Jie pastebi, kad dalis kainų amortizavimo priemonių Lietuvoje jau vykdomos, ir kartu įspėja nesusižavėti sprendimais imtis agresyvios intervencijos į rinką.
Mokesčių korekcijos ir mokėjimų atidėjimai
VU afilijuotasis profesorius, matematikas Rimantas Rudzkis mano, kad galima svarstyti pagalbą skurdesniems visuomenės sluoksniams.
„Ką čia Vyriausybė gali padaryti? Vyriausybė, pirmiausiai, šiuo metu turi labai daug pinigų. Pernai valdžios sektoriaus pajamos, jeigu tikėsime Finansų ministerijos pranešimais, buvo daug didesnės negu planuota (...) Pinigų Vyriausybė turi daug, taip kad jinai gali padėti skurdesniems sluoksniams, tai yra iš tikro kompensuoti šildymo augimą, padidinti pašalpas, didinti pensijas – ką, man atrodo, ir daro šiuo metu“, – sakė R. Rudzkis.
Paklaustas dėl fiskalinės politikos pokyčių, profesorius komentavo, kad galima būtų kurį laiką eiti tuo keliu, pavyzdžiui, kalbant apie pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„PVM, taip, laikinai tą būtų galima padaryti. Kadangi pinigų yra daug, surenkama pinigų daugiau negu reikia, tai laikinai galima kokiam pusmečiui, gal ir visiems metams, sumažinti ar net išvis panaikinti būtiniausioms prekėms. Beje, kažką panašaus priėmė Lenkijos vyriausybė“, – sakė R. Rudzkis.
Pasak jo, tokia priemonė galėtų būti taikoma būtiniausioms prekėms – didžiajai daliai maisto produktų, elektros energijai, šildymui, vaistams.
Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Juščius įsitikinęs, kad valstybė ir Vyriausybė gali kažkiek lemti infliacijos poveikį, bet ta įtaka nebūtų didelė.
„Vienas iš būdų pamėginti sušvelninti kainų augimo šoką Vyriausybėje yra aptartas ir naudojamas. Na, pirmiausia, sakykime, infliacijos padarinius pamėginti išdėstyti per ilgesnį laikotarpį. Tai yra, atidedant, reguliuojant dujų kainas ir išskaidant jų pabrangimą per metus, dvejus“, – kalbėjo profesorius.
Kita vertus, pasak jo, tas išlaidas vis tiek reikės padengti, ir dar su palūkanomis. V. Juščius užsiminė ir apie akcizus degalams bei kai kurių šalių pastangas juos mažinti.
„Lietuvos atveju kol kas tie akcizai nemažėja. Yra šalių, kur mėginama šiek tiek sumažinti tą infliacijos poveikį gyventojams, mažinant akcizus. Turbūt žinome Lenkijos pavyzdį. Jie kaip tik tai daro. Maisto produktams akcizus mažina, ir degalams“, – sakė V. Juščius.
Vis dėlto jis nemano, kad akcizų ar PVM mažinimas yra tvari išeitis, nes „vis tiek ekonomikoje niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta“: akcizų mažėjimas lems biudžeto pajamų sumažėjimą ir iš kažkur tas pajamas reikės padengti.
Nepageidaujamos gerų ketinimų pasekmės
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vaidas Gaidelys įsitikinęs, kad norint suvaldyti infliaciją reikia kompleksinių priemonių. Jis atkreipia dėmesį, kad mokesčių mažinimas yra „labai laikina priemonė“ ir jos efektyvumas ribotas.
Pasak jo, pavyzdžiui, sumažinus PVM maistui ar jį panaikinus, nereiškia, kad tiek pat sumažės ir kainos, – nebent trumpuoju laikotarpiu – nes ilgainiui kainas savo naudai pasikoreguos prekybininkai, didmenininkai.
Savo ruožtu, didinant mokesčius irgi nėra garantijos, kad bus pasiektas norimas rezultatas.
„Jeigu pažiūrėtume tą pačią Lafero kreivę: buvo tokia praktika Lenkijoje, kada vienu momentu kai kuriuos mokesčius didindami lenkai patyrė priešingą reakciją – pradėjo mažėti surinkimas į biudžetą“, – sakė V. Gaidelys.
Anot jo, mokesčių mažinimas arba didinimas turi koreliuoti su aplinkinių šalių mokesčių sistemomis, nes Lietuva dabar veikia vienoje ekonominėje erdvėje, o būdama maža šalis negali turėti šiuo klausimu didelių ambicijų.
„Ir jeigu aplinkui bus mažesni mokesčiai arba (...) jeigu labai iškeliame akcizus kurui, tai vilkikai važiuodami pilsis ne Lietuvoje, o Lenkijoje ar Latvijoje, ar kitose šalyse, iš kur jie važiuoja“, – sakė KTU profesorius.
V. Juščius mano, jog kai kurių Europos Sąjungos šalių pasirinktas radikalus kainų valdymo sprendimas apskritai yra klaidingas žingsnis.
„Dar toliau nuėjo, kaip jau žinoma, pastarosiomis dienomis Vengrijos vyriausybė. Gerbiamas Orbanas (Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – aut. past.) pareiškė, kad jie pradės reguliuoti kainas. Ir jie apribojo, jeigu aš tiksliai atsimenu, kelių produktų kainų augimą, tai yra, siekė, kad jos būtų pastovios: aliejui, cukrui. Bet mano manymu, tai jau yra grįžimas į planinę, komandinę ekonomiką, nieko neturi bendra su rinkos ūkiu“, – sakė Klaipėdos universiteto profesorius.
„Mes puikiai žinome, kad kainų įšaldymas veda tiktai prie vieno – deficito. O deficitas turbūt yra tas reiškinys, kurio rinkos ūkyje neturėtų būti“, – pridūrė jis.
R. Rudzkis, kalbėdamas apie laikiną PVM sumažinimą daliai visuomenės, teigė nemanantis, kad tai iš tikrųjų būtina.
„Bet nesakau, kad tai yra taip būtina, nes kai PVM sumažinamas, tai yra kompensacija tiek žmogui, kuris turi mažas pajamas, tiek žmogui, kuris turi dideles pajamas. Lietuvoje dabar pilna žmonių, kurių uždarbis yra išaugęs iki europinio lygio“, – aiškino profesorius.
Be to, jis įspėja, kad dar šiemet ekonominė situacija šalyje gali pasikeisti ir pinigų pertekliaus Vyriausybė nebeturės. Todėl, jeigu būtų imtasi amortizuoti kainų šuolį, tai turi būti į konkrečias grupes orientuota parama.
Paklaustas, ar nevertėtų infliacijos slopinimui pasitelkti mokesčių, teigė, kad mokesčių sistemą kaitalioti yra ydinga. Jos didžiausias privalumas yra stabilumas.
„Mūsų šalies bėda, – tikrai pabrėšiu kategoriškai: bėda, – kad kiekvienais metais, kiekviena nauja valdžia nuolat kalba apie mokesčių kaitaliojimus. Na, kaip verslui dirbti ir planuoti investicijas situacijoje, kai visą laiką kalbama, kad tas keisis, tas keisis?“, – kalbėjo jis.
Profesoriaus manymu, jeigu būtų manoma, kad penkerius metus laikysis 12 proc. infliacija, tuomet gal ir vertėtų galvoti apie mokesčių sistemos pertvarką.
„Bet niekas nelaukia šito ir tikrai tiek neprasilaikys. Tas energetikos ir žaliavų šuolis, tas neigiamas impulsas yra vienkartinis iš esmės“, – sakė R. Rudzkis.
Nekilnojamojo turto pasiūlos didinimas, palūkanų normų kėlimas
Klaipėdos universiteto profesorius V. Juščius sako, kad nekilnojamojo turto kainų augimas šalyje turi tradicinę pagrindinę priežastį – padidėjusią paklausą, kuri šįkart nulemta pandemijos.
„Per pandemiją žmonės didele dalimi sukaupė nemažą dalį pinigų. Ir išaugo gyventojų indėliai. Bėgant nuo infliacijos, stengiantis sušvelninti jos padarinius žmonės mėgina investuoti“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, darbas iš namų taip pat paskatino investuoti į nekilnojamąjį turtą ne tik miestuose, bet ir užmiestyje, kaime, kur galima dirbti nuotoliniu būdu.
V. Gaidelys įsitikinęs, kad smarkiai išaugus būsto kainoms reikėtų didinti jo pasiūlą.
„Esu tos nuomonės šalininkas, kad geriausia priemonė infliacijai valdyti – tai konkurencinės aplinkos gerinimas, konkurencingumo didinimas. Tai jeigu šiuo atveju kalbama apie nekilnojamąjį turtą, tai yra trūkumas nekilnojamojo turto objektų, – reikia automatiškai didinti pasiūlą, kad būtų daugiau tų objektų, galbūt lengvinti sąlygas sakykime, statybų (leidimų) išdavimo“, – kalbėjo ekonomistas.
Be to, jo teigimu, norint suvaldyti nekilnojamojo turto kainas, reikia įvertinti, kiek būsto perkama grynais pinigais.
„Žiūrėti tų pinigų kilmę, kad jie būtų apskaityti. Nes šiuo atveju po to gaunasi taip, kad Lietuvos bankas ėmėsi priemonių, padidino pradinį įnašą antram ir paskesniam būstui iki 30 proc. Tačiau jeigu žmonės perka visą būstą grynais pinigais, tai kiek aktualus tas padidinimas?“, – teigė V. Gaidelys.
Profesoriaus manymu, infliaciją be to skatina lūkesčiai. Taigi, jeigu žmonės tikisi, kad įsigis nekilnojamojo turto ir ši investicija ne tik atsipirks, bet ir duos pelno, tai jie ir mokės dabartinę rinkos kainą. Tad, anot jo, būtų protinga antram ir paskesniam turtui „galbūt šiek tiek pakeisti mokestinę aplinką“.
„Prancūzijoje jie turi kelis nekilnojamojo turto mokesčius. Pavyzdžiui, vienas mokestis, kai tu gyveni tame turte, kitas mokestis, jeigu tu nuomoji tą turtą“, – sakė V. Gaidelys.
Tuo metu V. Juščius neskuba tvirtinti, kad paklausą lengva „padengti“ pasiūla, bet taip pat akcentuoja lūkesčių arba ažiotažo veiksnį.
„Ar greitai galima tą paklausą padengti pasiūla? Čia yra klausimas. Dalinai tai yra ir ažiotažo dalykai. „Kada perka visi tai ir aš perku arba perku spekuliaciniais tikslais“. Yra ir tokių. Perka nuomai, kuri auga. Manau, kad vadinamą tą spekuliacinį procesą gali šiek tiek pristabdyti palūkanų normų augimas ir bent gali susidaryti tokia situacija, kada pasiūla artės prie paklausos“, – kalbėjo ekspertas.
Jis mano, kad nekilnojamojo turto kainos augo ir dėl žemų palūkanų normų.
„Jos yra žemos, sąlygos pasiskolinti palankios ir ypač jaunesni žmonės, turėdami galimybę pasiskolinti, turėdami augančias pajamas – kaip nekeista per pandemiją taip pat – tai jie ima kreditus ir vėlgi tai sudaro papildomą paklausą Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose“, – argumentavo Klaipėdos universiteto profesorius.
R. Rudzkis prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir JAV Federalinė rezervų sistema turės pakeisti pinigų politiką. Savo ruožtu Lietuva, kaip Eurosistemos dalis, manevro laisvės šiuo klausimu neturi.
„Manau, kad taip, bus keičiama politika, tai yra, pirmiausia bus užbaigtas pinigų spausdinimas, nes 2020-2021 metais buvo beprecedentis pinigų įliejimas į rinką, tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europos Sąjungoje, tai yra, centriniai bankai negailėjo pastangų, mėgindami sušvelninti pandemijos pasekmes, tiesiog užliejo rinką pigiais pinigais“, – aiškino R. Rudzkis.
Jis mano, kad ECB turės keisti bazines palūkanų normas, jeigu infliacija laikysis taip aukštai.
„Per daug, žinokite, tuo džiaugtis nereikia, infliaciją gal kiek ir pristabdys, bet ekonomikai tai bus – Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų – didelis smūgis. Tai yra, labai gali būti, kad mes antroje metų pusėje pamatysime Europos ir Jungtinių Valstijų ekonomikų sąstingį. O tai iš karto labai palies Lietuvą, nes Lietuvos ekonomika yra ryškiai orientuota į eksportą“, – kalbėjo profesorius.
KTU profesorius V. Gaidelys perspėja, kad pinigų įliejimas į rinką yra kraštutinė priemonė ir, kaip rodo praktika, savaime nesukurianti vertės: vartojimas skatinamas, o gamyba – ne.
„Būtų investicijos į verslą tiesiogiai, į gamybą ar paslaugų plėtrą, tai gal būtų daugiau naudos, o šiuo atveju tai tiesiog atsirado rinkoje daugiau pinigų ir išleido kažkur pagal savo pasirinkimą, – tiek verslas, tiek namų ūkiai“, – kalbėjo V. Gaidelys.
Ar pateksime į „amerikietiškus kalnelius“?
Kaip pagrindinę infliacijos priežastį pašnekovai nurodo energijos išteklių kainų augimą, kuriam poveikio Lietuva daryti negali. V. Juščius priminė, kad dujų brangimas didino ir elektros kainą, tuomet prasideda kaštų infliacija, o gamintojai, savo ruožtu, kainų augimą siekia perkelti ant galutinių vartotojų pečių.
R. Rudzkis, aiškindamas infliacijos priežastis teigė, kad dėl pandemijos buvo sutrikusios tiekimo grandinės, kartu „per greitai buvo mėginama pereiti prie tų naujų energetikos šaltinių“ neįvertinant, kokia gali būti šalta žiema, atitinkamai pakilo ir dujų kainos.
„Iš vienos pusės tai, aišku, algų kilimas, bet pagrindinė (infliacijos) priežastis vis dėlto importuota infliacija, kurios centrinis bankas paveikti negali, mes perkame elektros energiją, mes perkame dujas, naftą, mes labai daug vartojimo prekių ir paslaugų, labai daug maisto perkame iš išorės“, – sakė R. Rudzkis.
Jis tikisi, kad šios pamokos išmoktos ir naujo tokio panašaus energijos kainų šoko nebus.
„Pasitaikė, kad praeiti metai buvo labai mažai vėjuoti ir tos pristatytos vėjo elektrinės Europoje prigamino per mažai energijos. Aš manau, tos išvados bus padarytos ir tokio naujo smūgio energetikai tikrai nebus“, – kalbėjo profesorius.
Apie energijos išteklių brangimą kalba ir V. Gaidelys, svarstantis, kad saulės jėgainių plėtra namų ūkiuose gali būti vienas iš sprendimų valdant energijos kainas.
„Remiamos saulės jėgainės namų ūkiuose, jos atneša tiesioginę naudą tiek namų ūkiams, tiek valstybei per suvaldymą ties brangimu išteklių. Namų ūkiai gali pasigaminti savo energiją ir ją naudoti. Čia dar nėra tiek masinis reiškinys, bet po truputį įsibėgėja“, – kaip vieną iš išeičių spręsti energijos trūkumo problemas įvardijo V. Gaidelys.
„Panacėjos, piliulės, kurią išgėrus viskas išsispręstų, nemanau, kad yra“, – apie infliacijos suvaldymą kalbėjo jis.
Ekspertas pakartojo, kad efektyviausia priemonė yra konkurencinės aplinkos gerinimas.
„Jeigu trūksta darbuotojų, galima darbo rinką šiek tiek atlaisvinti tam tikrose srityse, ką darė ir vokiečiai, ką darė ir Didžioji Britanija sėkmingai tose srityse (...) Tie darbuotojai atvažiuotų iš užsienio šalių, iš artimo užsienio, Ukrainos ir jie galėtų sėkmingai užpildyti tų darbuotojų trūkumą, kurį dabar patiria verslas“, – aiškino jis.
R. Rudzkis mano, kad panašūs kainų šuoliai, kokie patiriami dabar, neturėtų kartotis, nes ir su pandemija jau išmokta gyventi, nebereikalingi ypač griežti ribojimai.
„Numatyti, kaip viskas bus yra pakankamai sudėtinga, pasaulis sparčiai keičiasi, bet aš nematau priežasčių, kodėl tai turėtų būti cikliška (...) Ką gali žinoti, gal čia tas pasaulis tikrai taip keičiasi, kaip jūs sakote, kad čia kokia apokalipsė ateina. Gal čia tikrai suksis kas keli metai tokie globalūs žmonijos iššūkiai. Bet aš tikrai manau, kad toks scenarijus žymiai mažiau tikėtinas“, – kalbėjo profesorius.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai gruodį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc. Vidutinė metinė infliacija praėjusiais metais buvo 4,7 proc.