Pašnekovas taip pat išdėstė, kaip šiais laikais konkuruoja dėl darbuotojų ir apie vidinę „Kilo Health“ kultūrą.
„Aš asmeniškai esu vadovas ir mėgstu alų. Ką man dabar daryti? Sakyti, kad aš negeriu?“ – svarstė sveikatingumo startuolį vystantis T. Burgaila.
„Delfi“ elektroninio pašto dėžutę praėjusią savaitę pasiekė laiškas, kuriame „Kilo Health“ kaltinama sukčiavimu. Tačiau T. Burgaila apibendrino, kad nei policija, nei pati įmonė kaltinimų nelaiko rimtais.
„Niekada nesame nuskaitę pinigų be žmogaus leidimo ir žinios“, – sakė jis.
– Ar dėl „Kilo grupės“ veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas?
– Į šį klausimą pasigilinau po tavo elektroninio laiško. Gavau atsakymą, kad esame gavę anoniminį skundą. Man atrodo, kad jūs irgi kažką tokio gavote. Man čia daug interpretacijų nekyla. Jis yra iš Lietuvos, o mes Lietuvoje apskritai neparduodame jokių produktų. Kiek suprantu, ten niekas nėra pradėta. Pažiūrėjo per tą pusę, kad nei ten kažko yra, nei ką nors svarstys.
– Turite omenyje policiją?
– Taip. Nemanau, kad verta apskritai gilintis į šią temą.
– Nelaikote rimtu klausimu?
– Absoliučiai ne.
– O numanote, kas galėjo pateikti tokį pranešimą?
– Nelabai suprantu visų šių žaidimų ir procesų. Esu gana naujas žmogus šioje srityje. Man tai keista, todėl nenoriu nei komentuoti, nei veltis. Mano tikslas yra susitelkti į verslą. Kadangi man mūsų įmonės žmogus pasakė, kad ten absoliučiai nieko rimto, nereikia kreipti dėmesio, tai taip ir pažiūrėjau.
– Aš irgi, gavęs pranešimą pagalvojau, kad galbūt tai Jūsų konkurentai jį atsiuntė. Tik nežinau, kas yra Jūsų konkurentai Lietuvoje?
– Jų nelabai ir yra. Yra kelios galbūt kopijuojančios iniciatyvos, man yra tekę apie tokias girdėti, bet mano tikslas dabar nėra žiūrėti į konkurentus. Mes turime labai aiškius įmonės tikslus, važiuojame į juos.
– Galbūt tai netiesioginiai konkurentai. Šiuo metu daug konkuruojama dėl darbuotojų...
– Žurnalistai, gavę pranešimą, paprastai tikrina tą informaciją. Apie tai ir noriu su Jumis pasikalbėti. Pavyzdžiui, pranešime yra išvardintos „Kilo grupės“ įmonės: „Diabetes Solutions“, „Fasting Solutions“, „InnoDiets“, „Keto Diets“, „Kilo idėja“, „Max Nutrition“, „Papildai mitybai“, „Perfect Wellness Solutions“. Kodėl struktūra būtent tokia?
– Mūsų įmonės esminė idėja yra kurti ne vieną produktą. Tiesiog mes atskiriame tai į atskirus juridinius vienetus, būtent kurie ir vysto tą produktą.
– Turite įmonių užsienyje?
– Didžioji dalis Lietuvoje, bet yra kelios ir užsienyje. Dėl pavadinimų ir lokacijų turėčiau pasitikslinti.
– Kodėl pasirinkote veikti būtent taip – kiekvienam produktui po įmonę? Taip padalinate atsakomybę, dėl vadybos priežasčių?
– Pirmiausia, tai įmonių autonomija. Tada gali labai aiškiai pamatuoti finansinį rezultatą. Tai darinys, o ne vienoje struktūroje. Kada yra daug žmonių, išskaidyta į daug produktų, tada labai sudėtinga pamatuoti produktyvumą ir naudą. Tam tikras įmones, kurios pasiekia mūsų iškeltus kriterijus, mes norime paversti autonominiais vienetais, kurie galėtų patys kurti savo ateitį, siekti savo vizijos, nebebūti priklausomi nuo motininės įmonės. Juolab, kad pradėjome aktyviai investuoti. Mums tokia struktūra yra daug tvarkingesnė ir aiškesnė.
– Esate minėjęs, kad „Kilo Health“ savo portfelyje turi apie 30 sveikatingumo produktų. Prašau, ar galėtumėte juos pavardinti? Kurie yra didžiausi, daugiausiai pajamų atnešantys ar šiaip Jums labiausiai patinka?
– Istoriškai mes pradėjome nuo mitybos planų. Šioje kategorijoje esame stiprūs, turime tokius prekės ženklus, kaip „ Keto Cycle“, „DoFasting“. Tai vienos lyderiaujančių programėlių savo srityse.
Dabar labai aktyviai orientuojamės į lėtines ligas, tokias kaip diabetas, hipertenzija. Pavyzdžiui, turime produktą „Klinio“. Tai viena labiausiai augančių bendruomenių pasaulyje. Dar yra „Cardi Health“, kuris skirtas žmonėms su širdies sutrikimais ir hipertenzija.
Žinoma, dar paminėčiau, kad turime puikių psichologinės ir emocinės pagalbos produktų. Pavyzdžiui, yra „Fleming“, simptomų patikrintojas.
Tų produktų yra daugiau, bet nemanau, kad dabar yra poreikis įvardinti juos. Mes patys ir dėl tam tikrų konfidencialumo dalykų to dabar nedarome. Tačiau tai padarysime artimiausiu metu.
Daugiausiai fokusuojamės į lėtines ligas. Tai daug įdomesnė ir didesnė rinka, o žmonės tą ligą turi nuolat. Iš esmės tai labai stipriai įprasmina ir mūsų darbą, nes gali labai stipriai padėti žmogui.
– Kai pats domėjausi Jūsų įmone, tikrai tikėjausi rasti visų produktų sąrašą tinklapyje. Pavyzdžiui, kad pats galėčiau parsisiųsti ir išbandyti, ką „Kilo grupė“ siūlo. Negalėjau to padaryti. Nesuprantu, kodėl nepaskelbiate to sąrašo.
– O kaip tada vartotojai suranda Jūsų produktus?
– Tai kiekvieno produkto rinkodaros strategija. Faktas, kad esame informacinių technologijų įmonė, todėl natūralu, jog tai daugiausiai internetiniai kanalai. Pradedant socialiniais tinklais, baigiant „Google“ paieška, visais įprastais įrankiais.
– Tarkim, žmogus domisi keto dieta, įveda į „Google“ šiuos raktažodžius ir taip suranda Jūsų programėlę?
– Taip, tai vienas būdų.
– Kokių šalių rinkose daugiausiai dirbate?
– Mūsų pagrindinė rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Ten turime daugiau nei 50 proc. visų savo pardavimų. Nemažą dalį sudaro visos kitos anglakalbės šalys: Kanada, Australija, Didžioji Britanija.
– Anksčiau esate minėjęs, kad bene daugiausiai pasisekimo sulaukia su keto dieta ir psichologine pagalba susiję produktai.
– Keto dieta buvo tas produktas, kur galiu pasakyti, kad mes pataikėme laiku ir vietoje. Tai buvo labai paprasta, o kada taip nutinka, tada natūraliai džiaugiesi, kad pavyko. Keto dieta buvo mūsų pirmas sėkmingas produktas JAV rinkoje.
– Neseniai investavote į kraujo tyrimų „Revolab“, taip pat „Medical score“, kurie vysto jau minėtą „Fleming“. Dabar koncentruositės šiose srityse?
– Mes visą laiką ieškome inovatyvių idėjų ir gerų komandų, su kuriomis galėtume vystyti šiuos dalykus. Kalbant apie „Revolab“, manau, kad sveikatos tyrimų namuose produktai yra viena ateities sudedamųjų dalių. Daugybę dalykų gali padaryti nevažiuodamas į sveikatos įstaigą, sutaupyti labai daug laiko. „Revolab“ turi puikią komandą ir inovaciją.
Tuo metu „Medical score“ vysto psichologinės ir emocinės pagalbos produktus. Tai absoliučiai puiki komanda. Jau turime pirmuosius veikiančius produktus, klientus. Matau labai didelę perspektyvą.
Apskritai psichologinė ir emocinė pagalba šiuo metu yra viena karščiausių temų investicijų pasaulyje. Būtent „verslas verslui“ srityje, nes COVID-19 atnešė labai ryškius reiškinius į darbą, tai – perdegimas, padidėjusi depresija ir pan. Pasaulyje vis dar trūksta tokių produktų, nors jų poreikis didžiulis. Mes labai aktyviai dirbame šioje srityje.
Beje, kadangi turime nemažai darbuotojų, tai puiki terpė tuos produktus jiems patiems testuoti. Įdomu, kad apklausiant darbuotojus, ko jie labiausiai norėtų biure, davėme 30 punktų (nuo nemokamų gėrimų iki sporto salės ir pan.), tai antrą vietą po sporto salės užėmė galimybė patekti pas psichologą. Tai labai aiškus indikatorius, koks didžiulis poreikis yra.
Tuo metu prie savo stalo grįžęs vadovas dažniausiai mato tik įmonės rezultatus, apyvartas ir pan., bet ne tai, kaip jaučiasi jo darbuotojai.
– Planuojate daugiau investicijų?
– Taip, šiuo metu esame derybose dėl kelių investicijų, bet kol jos dar neužbaigtos, natūralu, negaliu jų komentuoti. Tačiau tai viena mūsų strateginių sričių.
– Vienas dalykų, apie kuriuos savo pranešime rašė ir anonimas, yra tai, kad internete galima rasti neigiamų atsiliepimų apie tai, jog „Kilo Health“ nuo vartotojų sąskaitų be sutikimo nuskaičiavo lėšas. Ar žinote apie tai?
– Manau, kad apie bet kokį prekės ženklą galima rasti daugybę neigiamų atsiliepimų internete. Konkrečiai apie šią situaciją mes žinome. Natūralu – tikriname visus forumus ir pranešimus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės taip parašo yra tai, kad nemažai mūsų produktų veikia prenumeratos principu.
Labai dažnai tie pranešimai yra būtent tos formos, kad „buvau pamiršęs“ arba „jie nuskaitė pinigus“. Žmonės neatsidaro savo el. pašto dėžutės, nepamato priminimo. Tačiau tai absoliučiai visų įmonių, dirbančių tokiu principu, problema.
Mes niekada nesame nuskaitę pinigų be žmogaus leidimo ir žinios. Tokiame maste, kokiame mes dirbame, tai apskritai būtų neįmanoma. Yra aiškios „Visa“, „Mastercard“, „Paypal“ programos, kurios seka grąžintinų pinigų srautus. Tokios veiklos negalėtum vystyti dideliu mastu. Ten yra tikrai labai teisinga ir gera priežiūra.
Kitas elementas – mes patys padarėme klaidų. Negaliu sakyti, kad viskas vien apie vartotojus yra. Dideliame augime mes nespėjame su klientų aptarnavimu. Reikėjo samdyti daug žmonių, kad spėtume atsakyti į žinutes ir užklausas. Šioje vietoje tikrai buvome padarę klaidų.
Dar vieną, sakyčiau, vaikišką klaidą padarėme nepagalvodami, kad produktai yra kitais pavadinimais. Dėl to nuskaitydavome pinigus savo motininės įmonės vardu, apie kurią vartotojai niekada nieko nežinodavo. Tada pamatydavome skirtingą pavadinimą, nei įsigyto produkto. Čia buvo vienas periodų, kada gavome didelį kiekį užklausų.
– Kokia būna mėnesio prenumeratos kaina?
– Tai priklauso nuo produkto. Jei tai dietos planas, gali siekti nuo 9 iki 19 eurų. Jei psichologinės ir emocinės pagalbos produktas, pavyzdžiui, neseniai JAV paleistas „DoMental“, tai – 199 dolerių kaina. Didžiąją dalį sudaro užmokestis sertifikuotam psichoterapeutui.
– Būtent šios prenumeratos yra pagrindinis Jūsų pajamų šaltinis?
– Taip.
– Pranešėjas savo laiške dar išdėstė dėl nuotraukų ir parašų, kuriuos naudojate savo rinkodaroje. Galite paaiškinti, kodėl jie yra iš įvairių archyvų, o ne originalūs, Jūsų pačių daryti?
– Manau, reiktų kalbėti apie konkretų produktą, kalbėti su jo vadovu.
– Pavyzdžiui, pateikta iš „Bigstock“ paimta gydytojos nuotrauka, parašas iš „Wikipedia“.
– Panašu, kad šis produktas buvo testavimo būsenoje ir tiek. Tačiau mes turime absoliučiai profesionalią komandą. Galbūt tai pasitaikančios klaidos.
– Ar vystydami savo produktus konsultuojatės su gydytojais, medicinos specialistais?
– Taip, kiekvienam naujam produktui turime konsultantų – patariamąją tarybą. Profesionalų ieškome visame pasaulyje pagal konkretaus produkto specifiką. Jiems už tai mokame.
„Kilo Health“ taip pat priklauso Europos inovacijų ir technologijų instituto sveikatos centrui. Esame pirmoji įmonė iš Baltijos šalių. Taip pat priklausome „Digital Therapeutics Alliance“, Amerikos širdies draugijai. Visą laiką turime prieigą prie pačios naujausios mokslinės medžiagos.
– Veikiate globaliai, tačiau didžioji dauguma Jūsų darbuotojų yra Lietuvoje?
– Taip. Be to, visai neseniai nusprendėme įžengti į Berlyną, nes Lietuvoje jau pradeda trūkti talentų, o Berlynas yra puiki lokacija. Mano galva, ten viena geriausių Europoje startuolių infrastruktūrų. Juolab, kad jau ne viena lietuviška įmonė ten yra įsikūrusi. Natūralu, jų patarimai irgi padeda. Taip pat atidarėme biurą Kijeve, kuris labiau skirtas IT žmonių samdymui. Taip pat turime biurus Kaune ir Klaipėdoje.
– Pastebėjau, kad darbuotojų skaičius „Kilo Health“ didėja. Ar esate numatę tikslą, kiek turėsite šių metų pabaigoje?
– Mūsų tikslas yra kasmet augti dvigubai. Turiu omenyje finansinius kriterijus, nebūtinai džiaugtis dvigubinant darbuotojų skaičių. Taip ir kaštų struktūra didėja. Bet manau, kad užbaigsime su 650–680 darbuotojų šiuos metus – pagal tai, kiek sugebame pasamdyti per savaitę.
– Kokiomis priemonėmis bandote prisitraukti IT specialistus?
– Manau, kad pasiūlome galimybę turėti labai įdomius iššūkius. Šių laikų pasaulyje tai yra vienas esminių dalykų. Nevardijant viso kito, ką dabar turi kiekviena „tech“ įmonė, pagrindinis dalykas yra tai. Turime unikalią kultūra viduje, tai žmonės, kurie nori siekti, daryti, tobulėti. Mes jiems duodame daug laisvės. Dažnas nustemba, kai negauna labai aiškaus darbų sąrašo ant stalo. Tačiau tai, mano galva, yra būtinoji didelio augimo ir plėtros dalis. Visa ši atmosfera bei talentingi žmonės ir sukuria norą būti įmonėje, tobulėti.
Taip pat galime pasiūlyti tarptautines rinkas. Būdamas Vilniuje, gali konkuruoti su žmonėmis iš Silicio slėnio, Honkongo, Tokijo – viso pasaulio.
Tą jausmą sunku iškomunikuoti, bet mes niekada ir nedarėme apie save prekės ženklo kampanijos. Visa informacija apie mūsų vidų kitus, kurie vėliau pas mus atėjo, pasiekė per pokalbius su draugais bare, vakarėlyje. Manau, tai geriausia įmanoma rinkodara.
– Kalbant apie atlyginimus, pastebėjau, kad skirtumas tarp atlyginimų vyrams ir moterims siekia apie 700 eurų „popieriuje“ (2,4 tūkst. vs 3,1 tūkst.). Iš kur tai kyla?
– Natūralu, kad yra mažesnė moterų proporcija IT specialistų srityje. Šios kompetencijos mūsų įmonėje apmokamos geriausiai. Ir tai visų „tech“ verslų problema. Aš noriu įdarbinti visas moteris, kurios programuoja, patikėkite. Jei tik ateina, mes keliame rankas.
Pavyzdžiui, yra puiki iniciatyva Lietuvoje „Women Go Tech“. Kartu su kitais ekosistemos nariais nuolat diskutuojame šiuo klausimu, kaip paskatinti ten ateiti daugiau moterų. Tai esminis elementas. Tik laiko klausimas, kada situacija gerės, bet negali jos išspręsti per naktį.
Beje, pažiūrėjus į mūsų TOP-20 daugiausiai uždirbančių pozicijų, manau, kad ten netgi daugiau moterų nei vyrų. Mūsų vykdančioji direktorė yra moteris. Aš labai už moteris, kviečiu visas moteris.
– Esu girdėjęs apie iki paryčių vykstančius „Kilo Health“ vakarėlius su daug alkoholio ir pan. Viena vertus, kuriate sveikatingumo produktus, kita vertus, mėgstate pasilinksminti. Kaip dera šie dalykai?
– Jei žmonės to nori, jei nuo to jaučiasi geriau ir laimingesni, tai nematau, kodėl turėtų būti kitaip. Kažkam yra geriau keltis 5 val. ryte ir bėgioti. Labai sveikinu šį sprendimą. Negaliu ateiti ir pasakyti, kad kadangi esame sveikatos įmonė, valgysime tik brokolius, uždrausime alų, gersime mineralinį vandenį, pamėginsime žiniasklaidai pasirodyti be cigarečių. Nemanau, kad tai teisinga.
Manau, kad gyvenimas yra vienas ir kiekvienas galime jį skirtingai interpretuoti. Man apie tai yra žmogaus laimė – būti savimi. Pas mus tų vakarėlių kultūrų yra įvairaus pobūdžio, kiekvienas atranda save ten, kur nori būti. Nemanau, kad įmonė pagal savo pavadinimą turėtų spręsti, kaip turėtų ar neturėtų elgtis. Tai žmonių pasirinkimas.
– Rytais bėgiojantis, nerūkantis ir brokolius valgantis žmogus galėtų pas jus dirbti?
– Tokių pas mus yra labai daug. Turime bėgiojimo, dviračių klubus. Turime žmonių, kurie ruošiasi „Iron man“ varžyboms. Turime savo futbolo ir krepšinio komandas, sveikų pusryčių klubą, kanalus, kur dalinamasi nuotraukomis apie tai. Žiūrint iš šios pusės, esame labai sveikatinga įmonė.
Tačiau kodėl negali būti balanso? Kodėl turi būti kraštutinumai? Aš asmeniškai esu vadovas ir mėgstu alų. Ką man dabar daryti? Sakyti, kad aš negeriu? Ne, aš nenoriu meluoti. Tai ir yra mūsų kultūros dalis – būti tuo, kas esi tiesiai-šviesiai.
– Pernai „Kilo grupės“ pajamos siekė 57,4 mln. eurų, šiemet planuojate viršyti 100 mln. eurų ribą. Kaip suprantu, po to sieksite 200 mln. eurų. Kaip sekasi suvaldyti tokį augimą?
– Sunkiai. Tai nuolatinis darbas ir nuolatinis stresas – būti tokiame augimo tempe. Bet kažkaip pavyksta.
– Kodėl tikslas dvigubėti?
– Jis buvo nuo pat pradžių. Buvo aiški ambicija ir tai darome. Kol pavyksta, tol esame laimingi. Apskritai augimo tendencijos ir apimtys, kuriose mes dirbame yra absoliučiai geriausia gyvenimo mokykla. Tiek man, tiek mano kolegoms. Džiaugiuosi būdamas toje akimirkoje, tuo mėgaujuosi. O kaip viskas pasibaigs, kaip bus ateityje – nenoriu nei svajoti, nei garsiai apie tai kalbėtis. Dažnai sėkmė yra laikinas dalykas. Galbūt tai net ne „sėkmė“, o procesas, kuriame esame.
– Pernai „Kilo grupė“ patyrė 1,8 mln. eurų nuostolį. Suprantu, kad investuojant taip būna, bet ar ir ateityje planuojate dirbti nuostolingai? Ar esate numatę metus, kuomet išsimokėsite dividendus?
– Manau, kad dirbant pelningai būtų sunkiai įmanoma pasiekti mūsų išsikeltų tikslų. Dėl to viską, ką turime, siekiame investuoti maksimaliai efektyviai. Manau, kad šio kelio artimiausiu metu nekeisime. Toliau bandysime labai aktyviai investuoti į savo verslus.
– Apskritai įmonė įsteigta dar 2013 metais. Kodėl užtruko įsivažiuoti?
– Tuomet Lietuvos rinkoje pradėjome su projektu kilo.lt. Tada mums nelabai pavyko plėtra po Europos šalis. Po tam tikro periodo, 1,5 ar 2 metų pasitraukiau, vysčiau kitus verslus. Tačiau prieš maždaug 4 metus sugrįžome – visas branduolys, kas buvo tada – pamėginti iš naujo. Pamėginti su gerokai didesnėmis ambicijomis nei kaimyninės šalys. Apsibrėžėme žemėlapį, susirinkome biure ir pasakėme, kad turime 6 mėnesius, tam tikrą asmeninių pinigų sumą ant stalo tam, kad pavyktų ten užsikabinti. Tai buvo vienas įdomiausių mano karjeros ir verslo momentų – visas tas darbas, dieną-naktį, neskaičiuojant laiko, su komanda, kur kiekvieną labai puikiai pažįsti asmeniškai.
– Pastebėjau, kad į „Revolab“ investavo dukterinė įmonė „Kilo idėja“. Tai specialiai investicijoms skirta įmonė?
– Taip, „Kilo idėja“ yra dar vienas juridinis vienetas, skirtas būtent investicijoms. Tikėtina, kad artimiausias investicijas irgi darysime per jį.
– Vienas Jūsų akcininkų, per Estijoje registruotą „In Spire Management OU“, yra buvęs Seimo narys Tadas Langaitis. Ar jis dėl Jūsų ir paliko Seimą?
– Nemanau, kad dėl mūsų. Būčiau dėkingas, jei taip būtų, bet manau, kad tai buvo vienas geriausių jo sprendimų gyvenime. Taip pat galiu pasakyti, kad T. Langaitis aktyviai dalyvauja įmonės veikloje, yra atsakingas už investicijas, finansus, labai daug kitų procesų.
Šiaip ačiū Dievui, kad jis išėjo iš Seimo, nes T. Langaitis yra vienas profesionaliausių ir talentingiausių žmonių, su kuriais man yra tekę dirbti gyvenime. Seime tą talentą, ypač, kai esi opozicijoje, realizuoti sudėtinga.
– Kaip suprantu, Jūs ir Vytautas Krutulis įmonės akcininkais buvote nuo pat pradžių, o kaip akcininke tapo Lina Jasaitė?
– Su V. Krutuliu esame pažįstami nuo mokyklos laikų. Kartu įkūrėme šią įmonę. Jis aktyviai įsitraukęs į visus verslo procesus.
L. Jasaitė prisidėjo beveik nuo pradžių. Su ja sudarėme opciono sutartį už gerus veiklos rezultatus ir ji už savo pasiekimus gavo dalį akcijų. Tai standartinė praktika absoliučiai visuose startuoliuose. Tikiu, kad Lietuva padės su šio dalyko įteisinimais, nes anksčiau tai buvo komplikuota.
– Taip pat esate asociacijos „Vienaragiai LT“ valdyboje. Kokius pagrindinius tikslus joje keliate? Ko siekiate?
– Pirmiausia, kad galėtume susėsti prie bendro stalo, turėti dialogą. Dabar tai vyksta konstruktyviau, galime greičiau judėti bendrų tikslų link. Mano asmeninis tikslas yra tai, kad Lietuva gali būti viena geriausių šalių gyventi, daryti verslą visame pasaulyje. „Vienaragiai LT“ gali padėti formuoti šią strategiją. Gali turėti labai aiškius prioritetus, pavyzdžiui, švietimą.
Kitas dalykas – labai noriu, kad Vakarų lygio, puikios įmonės, pavyzdžiui, „Tesonet“, „Vinted“, „Hostinger“, „Bored Panda“ būtų matomos Lietuvoje. Kad dešimtokas, svarstantis apie savo karjerą, pamatytų jas kaip aiškų variantą, kad jis gali likti Lietuvoje ir iš čia konkuruoti su bet kuo pasaulyje.
Nebuvome tie, kas drąsiai apie save kalba. Tai šiek tiek kuklesnė ir savo nuomonę pasilaikanti karta, bet manau, kad taip nereikia. Šios įmonės turi šaukti, nes turi labai daug, ką pasakyti. Jei anksčiau Lietuvoje visi darydavo verslą iš Lietuvos ekonomikos siekdami parnešti į savo šeimą, tai šios įmonės iš viso pasaulio neša į Lietuvą – mokesčių, atlyginimų forma. Mano galva, tai geriausia, kas gali nutikti Lietuvos ekonomikai.
Dar pridurčiau, kad noriu, jog būtume atvira ir palaikanti visuomenė. Kad būtume tie, kurie tiki, kad galime būti geresni, kad būtų mažiau susipriešinimo. Dabar ieškome kaltų, bandome pasiskaldyti pusėmis, žiūrėti, kurią nuomonę geriau palaikyti, kad neliktum kaltas. Kartas tai įkalina tokiame akvariume, kur tu privalai kažkam paklusti. Aš už tai, kad išeitume iš šio komplekso, nebijotume apie save pasakyti, nebijotume atsakyti į klausimus, kurie galbūt nepatogūs, nenumestume ragelio.
Jei gyvenime neturi ko slėpti, tada gali nuoširdžiai varyti visomis pusėmis. Esu už žmonių tikėjimą savimi ir kitais žmonėmis. Jei netikėsime vieni kitais, tai kas tada tikės?