Už akivaizdų atsakymą – krūva pinigų
D. Gudačiauskas, kuris dalyvavo Kaišiadoryse filmuotoje Delfi TV laidoje „Kaip pas žmones“, paklaustas, kaip verslas numato ateitį, teigė, jog per kiekvieną krizę, o tokia ir kils dėl karo Ukrainoje, galima pritaikyti japonišką posakį, jog kai upė nusenka, pasimato akmenys.
„Tai per kiekvieną krizę pasimato tie netobulumai, kuriuos patys užgyvenome: ar asmeniškai, ar valstybėje apie valdžią kalbant. Gerai, kad buvo dveji metai „kovido“ treniruočių, bet likimas lėmė dar didesnius išbandymus. Ir aišku, kad tie visi netobulai tiek valstybėje, tiek įmonėse pasimatys.
Kaip ekonomistas galiu pasakyti, kad valstybė negalės koncentruotis tik į vieną kažką, reikės daryti ir politiką, ir priiminėti sprendimus, tarp jų ir dėl partnerystės, ir dėl karo, ir dėl ekonomikos, ir dėl socialinių dalykų. Ar tikiu dabartinės valdžios pajėgumu? Čia labai geras klausimas. Tai, kas pasimatė per „kovidą“, parodė, kad realiai valstybėje trūksta kompetencijos“, – kalbėjo D. Gudačiauskas.
Jis teigė, kad su Kaišiadorių rajono meru Vyteniu Tomkumi kokius trejus metus kovojo dėl paukštynų išgyvenimo ir per tuos trejus metus nė vienas iš aukščiausių Lietuvos vadovų, ministrų nebuvo atvažiavę, neįsigilino į problemas.
„Niekas neatvažiavo, neįsigilino, nesuprato. Ir šiandien pasekmė tokia, kad didžiausias darbdavys regione („Kaišiadorių paukštynas“, – red. past.) yra priverstas mažinti savo apimtis ir jau 200 žmonių atsiduria gatvėje. „Kaišiadorių paukštynas“ niekur nedings, gamyba bus, tik ji bus žymiai mažesnė. O galėjo ji išlikti tokia pati, galėjome praeiti visokiais vingiais, kai reikėjo nedaug pinigų.
Tad klausimas, ar yra gebėjimas pamatyti problemą, įsigilinti, priimti teisingus sprendimus. Kartais man atrodo, kad šokinėjame paviršiumi ir po to stebimės rezultatais“, – dėstė generalinis direktorius.
Jis svarstė, kad ir per krizę, sukeltą Rusijos pradėto karo Ukrainoje, verslas veikiausiai bus paliktas likimo valioje.
„Galimai taip bus. Ir dar bus priverstas žiūrėti, kaip bus daromi ne tie veiksmai, kaip padėti. Pavyzdžiui, turime situaciją, kad dėl pandemijos, dabar jau dėl karo, dėl dujų kainų, kurios pakilo 5-7 kartus, paukštininkystės sektorius susiduria su laikinomis problemomis. Tam, kad jis nebūtų sunaikintas, reikia užtikrinti, kad išpirktų paukštieną. Ji turi būti išpirkta per 6 dienas, kitaip ji sugenda. Mūsų valstybė vietoje to, kad sukontroliuotų importą, imasi tokių veiksmų, kaip susikoncentruokime ir atidarykime naujas rinkas.
Praėjusią savaitę skambina žurnalistas iš „Ūkininko patarėjo“ ir klausia, kaip man atrodo Taivano rinkos perspektyva paukštienai. Paprašiau, kad pats atsakytų į šį klausimą, kai išvardinsiu faktus.
Taigi, Taivanas nuo Lietuvos yra per 10-11 laiko juostų. Ar galima nuvežti šviežią, neužšaldytą paukštieną – ne, negalima. Užšaldyta paukštiena praranda apie 30 proc. savo vertės. Didžiausi paukštienos gamintojai yra Brazilija, Lenkija, Tailandas. Šis yra šalia Taivano. Kokie mūsų, kaišiadoriečių, šansai išsvajotame Taivane – nulis. Taip žurnalistas atsakė į savo klausimą. Bet kažkas dėl tokio atsakymo sudegino krūvą pinigų, krūvą energijos, vietoj to, kad atvažiuotų pas paukštyno direktorių ir paklaustų, ką reikia daryti su paukštiena“, – ramus stengėsi išlikti D. Gudačiauskas.
Pasmerkti ir smulkieji ūkiai
Ir, anot jo, tokio nesikalbėjimo, nesidomėjimo pasekmė ir yra, kad „Kaišiadorių paukštynas“ jau nebebus didžiausias darbdavys regione, mokesčių mokėjimas nebebus tokiame lygyje kaip anksčiau, o tai turės įtakos ir savivaldybės biudžetui.
„Per dvejus pandemijos metus, kuomet kai kurie verslai buvo uždaryti, kiti vadavosi, paukštynai sumokėjo 24 mln. mokesčių ir sukūrė 120 mln. ekonomikos per metus. Tai ar yra žmonių Lietuvoje, kurie supranta, kas yra ekonomika. Jei yra, tai reikia, kad jie pradėtų daryti teisingus darbus“, – pabrėžė verslininkas.
Jam antrino ir Kaišiadorių mero patarėjas Audris Narbutas, tvirtinęs, kad Lietuvos valdžios sprendimai tikrai prasilenkia su logika.
„Jei pažiūrėtume valstybės subsidijų struktūrą, tai matytume, kad žemės ūkio sektoriuje pakankamai nemažos sumos eina į smulkius ūkius. Viena vertus, valstybė tarsi padeda, bet jie patys nebus pajėgūs atsidaryti rinkų, jei jau didieji žaidėjai negali. Tada išeina, kad smulkieji net negali realizuoti didiesiems savo produkcijos, nes šie patiria dideles problemas.
Mano įsitikinimu, čia buvo padarytos didelės klaidos. Reikėjo skirti didesnį finansavimą, kad išlaikytume didžiuosius, į kuriuos suplaukia ir mažiukų produkcija. Nes jei smulkieji ūkiai neturės kur realizuoti produkcijos, tai niekaip neišgyvens“, – aiškino A. Narbutas.
Viską išmanančiųjų sprendimai brangiai kainuoja
D. Gudačiauskas teigė žinąs, kas per krizes daroma ekonomikoje, tai esą turėtų daryti ir Lietuvos valdžia, kad būtų galima išvengti didesnių problemų.
„Pirmiausia, kai yra geri laikai, tendencija yra, kad kompetencijos nunyksta. Kiekvienas turi nuomonę, ne ekonomistas vadovauja Ekonomikos ministerijai, nei žemės ūkio atstovas Žemės ūkio ministerijai, ne kareivis Krašto apsaugos ministerijai. Krizei atėjus labai greitai žmonės siekia kompetencijos, nes tada yra teisingesni, greitesni sprendimai, saugiau.
Manau, kad Lietuvoje šita tendencija labai greitai pasimatys ir labai jos noriu, nes šitą iššokusį slankstelį reikia atsakyti atgal. Negali būti taip, kad žmonės, visko specialistai, eina į konkrečias sritis, daro brangiai kainuojančius sprendimus, jiems už tai nieko, o rezultatas lieka ilgam. Ką reikia daryti – tai reikia padėti išgyventi tiems, kas laiko šitos valstybės stuburą. Ekonomikoje paimkime kertines įmones, flagmanus, industrijas, kurios Lietuvoje yra istoriškai stiprios. Aš tokių ketinimų nematau, dabar tik diskutuoju“, – kalbėjo D. Gudačiauskas.
Todėl jis pabrėžė, kad dabar tikrai ne laikas žvalgytis į užjūrius, ieškoti kažkokių naujų rinkų, o reikia susitelkti pačioje Lietuvoje.
„Visą laiką sakau, žmonės, žiūrėkite, jei mes sėdime viename laive ir kažkas tą laivą siūbuoja, tai mums nereikia tokių komandos narių. Tai noriu palinkėti, kad visi žiūrėtų, kas tą laivą sunkmečiu siūbuoja ir jų turi nebelikti per kitus rinkimus. Ačiū Dievui, kad gyvename laisvoje demokratinėje šalyje ir galime spręsti“, – pabrėžė „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius.