Koks požiūris į gyvenimą po darbo? „Dentsu Aegis Network“ tyrimų vadovė Ieva Mažylytė Baltijos šalių vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ apnuogino Lietuvos įmonių vadovų gyvenimo pasirinkimus.
Įtakingiausių Lietuvos vadovų apklausa parodė, kad 1 proc. vadovų per metus žada išeiti į pensiją, 5 proc. planuoja šeimos pagausėjimą, 6 proc. – grįžti į studijas, 7 proc. – vestuves.
Kas dešimtas aukščiausio lygio vadovas planuoja per metus pakeisti darbą, o 17 proc. įsigyti automobilį.
Tai tik keletas pastebėjimų iš tarptautiniu mastu atliktos vadovų apklausos, kuri leidžia palyginti Lietuvos ir kitų pasaulio šalių vadovų pasirinkimus ir prioritetus.
Tarptautinis tyrimas kas antrus metus atliekamas daugiau nei 60 proc. rinkų ir kiekvienoje šalyje apklausiama iki 10 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje buvo apklausta apie 3 tūkst. respondentų, vadovai iš jų sudarė apie 10 proc.
„Lietuvoje aukščiausio lygio vadovo portretas atrodo taip: vidutiniškai 46 metų, 54 proc. vedę, dažniausiai turi du vaikus“, – apibūdino I. Mažylytė.
Palygino ir su kitų šalių vadovais
Bandant nupiešti aukščiausių vadovų portretą apklausos organizatoriai bando atkreipti dėmesį į psichologinį aspektą, apsipirkimo įpročius ir kaip vadovas matuoja sėkmę.
Renkant duomenis respondentams yra pateikiama daugiau kaip 100 teiginių, į kuriuos respondentai turi atsakyti teigiamai arba neigiamai.
Į teiginį „Esu labai ambicingas“ teigiamai šių metų apklausoje atsakė 51 proc. vadovų, prieš ketverius metus – 47 proc. Tuo metu Latvijoje ambicingais save laiko 64 proc. vadovų, Estijoje – 20 proc.
Pasiteiravus, ar vadovai „siekia būti geriausi“, teigiamai atsakė 50 proc. vadovų, kai JAV tokių buvo 82 proc., Didžiojoje Britanijoje – 57 proc.
Patenkinti savo socialiniu gyvenimu Lietuvoje – 49 proc., 2012 m. tokių buvo 33 proc. Vis dėlto Vakarų valstybėse pasitenkinimas daug didesnis, pavyzdžiui, Vokietijoje tokių vadovų – 83 proc. O štai kaimyninėje Latvijoje – 47 proc.
Vis daugiau vadovų daugiau laisvalaikio praleidžia su šeima nei draugais. 2012 m. tokių vadovų buvo 64 proc., šiemet – jau 68 proc. Palyginimui, Italijoje – 50 proc., Japonijoje – 65 proc.
Respondentams taip pat buvo pateiktas teiginys, kad „moters vaidmuo – kurti laimingus namus”. Su šiuo teiginiu šiemet sutiko 62 proc. aukščiausio lygio vadovų, 2012 m. - 50 proc. Tuo metu Airijoje su šiuo teiginius sutinka vos 21 proc. vadovų, o, pavyzdžiui, Rusijoje – 67 proc.
Fiziniu aktyvumu dar atsilieka nuo Vakarų
Pastebėta, kad Lietuvoje vadovai tampa vis aktyvesni bendruomenėje. Prieš ketverius metus tokių vadovų Lietuvoje buvo vos 19 proc., dabar – 36 proc. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje bendruomenėje aktyvių vadovų 23 proc., Prancūzijoje – 30 proc.
„Čia aktyvumu lenkiame britus, vokiečius, prancūzus. Žinoma, gali būti, kad šių šalių žmonės tokias problemas išsprendė ir perėjo prie globalesnių problemų sprendimo“, – komentavo I. Mažylytė.
Aukščiausio lygio vadovų taip pat buvo paklausta, ar sportas yra svarbu. Prieš ketverius metus tai, kad sportas svarbu, pasakė tik kas penktas (21 proc.) vadovų, šiemet – 42 proc.
Japonijoje nuolatos mankštinasi 52 proc. japonų vadovų, JAV – 68 proc., o Lietuvoje – vos 30 proc. Vis dėlto progresas matyti, nes prieš ketverius metus nuolatos mankštinosi vos 15 proc. Lietuvos vadovų.
Sveika mityba 2012 m. rūpinosi 37 proc. aukščiausio lygio vadovų, dabar – 39 proc. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tokių vadovų – 71 proc.
Ką rodo apsipirkimo įpročiai
Apklausos duomenimis pieštas vadovų portretas spalvintas ir apsipirkimo įpročių atspalviais.
Didesnius pirkinius ateičiai, kai jausis saugus dėl ekonominės padėties, atideda 42 proc. vadovų. Latvijoje – 21 proc.
Kad taupymas nėra jų stiprioji pusė, pripažino kas ketvirtas Lietuvos aukščiausio lygio vadovas.
Į klausimą, ar vadovai sutinka mokėti daugiau, bet kad galėtų gauti prekę greičiau, 39 proc. vadovų atsakė teigiamai.
Daugiau mokėti, bet už kokybiškesnę prekę ar paslaugą, sutinka mokėti 67 proc. vadovų.
Vis dėlto 57 proc. vadovų prisipažįsta, kad yra neatsparūs nuolaidai.
„Tai yra silpnybė, bet labai bendra visiems vadovams. Ji matoma ir Latvijoje, ir Estijoje ir dar labiau būdinga australams, ispanams ir amerikiečiams“, – pastebėjo I. Mažylytė.
Jei anksčiau vadovams buvo itin svarbu stilingos prekės, tai dabar pastebima, kad vis daugiau vadovų nori suderinti stilių ir patogumą.
„Dauguma vadovų teigia, kad dabar drabužiai turi būti ir stilingi, ir patogūs, – kalbėjo konferencijos pranešėja. – Vienu metu buvo labai populiaru derinti brangius daiktus su pigesniais. Prieš ketverius metus tai daryti buvo linkę 40 proc., šiemet linkę tik 33 proc. Kyla klausimas, jei ne taip ieškoti unikalumo, tai kaip?“
Beveik kas trečias Lietuvos vadovas apsipirkti renkasi išskirtines senamiesčio parduotuvėles. 42 proc. prisipažino, kad jiems patogiau apsipirkti išskirtinėse parduotuvėse nei internetu.
Vis daugiau vadovų perka tik prestižinių prekių ženklų produktus. Prieš ketverius metus tokių vadovų buvo 34 proc., šiemet – 46 proc.
Kaip matuoja sėkmę?
Paskutinė apklausos klausimų dalis skirta sėkmei. Bandyta suprasti, kaip vadovai supranta sėkmę.
Vis daugiau vadovų Lietuvoje sėkmę matuoja pinigais. 2012 m. teigiamai į tokį teiginį atsakė 25 proc. vadovų. Šiemet šis procentas išaugos iki 36.
„Ar yra daugiau matų, kaip vadovai vertina sėkmę? Taip. Vienas iš jų pusiausvyra tarp darbo ir laisvalaikio. 2012 m. taip teigiančių buvo 54 proc., šiemet skaičius išaugo iki 64 proc.”, – skaičiais dalinosi I. Mažylytė.
Bėgant metams vis daugiau Lietuvos vadovų sutinka su teiginiu, kad juos gyvenimo lygis tenkina. Prieš ketverius metus savo gyvenimo lygiu buvo patenkinti 27 proc. vadovų, šiemet šis skaičius išaugęs iki 51 proc.
Vadovų dalis, kurie teigia, kad jiems darosi vis sunkiau visas savo veiklas sutalpinti į dieną, nuo 2012 m. taip pat išaugo nuo 29 proc. iki 46 proc.
„Kartu jie vis dažniau jaučia, kad visiškai neturi laisvo laiko. Tokių vadovų – 40 proc. Išvados aiškios: tempas greitėja, vis daugiau norisi sutalpinti į vieną dieną“, – teigė pranešėja.