Nenorėjęs savo vardo atskleisti japonas portalui DELFI pasakojo, kad Lietuvoje pradėjo lankytis nuo 2009 m. Vertėju dirbantis tekančios saulės šalies gyventojas taip susižavėjo Lietuva ir jos kalba, kad nusprendė čia įsikurti ir įkurti įmonę.
2012 m. įkūręs įmonę muzikos leidybos srityje japonas paprašė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Gavęs leidimą vyras persikėlė gyventi į Lietuvą.
Kol leidimo vyras dar neturėjo, Lietuvoje neužsibūdavo ilgiau nei tris mėnesius, kaip to reikalauja įstatymai.
Šių metų spalį verslininkas buvo išvykęs į savo gimtąją Japoniją, iš kurios grįžo tik mėnesio pabaigoje.
„Kadangi leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki lapkričio pabaigos, pradėjau domėtis jo atnaujinimu. Iš vieno agento, kuris ruošia dokumentus, išgirdau, kad turėčiau kuo greičiau vykti į Migracijos departamentą, nes nuo lapkričio 1 d. keičiasi tvarka ir taps labai sunku gauti leidimą gyventi Lietuvoje“, - atviravo pašnekovas.
Japonas teigė Migracijos departamente sužinojęs, kad po pasikeitusių reikalavimų jo įmonė neatitiks reikalavimų, kad jam būtų atnaujintas leidimas gyventi Lietuvoje.
Vyras pasakojo, kad jo įmonėje dirba tik jis pats, o dabar reikalaujama, kad užsieniečio įmonė turėtų bent tris įdarbintus Lietuvos piliečius. Taip pat padidintas įstatinio kapitalo reikalavimas – iki 100 tūkst. Lt.
„Kai sužinojau, kad negaliu atitikti šių reikalavimų, supratau, jog turėsiu išvykti iš Lietuvos“, – pasimetęs kalbėjo pašnekovas.
Vyras pasakojo, kad jei jam nepavyks atnaujinti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, teks grįžti gyventi į Japoniją, bet leidybos verslo vyras teigė nemesiantis – bandys dirbti per atstumą.
Taip pat japonas teigė neatmetantis galimybės bandyti apsistoti kitoje Europos Sąjungos šalyje.
Teisininkė: užsieniečiams niekaip negaliu atsakyti į vieną klausimą
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik teigė, kad dėl pakeitimų gaunant leidimus gyventi Lietuvoje išsigandę ir daugiau įmones šalyje įsteigusių užsieniečių.
Komentuodama portalo DELFI kalbinto japono situaciją specialistė pabrėžė, kad prašymus atnaujinti leidimą reikia Migracijos departamentui pateikti ne vėliau kaip du mėnesiai iki leidimo galiojimo pasibaigimo. Taigi iš Japonijos į Lietuvą persikraustęs verslininkas tai turėjo padaryti iki rugsėjo pabaigos.
Vis dėlto teisininkė mato išeitį naujų reikalavimų neatitinkantiems verslininkams iš užsienio. Visų pirma leidimus iki lapkričio mėnesio turėjusiems užsieniečiams pagal seną tvarką leidimus bus galima atnaujinti dar iki kitų metų gegužės mėnesio.
Pasak S. Naumčik, yra ir kitas sprendimas užsieniečiams.
„Jeigu pats žmogus yra įdarbintas įmonėje pagal darbo sutartį, o jo įmonė neatitinka numatytų kriterijų, nuo lapkričio 1 d. jis turi gauti leidimą dirbti Lietuvoje arba pripažinti save aukštos kvalifikacijos darbuotoju ir mokėti sau 2-3 Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio dydžių atlyginimą“, – kalbėjo teisininkė.
Kaip pasakojo teisininkė, priėmus naują tvarką sunerimo daug užsienio piliečių, vykdančių veiklą Lietuvoje.
„Daug užsieniečių sunerimę, ypač daug tų, kurie neseniai gavo leidimus ir tikėjosi, kad jiems investavus į verslą čia Lietuvoje bent jau kelis metus nesikeis tvarka. Tai tikrai šokiruoja užsieniečius, - kalbėjo specialistė. - Lietuva tampa nebe tokia palankia valstybe steigti verslą kaip buvo iki šiol“.
S. Naumčik pabrėžė, kad bene labiausiai užsieniečius stebina pakeitimas, kuris reikalauja, kad užsieniečio įsteigtoje įmonėje dirbtų bent trys Lietuvos piliečiai.
Vis dėlto advokato patarėja pritarė, kad pakeitimų tikslas – sumažinti fiktyvių įmonių steigimą, kurias užsieniečiai kuria, norėdami gauti leidimą judėti po Šengeno šalis, yra suprantamas.
„Iš tikrųjų anksčiau galėjo būti taip – sumoki 10 tūkst. Lt, įsteigi įmonę ir iškart neši dokumentus leidimui gyventi gauti. Veiklos jokios nevykdai, mokesčių nemoki, o turi leidimą gyventi Lietuvoje. Tokių įmonių yra daug, tie žmonės vėliau dingsta kažkur Europos Sąjungoje ir ką su tomis įmonėmis daryti paskui“, - pasakojo pašnekovė.
Dabar sugriežtinus tvarką padidintas įstatinio kapitalo reikalavimas iki 100 tūkst. Lt, įmonė turi veiklą būti vykdžiusi bent pusę metų. Be to, joje turi dirbti bent trys Lietuvos piliečiai.
S. Naumčik teigė suprantanti, kodėl reikalavimai įmonėms (veiklos laikotarpis, įstatinis kapitalas) buvo sugriežtinti, tačiau niekaip negali klientams atsakyti į klausimą, kodėl būtent reikia turėti tris Lietuvos piliečius darbuotojus.
Migracijos departamentas informuoja, kad užsieniečiams, turintiems leidimus laikinai gyventi, išduotus pagal jų išdavimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, kreiptis dėl šio leidimo pakeitimo nereikia.
Migracijos departamento duomenimis, šiais metais iki lapkričio 1 d. buvo išduoti 5 014 leidimų užsieniečiams gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu. Daugiausiai tokių leidimų išduota Rusijos (2 164), Baltarusijos (506), Ukrainos (733), Gruzijos (117), Irano (142), Pakistano (148), Kinijos (77), Azerbaidžano (107), Armėnijos (119) piliečiams.
Šiais metais iki lapkričio 1 d. Migracijos departamentas priėmė 141 sprendimą atsisakyti išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi. Tai reiškia, kad šie užsieniečiai pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis apie tai, kad jie ketina užsiimti arba užsiima teisėta veikla Lietuvoje.