Per 14 mėnesių išrinkus optimaliausią kelio rekonstrukcijos alternatyvą, vyks techninio projektavimo, o vėliau ir rangos darbų etapai, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Pasak direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, atnaujinus kelią sumažės priešpriešinių susidūrimų tikimybė, pagerės kelio danga, bus panaikintos pavojingos sankryžos ir greičio ribojimai.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad „Via Baltica“ yra strateginis susisiekimo projektas.
„Tikslas – iki 2030 metų turėti aukščiausius eismo saugos standartus atitinkantį ir modernų kelią nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki pat Lietuvos–Latvijos sienos, “– pranešime sakė jis.
Optimaliausia kelio rekonstrukcijos alternatyva bus pasirinkta atsižvelgus į eismo saugą ir organizavimą ir atlikus kaštų ir naudos analizę.
2016–2020 metais šiame ruože įvyko 13 eismo įvykių, kurių metu žuvo 44 žmonės, 50 buvo sužeista. 2019 metais vidutinis eismo intensyvumas jame siekė 7,5 tūkst. automobilių per parą, iš kurių beveik 37 proc. – krovininis transportas.
Pasak LAKD pranešimo, spalį taip pat planuojama pasirašyti sutartį dėl 57 kilometrų ilgio „Via Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Latvijos sienos plėtros galimybių studijos rengimo.
Konkurso laimėtojo direkcija neskelbia, tačiau BNS, remdamasi teismo nutartimi, skelbė, kad jį laimėjo bendrovė „Plentprojektas“, o būsimos sutarties vertė – maždaug 629 tūkst. eurų.
Lietuvoje bendras „Via Baltica“ ilgis yra 268 km, ja šiaurės–pietų kryptimi gabenama daugiausia krovinių.
Planuojama, kad „Via Baltica“ projektas Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas iki 2030 metų.