Pasivijome atlyginimais
Įdarbinimo užsienyje agentūros „Emigra“ vadovas Algirdas Zazas aiškino nepastebėjęs, kad lietuviai šiandien, nors kainos ir išaugo, būtų labai susidomėję darbais užsienyje.
Jis svarstė, kad galimai tam įtakos turi šalyje sparčiai kilę atlyginimai.
„Mes vejamės Europą ir jos atlyginimus. Galiu pasakyti, kad idėja su užsieniu slopsta.
Gal tu ten ir uždirbsi daugiau, bet ten taip pat reikia mokėti ir mokesčius, ir už transportą, ir už būstą, maistą. Būsto nuoma būna brangi, o galutinis į rankas gaunamas pinigų kiekis nebėra didelis, nebėra atotrūkio“, – su uždarbiais Lietuvoje lygino A. Zazas.
Kaip svarstė, kiek labiau būtų galima išskirti Skandinavijos rinką. Ten, pasak jo, ir norinčių vykti dirbti daugiau.
„Bet ten nėra nei tiek darbų, nei tiek vietų visiems. Kai atkrito Jungtinė Karalystė, populiariausios kryptys lieka Vokietija, Olandija, Belgija, o tos šalys dideliomis algomis nepasigirs.
Mes šiuo metu darbui Skandinavijoje vietų visai neturime, bet jos visada buvo populiaresnės. Jos visos užsipildė dar prieš Naujuosius.
Sunku pasakyti, ar daugiau dabar išvyksta dirbti“, – sakė jis ir svarstė, kad galimai geriau situaciją žinotų įmonės, dirbančios konkrečiai su Skandinavijos rinka, nes ten, anot jo, norinčių darbuotis niekada netrūko.
Dabar žmonės dirbti į užsienį važiuoja tik tada, kada mato, jog jiems po visų išlaidų kišenėje dar liks 2 tūkst. Eur uždarbio.
Į Norvegiją – eilės CV
Redakcija susisiekė su „Norveglit“, kuri teikia įdarbinimo paslaugas mėsos pramonėje Norvegijoje.
Įmonės personalo vadovas Deividas Girulis teigė, kad šiuo metu besidominčių darbu ten daug, o bumas prasidėjęs dar gruodį.
„Žmonės labai domisi, važiuoja. Didžioji dalis, sakyčiau, nori išvykti moterų. Mums siuntinėja CV, skambina.
Susidomėjimas vykti į Norvegiją visada buvo, bet banga, kad daug kas nori, prasidėjo gruodį. Būdavo mūsų darbuotojai, kurie vyksta tik „ant sezono“, o dabar jie vyksta bet kada“, – sakė jis.
Kaip aiškino, žmonės daugiausia sparnus kelia dėl didėjusių kainų.
„Sunku išlaikyti būstą, kai susimoki sąskaitas, nieko nelieka. Žmonės sako, kad Lietuvoje tiesiog gyvena, bet jie nori ir užsidirbti“, – teigė jis.
Personalo vadovas aiškino, kad kadangi įmonė dirbanti su mėsos pramone, jie dažniausiai ieško darbuotojų pakuotojų pozicijai, išpjaustytojų, skerdyklos darbuotojų, žmonių, galinčių dirbti prie linijos.
„Tai – nekvalifikuotas darbas. Atlyginimai svyruoja priklausomai nuo pozicijos.
Mažiausiai uždirba darbuotojai prie linijos, pakuotojai, jie gauna apie 1,7 tūkst. į rankas, o pjaustytojų, skerdyklos darbuotojų alga prasideda nuo 2,5 ir yra iki 3 tūkst. į rankas“, – vardijo jis.
Šiai dienai, kaip aiškino darbo pasiūlymų pakuotojams įmonė neturėtų, tačiau tam tikros pozicijos – laisvos.
„Atsiveža antras puses, kad didėtų šeimos biudžetas, bet išpjaustyme, skerdykloje dar turėtume laisvų darbo vietų“, – sakė jis.
Palygino algas
Įdarbinimo agentūros „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sutiko, kad išvykus dirbti į Norvegiją piniginė laikinai papilnės, bet pridūrė, kad reikia suprasti, jog ir išlaidos ten – kitos.
„Galiausiai, nemažai uždirbęs atiduodi, o kas lieka nebėra tiek daug, kad vertėtų palikti, išvažiuoti“, – sakė ji.
Pasak atstovės, šiuo metu Lietuvoje darbų pasirinkimas nėra mažas, o variantų yra, žmonės renkasi atidžiai.
„Kiek sulaukiame bendrai užklausų dėl darbų užsienyje, jie būna keistesni, tarkime, Vokietijoje gyvenantys lietuviai klausia apie laisvas darbo vietas toje pačioje Vokietijoje. Jie gyvendami toje valstybėje nesivadovauja ten esančiais darbo portalais, Užimtumo tarnyba“, – sakė ji.
R. Karavaitienė sako, kad šiandien mažiau ir darbo užsienyje pasiūlymų.
„Yra kelios kryptys, iš kur tų skelbimų dar būna. Tai Vokietija, Nyderlandai, Skandinavija.
Daugiausia darbas – sandėliuose, prekybos srityje, kur kalbėtume apie pakavimą, rūšiavimą“, – sakė ji.
Marketingo vadovė pavardijo ir keletą atlyginimų, kiek būtų galima gauti išvykus dirbti į užsienį.
Kaip sakė, štai Vokietijoje serviso technikas – darbuotojas gautų nuo 4 iki 6 tūkst. Eur popieriuje, o transporto priemonių priežiūros vadybininkas Nyderlanduose – nuo 2,5 iki 3 tūkst. Eur.
Miškų ūkio darbininko pozicijai Vokietijoje siūloma nuo 2,5 iki 3 tūkst. popieriuje, o slaugytojai su apgyvendinimu – nuo 2,2 iki 2,7 tūkst. popieriuje. Darbas ledų sandėlyje Vokietijoje būtų apmokamas 1,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių.
„Žmonės tikrai pagalvoja, ar verta“, – apibendrino ji.
Kaip prognozavo, link pavasario, balandį, darbo skelbimų turėtų padaugėti, bus ieškoma darbuotojų Pietų kryptimis darbui vasarai.
Masinės emigracijos nebebus
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat kalbėjo apie darbo užmokesčio dydį, kuris, pastaruoju metu, Lietuvoje augo sparčiau nei visose Vakarų Europos šalyse, o tai reiškia, kad atotrūkis nebėra toks didelis, kaip anksčiau.
„Kalbant apie 2005-2008 m. laikotarpį, atlyginimų skirtumas buvo 4-5 kartai. Šiuo metu toks skirtumas aptirpęs iki dviejų kartų, o tam tikrais atvejais net mažiau.
Greit ateis ir laikas, kada skirtumus matuosime ne kartais, o procentais“, – teigė ekonomistas ir aiškino, kad galima sakyti, jog kuo toliau, tuo labiau vykti į užsienį dirbti nebeapsimokės.
„Važiavimai yra susiję ir su pakankamai didelėmis išlaidomis, keičiasi gyvenamoji vieta, aplinka, žmonėms jau nebeapsimoka, kai skirtumas nėra toks didelis.
Dabar Lietuvoje nedarbo lygis – labai mažas, praktiškai didžioji dauguma gyventojų gali nesudėtingai įsidarbinti, o įmanoma išsiderėti ir didesnį atlyginimą“, – kalbėjo jis.
Bendrai, ekonomistas teigė, kad dabartinės situacijos lyginti su 2008 m. negalima.
„Tada nedarbas buvo labai didelis“, – sakė jis.
„Didelių emigracijos bangų iš Lietuvos nebeturėtų būti“, – apibendrino Ž. Mauricas.