Apie amžinąsias vertybes mėgstantis kalbėti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užuot pagal tūkstantmetį žmonijos paprotį „akis už akį“ ryžtingai atsisakęs iš prancūzų pirkti skandalingąjį karo laivą „Mistral“, nebeįsileis vakarietiškų žemės ūkio produktų, išskyrus pyragus, svaigalus, vaikų maistą ir gyvulių pašarus,- baus ne JAV prezidentą Baracką Obamą, Lietuvos vadovę Dalią Grybauskaitę, NATO generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną ir kitus Rusijos lyderiui nenorinčius rankos paspausti Vakarų politikus, o niekuo dėtus, nuo politikos kaip nuo ugnies kuo toliau besistengusius laikytis vokiečių, danų, lietuvių daržininkus, sodininkus, sūrių, kumpių gamintojus ir tolimųjų reisų vairuotojus.
„Ūkininko patarėjo“ pakalbinti Lietuvos maisto gamintojai, transportininkai dėl Rusijos sankcijų sunerimę, tačiau panikos neapimti, apie bankrotus negalvoja.
Problemiška Rytams skirta produkcija
Gamybos apimčių nemažins
Vilkyškių pieno perdirbimo įmonių grupės vadovas nemano, kad pakaitinių rinkų paieškas apsunkintų nauja aplinkybė, kurios nepasitaikydavo per ankstesnius Rusijos pieno, mėsos karus su ES šalimis – tada rusai „selektyviai“ nusižiūrėdavo po vieną, kelias aukas, o dabar visų 28-ių ES šalių politikai turės pasukti galvas, kaip savo žemdirbius, žvejus, transportininkus apginti nuo Kremliaus kumščio.
„Lietuvos pieno perdirbėjai gerokai daugiau savo produkcijos eksportuoja negu, tarkime, vokiečiai. Šie į užsienį išveža tik 5-6 proc. pieno gaminių. Tiksliai nežinau, kokia dalis jų tenka Rusijai. Suprantama, esame pasiryžę ir kitoms, ne ES, šalims tiekti produkciją. Bet teks šiek tiek sugaišti ir papildomų išlaidų neišvengsime. Neatmestina, kad prireiks ir sutartis su tiekėjais keisti, apie naujas žaliavų supirkimo kainas pagalvoti. Bet gamybos apimčių tikrai neketiname mažinti“, - žadėjo G. Bertašius.
Daugiau eksportuoja į ES šalis
Rokiškio uždaroji akcinė bendrovė „Daivida“ , kuriai vadovauja buvęs žemės ūkio viceministras (2013 m. sausį- kovą), buvęs Rokiškio r. meras Vidmantas Kanopa, gamina tradicinius Šiaurės Rytų Aukštaitijai būdingus mėsos patiekalus - skilandį, rūkytus, sūdytus lašinius su natūraliais prieskoniais, dešras, įvilktas į kiaulės žarną, taip pat dešreles, sardeles, vyniotinius, paštetus. Įmonė apie 15 proc. savo produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos šalis: Airiją, Didžiąją Britaniją , Latviją, Lenkiją, Estiją. 2011 m. gaminius pradėjo vežti ir į Rusiją.
Tiki Bendrijos vienybe
„Dabar su Rusija neprekiaujame, todėl tiesiogiai, tuoj pat Maskvos sankcijų lyg ir neturėtume pajusti. Pritariu prezidentei D. Grybauskaitei, kad mūsų transportininkai ir pieno, mėsos gamintojai užsigrūdinę, anksčiau taip pat ne kartą sustabdyti Rusijos pasieniuose. Bet Lietuvos rinkoje gali gerokai padaugėti mėsos produktų. Tada ir dešrų, skilandžių, vyniotinių kainos nukristų. Gal ne iškart. Lietuvos rinka per maža, kad mūsų mėsos perdirbėjai galėtų vien iš jos pragyventi. Dėl Rusijos sankcijų tarptautinė konkurencija dar labiau sustiprėtų“, - būgštavo V. Kanopa.
Jo manymu, mėsininkams naujųjų rinkų teks ieškotis ir trečiosiose šalyse. Tačiau V. Kanopa vis dar tiki, kad ES šalys, kurias į vieną Bendriją subūrė atviros sienos, vienodos verslo galimybės, nesistumdys alkūnėmis, nebandys per viena kitos galvas, savanaudiškai susitarti su Maskva, bet solidariai atsilaikys prieš Rusijos „naująją užsienio prekybos politiką“.
Ar buvo apsidraudę nuo Rusijos?
„O juk tarptautiniai pervežimai sukuria 10-20 proc. (priklausomai nuo vertinimo metodikos) Lietuvos nacionalinių pajamų (bendrojo vidaus produkto)”, - perspėjo ekonomistas A. Buračas. Jis vis dėlto viliasi, kad vežėjams ir stambesniems verslininkams, prekiaujantiems su nenuspėjama Rusija, užteko proto savo sandorius apdrausti tarpininkaujant tarptautinėms bendrovėms. „Bet smulkus ir vidutinis verslas tikriausiai nukentės”,- svarstė profesorius.
Apskųs Pasaulio prekybos organizacijai?
Šiuolaikiniame globaliame, dideliu kaimu vadinamame pasaulyje beveik visos šalys, tautos, kiekvienas Žemės žmogus tarpusavyje susaistyti daugybės asmeninių, verslo, korporacinių ryšių. Atrodo, Maskvai netgi techniškai neįmanoma aklinai užsibarikaduoti nuo vakarietiškų maisto produktų. Štai ir Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas „kilniaširdiškai“ pažadėjo, kad iš rusų, atostogavusių Kanarų salose ar Nicos paplūdimiuose, grįžusių į tėvynę pasienio muitinės postuose nebus atiminėjamos salami dešros ar obuoliai, nors produktai buvo pirkti šalyse, kurias nubaudė Maskva.
Anot ekonomisto A. Buračo, rusai nujaučia, kad Vakarų kompanijos apskųs Kremliaus sankcijas Pasaulio prekybos organizacijai, kuri ir buvo sukurta naikinti tarptautinės prekybos kliūtis.
Kremlius pralaimės skaudžiau
Tačiau milžiniškos, plačiai išsišakojusios organizacijos, kurioms priklauso daug valstybių, labai nepaslankios – skundą svarstys kelerius metus, gal net dešimtmetį.
„Kiekvieną minutę ir sekundę branginančiam verslui tokios „žilabarzdės“ išvados neįdomios. Tai būtų tik politinis pamoralizavimas Rusijai“, - tikino buvęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys A. Buračas.
Pasak Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, dėl teisės spręsti Ukrainos likimą su visu pasauliu susipykti pasiryžę rusai vis dėlto pralaimės labiau nei Vakarai.
„Vos per porą savaičių sutriko visas Rusijos turizmo verslas, tūkstančiai rusų, suplanavusių atostogas, gydymąsi Vakarų šalyse, nežino, kaip toliau elgtis. Rusija neteks europietiškos, amerikietiškos prekių kokybės. Gal ir galima ilgainiui išmokti užsiauginti savų obuolių vietoj lenkiškų. Bet Rusijos veikėjų postringavimai, kad jie gamins savas elektronines integralias mikroschemas, tik juoktis verčia. Specialistai jums patvirtins, kad tenka sugaišti 20-30 metų, norint sukurti stiprią elektronikos pramonę. Ir tai ne visada pasiseka. Ne kiekvienam lemta tapti šios rinkos lyderiu“, - ironizavo A. Buračas.
Maskvos „penktoji kolona“
Profesorius A. Buračas neatmeta tikimybės, kad, bausdamas Vakarų valstybių maisto pramonę, V. Putinas siekė ne ekonominio, bet psichologinio, geopolitinio efekto – tikisi suskaldyti euroatlantinę vienybę. Dar 2007 m. Europos tarptautinių santykių taryba (European Council on Foreign Relations) nurodė, kad požiūris į Rusiją suskaldė Europos Sąjungą į kelias stovyklas. Graikija ir Kipras – ES „Trojos arkliai“, nes šių šalių vyriausybės dažnai gina Rusijos interesus, o Kipro sala dar iki pernai buvo Rusijos nusikaltėlių ir korumpuotų valdininkų nešvarių pinigų plovykla. Lietuvą ir Lenkiją tyrimo autoriai pavadino „principingiausiomis kovotojomis su Rusija“, Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją - Maskvos „strateginėmis partnerėmis“, užmezgusiomis „ypatingus“ dvišalius santykius su Kremliumi. Austrija, Belgija, Suomija, Vengrija – „draugiškos pragmatikės“, kurioms svarbiausia prekiauti su Rusija, pernelyg nesidomint, kada ir kurių kaimynų žemes Kremlius rengiasi atsiplėšti. Rusijos prezidentas netgi pabandė supriešinti ES žemės ūkio ir maisto pramonės šakas – grūdų augintojai ir aludariai tapo savotiška Maskvos „penktąja kolona” Europos Sąjungoje, nes prekybos sankcijos jiems netaikomos.
Perkando Vladimirą Putiną
„Vakarų valstybių lyderiai (JAV prezidentas B. Obama, Vokietijos kanclerė Angela Merkel) perkando V. Putiną. Ir juo nebetiki. Bet Rusija stengiasi paspausti ne vien Europos Sąjungos valstybių, vyriausybių vadovus. Naudojamasi ir žemesniaisiais kanalais: Rusijos ambasadomis, Rusijos tėvynainių kultūrinėmis organizacijomis užsienyje. Kiek teko girdėti, Maskvos atsakomųjų sankcijų (grasinimų pabranginti dujas) jau pabūgo Rumunijos, Bulgarijos valdžia. Vengrų požiūris į Ukrainą sutampa su maskvietiškuoju, nes jie tikisi didelės naudos iš Rusijos dujotiekio „Pietų srautas” atkarpos, tiesiamos per Vengriją. Net moralieji britai stengėsi, kad ES suvaržymai Rusijos bankams būtų švelnesni. Rusų kredito įstaigos, aptarnaujančios Londono finansinę grietinėlę, nukentėjo nedaug”, - dėl pakrikusios ES užsienio politikos, leidžiančios Rusijai skaldyti Vakarus, apgailestavo akademikas A. Buračas.
Gabens ne maistą, bet sraigtus
Pirmosiomis valandomis po Rusijos prezidento įsako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” vadovybė baiminosi, kad „šimtą vilkikų turinti asociacijos įmonė, gabendavusi nuo šiol uždraustus produktus, praras apie 800 tūkst. eurų per mėnesį”.
„Kai tik Maskva paskelbė sankcijas ES šalims, nedelsdama susirinko mūsų krovininio transporto taryba. Rusijos embargas galios vienerius metus. Gana ilgai. Sunku pasakyti, kaip elgsis pagrindiniai mūsų krovinių užsakovai, rusų importuotojai, kokius maršrutus pasirinks savo produkcijai iš Pietų Amerikos, pakeičiančiai europietiškąją, pervežti. Greičiausiai keisis įprastinė logistikos grandinė. Rusijos vyriausybės „juodajame sąraše” nurodytus mėsos, pieno produktus mes vadiname „temperatūrinio režimo” kroviniais. „Linavos” vežėjai ieškos visokių išeičių – galbūt prie savo vilkikų kabins ne šaldytuvus su maisto produktais, bet kokią brezentu apdengtą puspriekabę, gabens technologinę įrangą”, - „Ūkininko patarėjui” teigė asociacijos „Linava" atstovas spaudai Gytis Vincevičius.