„Wired“ ir „Gizmodo“ giriasi įvardiję tikrąjį bitkoinų sumanytoją (ar sumanytojus). „Gizmodo“ sako, kad tai du žmonės, vieno iš kurių jau nebėra gyvo, skelbia fortune.com.
Abiejose publikacijose pirštu bedama į Craigą Steve Wrightą – australą, kurio namus ir biurą visai neseniai krėtė Australijos policija. Įrodymų tarsi pakanka ir, panašu, kad jie pasitvirtins. O galbūt ir ne – „Vice“ spėja, kad surinkti faktai gana nevienareikšmiai ir gali būti apgaulė.
Ironiška tai, kad tikrosios S. Nakamoto tapatybės atskleidimas iš tikrųjų neturi jokios reikšmės.
Visai nesvarbu, kas sugalvojo tuos bitkoinus – prieštaringai vertinamą, tačiau sparčiai populiarėjančią skaitmeninę valiutą ir už jos slypinčią technologiją. Kas visa tai sugalvojo, neturi jokios reikšmės šios technologijos ateičiai. Kaip ir nerūpi tikriesiems šios skaitmeninės valiutos gerbėjams.
Bitkoinai jau gyvena savo gyvenimą, tad Satoshi jiems nebereikalingas. Tai atvira technologija, o tai reiškia, kas visi norintys gali siūlyti pataisas kodui. Bėgant metams, nemažai žmonių tokia galimybe ir pasinaudojo. Tie, kurie apie bitkoinus kaip apie technologiją žino mažiau, net nenumano, kad „GitHub“, kur galima tobulinti tokius atvirus projektus, gali lengvai pamatyti atvirą kodą.
Bitkoinų projektas turi beveik 10 tūkst. pripažintų kodo keitimų, kuriuos atliko beveik 400 skirtingų asmenų. Tiesą sakant, didžioji dauguma bitkoinų programinės įrangos atvirojo kodo jau nebėra tas pirminis kodas, kurį parašė Satoshi. 2008 metais jis pristatė straipsnį, kuriame aprašė bitkoinų idėją, o 2009 metais pristatė programinę įrangą. Spėlionės, kiek šiuo metu tebėra likę originaliojo kodo, pačios įvairiausios, tačiau populiariausia nuomonė, kad liko viso labo 20 proc. originaliojo kodo.
„Šiame etape Satoshi visai nebesvarbus. Viskas tiesiog pernelyg greitai keičiasi. Svarbu tik tai, kad originalo nebelieka, nes paprastas žmogus apie bitkoinus skaito gana retai, jis nieko neišmano apie atviro kodo programinę įrangą ir kaip ji veikia“, – teigia skaitmeninės valiutos politikos institucijos „Coin Center“ tyrimų vadovas Peteris Van Valkenburghas.
Suvokti, kas yra ir kaip veikia skaitmeninė valiuta, gana sudėtinga.
Nemažai bitkoinų ekspertų šią idėją laiko nieko verta, nes ši sandorių bitkoinais registravimo sistema be pačių bitkoinų netenka prasmės.
Tikroji Satoshi tapatybė tarsi niekam nebesvarbi, tačiau veiksmai žmogaus, besislepiančio po šiuo vardu, vis dar svarbūs. Satoshi turi daug bitkoinų. Jeigu būtų atliktas vienas didelis pervedimas, gali kilti nemenkas chaosas.
„Jeigu ši valiuta pajudėtų kitais adresais, greičiausiai bitkoino kaina kaip reikiant smuktų“, – teigia „ZeroBlock“ (prekybos bitkoinais platformos, kurią 2013 metais įsigijo Blockchain.info) įkūrėjas Danas Heldas.
Iš esmės bitkoinai yra sektorius, kuris vis dar formuoja savo reputaciją, kuriai nuolat kenkia su bitkoinais siejamų nusikaltimų eskalavimas.
Dauguma verslo žmonių ir investuotojų, tikinčių bitkoinų sėkme, mėgsta teigti, kad šios skaitmeninės valiutos sėkmė visai nepriklauso nuo to, ką apie juos galvoja paprasti žmonės gatvėse. Tai nėra tiesa: per daug nieko apie bitkoinus neišmanančių žmonių mano, kad ši valiuta tėra kažkokia afera, tad jai vis niekaip nepavyksta prasibrauti į rinką.
Antraštės apie tikrąją Satoshi Nakamoto tapatybę iš esmės gana neutralios, neturi nei teigiamo,