Istorinė proga atsiimti iš bankų permokėtas palūkanas

Šiemet birželį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą kartelio byloje, kuri leidžia siekti žalos atlyginimo daug didesnėms masėms žmonių. Advokatai mano, kad kartelinio susitarimo byla liftų ir eskalatorių įrengimo bei priežiūros rinkoje tapo precidentu ir leidžia siekti žalos atlyginimo dėl nustatyto bankų kartelio.

Šiemet birželį Teisingumo Teismas išaiškino, kad liftų ir eskalatorių įrengimo bei priežiūros rinkoje veikusios garsios bendrovės „Kone“, „Otis“, „Schindler Aufzüge und Fahrtreppen“, „Schindler Liegenschaftsverwaltung“ ir „ThyssenKrupp Aufzüge“ sudarė ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių nuo 1980-tųjų plačiai taikė kartelį, kuriuo buvo siekiama pasidalyti liftų ir eskalatorių rinką. Už kartelį įmonėms Europos Komisija skyrė 992 mln. Eur baudą, tyrimas pradėtas ir Austrijoje, kur taip pat skirtos baudos.

Įdomu tai, kad į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi ir įmonės, kurios prekes bei paslaugas pirko ne tiesiogiai iš kartelio dalyvių, bet iš kitų įmonių, kurios kainas pakėlė reaguodamos į situaciją rinkoje ir nežinodamos apie esamą kartelį. Teisingumo Teismas suformulavo taisyklę, kad žala dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo yra ne tik pažeidėjams sumokėta didesnė kaina, bet ir bet kokiam kitam subjektui sumokėta didesnė kaina.

Advokatų profesinės bendrijos "Baltic Legal Solutions Lietuva" advokatė Rasa Zaščiurinskaitė sako, jog tai – beprecedentis atvejis, kuris brangiai gali kainuoti ir kitiems kartelį sudariusiems verslams, pavyzdžiui, didiesiems bankams, kurie pernai gruodį gavo 1,71 mlrd. Eur (5,9 mlrd. Lt) baudą už manipuliavimą tarpbankinėmis palūkanų normomis (EURIBOR, LIBOR).

„Iš principo galima sakyti, kad tai yra visiškai naujas precedentas: iki šiol žalos atlyginimo iš kartelio dalyvių reikalavo jų tiesioginiai klientai arba tų klientų klientai. Dabar pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą nustatoma, kad nukenčia tie, kurie tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai nebuvo susiję su kartelio dalyviais, - komentavo R. Zaščiurinskaitė. - Teismas išaiškino, kad kitos įmonės taikė didesnes kainas dėl sudaryto kartelio, nors sutartinio santykio tarp kartelio dalyvių ir šių klientų nebuvo.“

Pasekmės - skausmingos

Pasak advokatės, dabar žalų atlyginimo specialistai ir teisininkai aiškinasi, kokias pasekmes turės šis Europos teisingumo teismo sprendimas, kiek toli jis sieks.

„Žinoma, EURIBOR/LIBOR kartelis, dėl kurio buvo paskirta didelė bauda, yra vienas iš tų atvejų, kuriam galėtų turėti pasekmių Teisingumo Teismo sprendimas. Teismas pasakė, kad galimybę apsiginti turėtų ir tie, kurie netiesiogiai nukentėjo nuo kartelio. Kaip tai būtų pritaikoma praktikoje – dar išlieka klausimu, tačiau kaip precedentą liftų ir eskalatorių rinkos dalyvių bylą jau galima naudoti“, - siūlė advokatė.

R. Zaščiurinskaitė sako, jog Teisingumo Teismo sprendimas yra išaiškinimas, kaip turi būti naudojama Europos Sąjungos teisė, tad jis gali būti naudojamas ir siekiant prisiteisti žalą dėl ankstesnių kartelių.

„Kiek plačiai šis precedentas bus pritaikytas Europoje priklausys nuo nacionalinių teismų sprendimų, pavyzdžiui, Austrijos teismai spręs, kiek šio Teisingumo Teismo sprendimo pritaikyti, kokias kompensacijas priteisti. Atitinkamai, kitose valstybėse, jeigu bus inicijuoti žalos atlyginimo ieškiniai, situacija vertintų nacionaliniai teismai, tarkime, LIBOR/EURIBOR atveju. Visgi, signalas nacionaliniams teismams yra aiškus, bet laikas parodys, kokia bus praktika“, - kalbėjo ji.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas: nerealu

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad prisiteisti žalą iš didžiųjų bankų dėl manipuliacijų tarpbankinėmis palūkanų normomis yra beveik neįmanoma.

„Nesu teisininkas, man būtų sudėtinga spekuliuoti šiuo klausimu, tačiau kalbant apie taikytą indeksą, jis buvo taikytas ribotą laiką su ribotu institucijų dalyvavimu, tad, manyčiau, būtų labai sudėtinga indekso naudotojams priskirti su tuo susijusias išlaidas. Naudojančių minėtus indeksus visame pasaulyje yra nepaprastai daug, tai yra bene pagrindiniai indeksai skolinimo, investavimo ir kitoms sutartims. Šiuo indeksus naudoja ir bankai, kurie yra pakankamai toli nuo manipuliacijų, tad, manyčiau, vargu ar galima būtų šį atvejį pritaikyti: tai nėra paprastas pirkimo atvejis“, - dėstė jis.

S.Kropas abejoja, kad Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams ar asmenims būtų perspektyvu kreiptis į teismus dėl užsienio bankų sudaryto kartelio ir dėl to galimai brangusių paskolų ir paslaugų.

„Aš čia nematau pasekmių tikimybės“, - apibendrino jis.

Pašnekovas mano, jog ir siekiant gauti kompensacijų, tiek verslas, tiek gyventojai galėtų net nukentėti, nes vienais atvejais indeksas galėjo būti palankesnis bankams, kitais – klientams, o pažeidimai fiksuoti pučiantis nekilnojamojo turto burbului.

Juoda dėmė bankininkystėje

Tačiau S. Kropas sutiko, kad nustatytas kartelis bankų sektoriuje buvo didžiulis ir beprecedentis įvykis.

„Žinoma, tai yra juoda dėmė bankininkystėje", - sakė jis.

DELFI primena, kad už kartelių sudarymą pernai gruodį buvo nubausti 8 bankai, kurie manipuliavo tarpbankinėmis palūkanų normomis LIBOR, eurui taikomu EURIBOR ir Japonijos jenai taikomu TIBOR palūkanų normomis.

Nustatyta, kad kartelis dėl LIBOR ir EURIBOR pradėtas 2005 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 2008 m. gegužės, o kartelis dėl TIBOR – nuo 2007 iki 2010 m.

Didžiausia bauda, daugiau nei 720 mln. eurų, skirta „Deutsche Bank“ bankui, kuris manipuliavo abejomis palūkanų normomis. Taip pat abiejuose karteliuose dalyvavo Škotijos bankas RBS. Be jų kartelyje Europoje dar dalyvavo „Barclays“ ir „Société Générale“, o Japonijoje: UBS, „JPMorgan“, „Citigroup“ and „RP Martin“.

Pasak Europos Komisijos vicepirmininko ir konkurencingumo reikalų komisaro Joaquino Almunia, bankai, kurie turėtų konkuruoti, bendrininkavo.