriuo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3,424–3,438 GHz bei 3,524–3,538 GHz radijo dažnių juostų“.
„Suvienodinant radijo dažnių naudojimo sąlygas 2008 metų balandžio 25 dieną šie leidimai buvo pakeisti, išduodant du jūsų minimus leidimus“, – nurodė RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė.