Dabartinė kaukių dėvėjimo tvarka „išmėtyta“ dešimtyse operacijų centro vadovo sprendimų, kurie dažnai keičiami, kartais per naktį. Dėl kaukių dėvėjimo kyla įvairių nesusipratimų. O įstaigos yra atsakingos, kad sukontroliuotų ne tik kaukių dėvėjimą, bet ir visų kitų reikalavimų vykdymą.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pripažino, kad už operacijų vadovo sprendimais nustatytų sąlygų įgyvendinimą atsakingi paslaugų teikėjai, ir jiems gyventojų neatsakingumas gali kainuoti nuo 1500 iki 6000 eurų.
Tačiau „Delfi“ kalbinti teisininkai vertina, kad ir gyventojai, jei nusiimtų kaukę, gali gauti baudą.
Kontroliuoti, kaip įstaigose laikomasi ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir visų kitų reikalavimų, operacijų vadovas Arūnas Dulkys rugpjūčio 17 dieną pavedė aibei institucijų: savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Nustačius pažeidimus, institucijoms nurodyta pradėti administracinių nusižengimų teisenas.
Kaip kaukės dėvimos atviroje erdvėje?
Atviroje erdvėje prievolės kaukių dėvėti nėra – kaukės tik rekomenduojamos.
Netgi jei vyksta renginiai, kuriuose gali dalyvauti ir asmenys be galimybių paso, juose kaukių dėtis neprivaloma.
Lygiai tokia pati rekomendacija galioja ir renginiuose, kurie organizuojami tik asmenims, turintiems galimybių pasą. Ministerija neišskiria, kad kaukių reikėtų atvirose erdvėse organizuojamų renginių personalui.
Uždarose patalpose – dažniausiai privalomos
Uždarose patalpose su retomis išimtimis kaukės tebėra privalomos, net jei neteikiamos kontaktinės paslaugos – įskaitant laiptines, koridorius ir pan., paaiškina ministerija.
„Visose viešose uždarose vietose, kur yra kitų žmonių, kaukės privalomos“, – rašoma SAM komentare.
Kaukes būtina dėvėti valstybinėse įstaigose, institucijose, taip pat jos lieka privalomos viešajame transporte, taksi, naudojantis pavežėjimo paslaugomis, patvirtino ministerija.
Restoranų, kavinių, barų viduje, kur galima lankytis ir be galimybių paso, kaukės taip pat privalomos. Kaukę privaloma dėvėti tuo metu, kai nesėdima prie stalo, nurodoma operacijų vadovo sprendime.
„Kaukės privalomos visais atvejais, kai aptarnaujami visi klientai – t. y. be galimybių paso ir su juo. Kaukės rekomenduojamos tik atvirose vietose organizuojamiems renginiams. Taip pat kaukės labai rekomenduojamos turintiems individualią sunkios ligos riziką, pvz., sergantiems lėtinėmis sunkiomis ligomis, nėščiosioms ir kt.“, – išimtis išskyrė SAM.
Tad praktiškai dažniausiai uždarose patalpose kaukės lieka privalomos, nebent įstaiga priima tik asmenis, turinčius galimybių pasą.
„Jei verslas aptarnauja tik klientus, turinčius galimybių pasą, tokiu atveju kaukės – rekomenduojamos“, – teigiama SAM komentare.
Už reikalavimų nesilaikymą administracinė atsakomybė taikoma paslaugos teikėjui, o baudos dydis siekia nuo 1500 iki 6000 eurų.
Darbe – rekomenduojamos, jei paslaugos kontaktinės – privalomos
Darbo vietose, kur netenka tiesiogiai bendrauti su klientais, pvz., gamyklose, biuruose, kaukes galima nusiimti, jei tą leidžia darbo vietos taisyklės, mat darbdaviai gali paisyti SAM rekomendacijų ir kaukių reikalauti.
„Kaukės neprivalomos, tačiau rekomenduojamos, jei darbo vietoje dirba persirgę, pasiskiepiję, periodiškai besitestuojantys darbuotojai“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.
Operacijų vadovas A. Dulkys yra įtvirtinęs prievolę dėvėti kaukes darbuotojams tose įstaigose, kur teikiamos įvairios kontaktinės paslaugos.
Uždarose erdvėse esančių parduotuvių, turgaviečių ar kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietose, lošimų namuose (kazino), lošimo automatų, bingo salonų darbuotojai privalo kaukes dėvėti. Be to, išvykose dirbantys darbuotojai turi vengti kontaktų, uždarose erdvėse dėvėti kaukes.
Kaukes dėvėti darbuotojus turi įpareigoti ir viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai, kitos pasilinksminimo vietos.
Darbuotojai, kur privaloma, turi dėvėti būtent medicinines veido kaukes arba respiratorius.
Ugdymo įstaigos taip pat yra įpareigotos, kad vyresni nei 6 metų asmenys dėvėtų kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal pradinio, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Kaukių nereikia asmenims sportuojant, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu.
Visuomet išimtis taikoma neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, – šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.
Jei bauda dėl darbuotojo kaltės – darbdaviai gali išsireikalauti
„Sorainen“ darbo teisės komandos vadovė Agnietė Venckienė patikina, kad darbuotojai daug pasirinkimų dėl kaukių neturi – privalo vykdyti darbdavio nustatytas taisykles.
„Net jeigu darbdavys atitinka reikalavimus ir veiklą vykdo tik su galimybių pasu, tam tikrais atvejais darbuotojams vis tiek gali būti taikomas reikalavimas dėvėti kaukę. Net jeigu iš SAM pusės tai tėra rekomendacija, darbdavys gali nustatyti tokią pareigą. Jeigu darbuotojas nesutinka, o jam pareiga dėvėti kaukę buvo aiškiai pasakyta, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti laikomas pažeidęs savo darbo pareigas, t. y. jo prašoma pasiaiškinti, kodėl taip yra, ir jei pasiaiškinimas netenkina, darbdavys gali duoti įspėjimą, o pasikartojus tokiam elgesiui galėtų ir atleisti iš darbo be jokios išeitinės kompensacijos ar papildomo įspėjimo“, – įspėja A. Venckienė.
Jei darbuotojas kategoriškai atsisako dėvėti kaukę, jo priversti negalima. Teisininkė vertina, kad galima būtų svarstyti darbuotoją nušalinti nuo darbo jam nemokant atlyginimo, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
Kas būtų, jei dėl darbuotojo kaltės darbdavys dėl kaukės nedėvėjimo gautų baudą?
„Darbo kodeksas numato materialinę darbuotojų atsakomybę. Pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas pažeidžia savo darbo pareigas, nors jam aiškiai pasakyta, kad privalo dėvėti kaukę, bet jei jis jos nedėvi ir būtent jei dėl darbuotojo kaltės įmonė patiria žalą, tai yra gauna baudą, yra galimybė reikalauti, kad darbuotojas tą žalą atlygintų. Ne visais atvejais tai paprasta. Kai žalos dydis viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį atlyginimą, tarkime, jei įmonė gautų maksimalią 6000 eurų baudą, ją reikėtų prisiteisti kreipiantis į darbo ginčų komisiją, nes vienašališkai darbdavys visko išskaičiuoti negalėtų“, – paaiškina A. Venckienė.
Ji paaiškina, kad darbuotojų atlyginamas žalos dydis yra ribotas – 3 mėnesių jo vidutinis atlyginimas, o jei žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – 6 mėnesių.
„Bet jei yra tyčia padaryta žala, tai gali būti ir neribota, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojas uždirba. Aišku, kai vyksta ginčai, darbo ginčų komisija ir teismas gali savo nuožiūra sumažinti sumą, kurią turės kompensuoti darbuotojas, atsižvelgiant į finansinę padėtį, kaltės laipsnį ir kt. Bet jei kaukės nedėvėjimas yra tyčinis, piktybinis darbuotojo elgesys, žalą galima išieškoti, tik tą reikia tinkamai užfiksuoti ir dokumentuoti“, – pažymėjo teisininkė.
Teisininkė vertina, kad ir kaukę nusiėmę gyventojai galėtų gauti baudą
Nors šalyje ir nėra karantino, gyventojai vis tiek turi paisyti sveikatos srities teisės aktų – už jų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė, vertina „Sorainen“ ekspertė A. Venckienė.
„Jeigu traktuotume, kad gyventojo pažeidimas sukėlė pavojų išplisti pavojingoms arba ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms ir padarytas esant ekstremaliai situacijai, tai asmenys gali gauti baudą nuo 500 iki 1500 eurų. Aišku, tą baudą turėtų skirti pareigūnai, – nėra taip, kad parduotuvės ar restorano atstovai galėtų patys ką nors padaryti. Pareigūnams užfiksavus, galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė“, – vertina A. Venckienė.
Tačiau jei kaukės nedėvėjimas nesukėlė didelio pavojaus išplisti pavojingai ligai, tarkime, jei asmuo persirgęs, pasiskiepijęs ir pan., tuomet labiau tikėtina bauda nuo 60 iki 140 eurų arba įspėjimas.
„Baudos dydis labai priklausytų nuo situacijos aplinkybių, elgesio pavojingumo. Tikriausiai bus skirtumas, jei kaukės nedėvės simptomų turintis žmogus ir tas, kuris gerai jaučiasi, neserga“, – sako A. Venckienė.
Anot jos, operacijų vadovo įsakymo nesilaikymas irgi yra pažeidimas, nes administracinių nusižengimų kodekse numatyti „kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų“ pažeidimai. Šiuo metu A. Dulkio įsakymuose apibrėžta pareiga tam tikrais atvejais lankytojams ar klientams dėvėti kaukes.
„Ministras įpareigoja asmenis tam tikrais atvejais dėvėti kaukes. Teoriškai už šio reikalavimo nesilaikymą galėtų būti baudžiama. Praktikoje tai būtų sudėtinga, nes turėtų dalyvauti pareigūnas, surašyti protokolą, o parduotuvėse nėra pareigūnų, kurie galėtų užfiksuoti pažeidimą. Bet pareigūnams užfiksavus tokį pažeidimą galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama bauda“, – vertina A. Venckienė.
Vainienė: atsakingi esame mes
Prekybininkų atstovė R. Vainienė pripažįsta, kad sudėtinga užtikrinti operacijų vadovo sprendimus, kai atsakomybė padalinta neproporcingai paslaugų teikėjams ir jų gavėjams.
„Sudėtinga užtikrinti. Siūlėme, kad atsakomybę reikėtų dalintis, ją paskirstyti, ypač nuo rugsėjo 13 dienos, kai ir parduotuvėse bus reikalingi galimybių pasai. Bet pagal teisės aktus, kai yra ekstremali situacija, mums paaiškino, kad tuo atveju už reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingas ūkio subjektas, vykdantis ūkinę, komercinę, ekonominę veiklą“, – nuogąstauja R. Vainienė.
Ji pripažįsta, kad atskirą pažeidimą padaręs asmuo, ko gero, taip pat neišvengtų atsakomybės, pvz., jei suklastotų galimybių pasą.
Nerekomenduoja tos pačios kaukės naudoti kelis kartus, o išmesti reikia įdėtą į maišelį
Sveikatos apsaugos ministerija pastebi, kad kaukių dėvėjimo standartai dažnai pernelyg laisvai interpretuojami.
Kaip kaukių dėvėjimą apibrėžia teisės aktai?
Šiuo metu atskiri įpareigojimai dėvėti kaukes įrašyti ne įstatyme, ne Vyriausybės nutarime, bet ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimų dokumentuose.
Civilinės saugos įstatyme reglamentuota, kad ekstremalią situaciją skelbia ir operacijų vadovą skiria Vyriausybė. Įstatyme taip pat rašoma, kad, šalinant ekstremalios situacijos padarinius, gali būti laikinai apribotos įvairios laisvės: ūkinės veiklos laisvė, viešųjų administracinių paslaugų teikimas, asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ar būsto neliečiamumo teisės.
Šiuo metu tebegalioja paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, tačiau Vyriausybės nutarime, kuriuo ji paskelbta, apie kaukių prievolę gyventojams nė neužsimenama.
Čia teįrašyta vienintelė rekomendacija: „Rekomenduoti ūkinės veiklos vykdytojams ir valstybės įstaigoms bei institucijoms, kitiems viešojo administravimo subjektams reglamentuojant darbo organizavimo procesus numatyti nuostatas dėl nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimo uždarose erdvėse.“
Tačiau yra nustatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, kurios aktualios įstaigoms ar paslaugų teikėjams – nurodyta, kad jie turi užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, kai aptarnaujami asmenys, neturintys galimybių paso.
Kaukių dėvėjimą ir kitas saugumo priemones šalyje apibrėžiančiuose operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimų dokumentuose jau įrašyti ribojimai ir įstaigų lankytojams, ir įstaigoms, kad kaukes numatytais atvejais dėvėtų įstaigų darbuotojai, lankytojai.