V. Rūkas antradienį spaudos konferencijoje pristatė naujausius INVL apskaičiuojamo Lietuvos investicijų indekso duomenis.
Jie rodo, kad iki 2019 metų pabaigos, tiek pernai, tiek per pastarąjį dešimtmetį didžiausią investicijų grąžą Lietuvoje uždirbo akcijos.
„Pernai Lietuvos akcijų rinka augo net 15,4 proc. Nepaisant svyravimų, vertinant 24 metų laikotarpį, šalies akcijų vidutinė metinė grąža buvo 8,9 proc. per metus, o vertinant pastaruosius 10 metų – 10,5 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį šalies akcijos patyrė -15,1 proc. kritimą, o ilgalaikei grąžai nuo 1996 metų tai turėjo 0,8 proc. punkto įtaką – ši susitraukė iki 8,1 proc.“, – dėstoma įmonės pranešime.
Praėjusiais metais antroje vietoje pagal investicinę grąžą liko investicijos į būstą, kurių vertė pernai augo 7,2 proc., o, įvertinus ir nuomos pajamas, – 11,5 proc.
„Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (iki 2019 metų pabaigos), šalies būsto nuomai vidutinis metinis vertės augimas siekė 6,8 proc., o per 24 metų indekso skaičiavimo laikotarpį vidutinė metinė grąža iš būsto nuomai buvo pelningiausia tarp šalies turto klasių ir siekė 13,9 procentų. Šių metų pradžioje būsto nuomai grąža, nepaisant susitraukimo, ir toliau išliko teigiama, tad ilgalaikę metinę grąžą nuo 1996 metų sumažino vos 0,1 proc. punkto – iki 13,8 proc.“, – rašoma pranešime.
Praėjusiais metais obligacijų kainų augimas Europoje vis dar tęsėsi, o Lietuvos ir Vokietijos obligacijų pajamingumas pasiekė istorines žemumas.
„Nors pernai Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža ir pakilo iki 1,5 proc., per pastaruosius trejus metus ji neįveikė infliacijos. Lietuvos obligacijų grąža viršijo infliaciją tik vertinant 24 ir 10 metų laikotarpius. 2019 metais Lietuvos obligacijų grąža atsiliko nuo Vokietijos ir JAV 10 metų ilgalaikių obligacijų grąžos. Šalies obligacijų grąža 2020 metais pirmąjį ketvirtį keitėsi minimaliai, dėl to ilgalaikę grąžą nuo 1996 metų iki 2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigos sumažino 0,1 proc. punkto iki 6,1 proc.“, – rašoma pranešime.
Lietuvos indėlių grąža 2019-aisiais penktus metus iš eilės išsilaikė nuliniame lygmenyje, tokia ji buvo ir šių metų pirmąjį ketvirtį, tad šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996-ųjų nepasikeitė ir išliko 4,4 proc. 2019 metų pabaigos duomenimis, šalies indėlių grąža infliaciją lenkė tik 24 metų laikotarpyje, kai pernai ir pastarąjį dešimtmetį jai nusileido.
Pirmasis ketvirtis
Kalbėdamas apie koronaviruso pandemijos įtaką investicijoms, V. Rūkas siūlė koncentruotis į ilgesnį laikotarpį.
„Ilguoju laikotarpiu įtaka buvo minimali. Lietuvos atveju vidutiniškai akcijų grąža sudarė 9 proc. nuo 1996 metų. Per pirmą ketvirtį jos nukrito 15 proc. Vidutinis metinis uždarbis nukrito nuo 9 proc. iki 8 proc. Vis tiek išliko normali, natūrali akcijų grąža per ilgą laikotarpį“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
V. Rūkas pastebėjo, kad būsto kainos per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje į pokyčius nesureagavo nė truputį. „Pokyčio neįvyko“, – apibendrino jis.
„Lygiai taip pat galima sakyti ir apie obligacijas ar indėlius“, – pridūrė V. Rūkas.
Perspektyvos
INVL atstovas dėstė, kad iš indėlių ir artimiausiu metu nelabai galima ko nors tikėtis.
„Kaip šiuo metu yra 0 proc., taip labai tikėtina, jog panaši grąža ir išliks. Nebent bankai konkuruotų dėl pinigų, ko šiuo metu neatrodo, kad vyksta“, – sakė V. Rūkas.
Jis dar sakė, kad Lietuvos obligacijos per pirmąjį ketvirtį šiek tiek koregavosi.
„Iš neigiamų palūkanų jau rodo šiokį tokį pajamingumą. Tačiau esminių pokyčių ir toliau turbūt nereikėtų tikėtis“, – prognozavo jis.
V. Rūkas taip pat spėjo, kad būstas nuomai artimu laikotarpiu turbūt pateiks didžiausių pokyčių.
„Labiausiai bus paveiktos nuomos pajamos. Yra stipriai kritusi nuomos paklausa, ypač susijusi su trumpalaike nuoma, todėl nuomos kainos, tikėtina, jau pradėjo šiek tiek koreguotis.
Būsto kainos dar nėra sureagavusios, ši rinka yra intertiška ir joje nevyksta tokių greitų pokyčių, kaip akcijų rinkoje. Vis dėlto, užsitęsus ekonominei krizei, spaudimas kainoms bus“, – sakė jis.
V. Rūkas taip pat sakė, kad akcijos ilguoju laikotarpiu uždirba reikšmingą grąža.
„Trumpi svyravimai per vidutinį ar ilgą laiką būna atstatomi“, – kalbėjo pranešėjas.
Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 metų kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 metų vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau aštuntus metus iš eilės ir siekė 7,1 proc., o jo vidutinis metinis uždarbis 1996–2019 metais siekė 9,7 proc.
Dėl šių metų pirmojo ketvirčio pokyčių rinkose Lietuvos investicijų indekso vidutinis metinis uždarbis per 1996–2020 metus pirmojo ketvirčio laikotarpį susitraukė 0,2 proc. punkto iki 9,5 proc.