Nauja gamykla, kuri užims 12,9 ha ploto teritoriją Laistų k., Klaipėdos rajone, statoma visai šalia Draugystės geležinkelio stoties. Visai prie pat Klaipėdos miesto ribos. Į įmonės teritoriją bus nutiesta ir jos veiklai reikalinga geležinkelio atšaka.
„Hill Group“ praėjusią savaitę pakartotinai pateikė dokumentus viešo svarstymo procedūrai. Projektą rengia „Sweco Lietuva“.
Dar šiemet tikimasi gauti statybos leidimą ir pradėti statyti.
„Nuo pirmo viešo projektinių pasiūlymų svarstymo praėjo jau daug laiko, rengiant techninį projektą nežymiai keitėsi pastatų tūriai, todėl pagal galiojančią tvarką turime pakartoti viešo svarstymo procedūras“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Valdas Burneika, „Hill Group“ vykdomasis direktorius.
Anot jo, projekto vystymą stabdė ir COVID-19 pandemija bei prasidėjęs karas. Todėl pirminiai planai, kad gamykla pradės veikti 2024 metais, buvo pakoreguoti. Dabar atidarymas numatomas 2025-2026 metais.
Poveikio aplinkai vertinimas
„Praėjusių metų rugsėjo 16 d. baigtas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, užsakyta ir gaminama fabrikui reikalinga įranga“, – nuveiktus darbus vardija V. Burneika.
Anot jo, kai kurie įrenginiai jau netrukus turėtų pasiekti Klaipėdą, jau ieškoma patalpų, kur juos būtų galima sandėliuoti.
Kartu vyksta ir detaliojo plano rengimo procedūros. „Hill Group“ turimi keturi sklypai turėtų būti sujungti į vieną turtinį vienetą. Tikimasi, kad šios procedūros bus baigtos dar iki gamyklos statybų pabaigos.
Bendrovės „Hill Group“ projektui yra suteiktas stambaus projekto statusas. Įmonė yra įsipareigojusi sukurti ne mažiau kaip 260 darbo vietų.
„Galutinė projekto vertė bus žinoma gavus statybininkų sąmatas, jau dabar aišku, kad kai kurie elementai pabrango 30-40 procentų. Tačiau pabrango ir produkcija, kurią gamins įmonė“, – projekto sėkme neabejoja V. Burneika.
Akivaizdu, kad investicijų suma gerokai viršys dar prieš trejus metus planuotą 100 milijonų eurų sumą.
Kurs sistemą
Numatoma, kad būsima gamykla bus pajėgi per metus perdirbti iki 60 000 tonų panaudotos tepimo alyvos. Ir pagaminti iki 80 000 naujos alyvos.
Įdomu tai, kad šiuo metu Lietuvoje oficialiai panaudotos alyvos surenkama tik apie dešimtadalį to kiekio, kurį bus pajėgi perdirbti būsima gamykla.
„Su partneriais teks kurti panaudotos alyvos surinkimo sistemą Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Tai daug sudėtingiau nei veikianti gėrimų taros depozito sistema“, – sako V. Burneika.
Anot jo, nauja gamykla leis įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Galiojanti teisinė basė Lietuvoje yra pakankama ir net griežtesnė, nei reikalauja ES direktyvos, kad panaudota alyva būtų surenkama ir perdirbama efektyviai. Taip pat įmonė nesunkiai galės būti pritaikoma augalinė kilmės tepimo alyvai perdirbti. Būtent tokia alyva turėtų būti vis plačiau naudojama ateityje.
„Artimiausia alyvos perdirbimo įmonė yra Suomijoje, planuojam statyti Lenkijoje prie Katovicų“, – sako V. Burneika.
Anot jo, prieš ketverius metus pradėjo veikti „Hill group“ priklausanti alyvos perdirbimo ir gamybos įmonė Kazachstane. Ji yra dvigubai mažesnė nei planuojama Klaipėdoje. Tačiau ir ji neišnaudoja savo pajėgumų.
„Gali būti taip, kad ir Klaipėdos įmonė nepasieks pilno savo projektinio pajėgumo“, – svarsto V. Burneika.
Kartu jis užsimena, kad turimoje teritorijoje yra dar pora hektarų laisvos teritorijos potencialiai plėtrai ateityje.
Gyventojų pasipriešinimas
Dar prieš trejus metus, tik kalbant apie „Hill Group“ planus statyti gamyklą, savo rinkiminėje kovoje ekologijos klausimą aktyviai išnaudojo Ligita Girskienė. Ji net organizavo protesto parašų rinkimo akciją.
Nežada nusileisti L. Girskienė ir dirbdama Seime. „Vakarų ekspresas“ pateikia jos komentarą.
Tačiau V. Burneika akcentuoja, kad įmonė visas procedūras atlieka skaidriai, dalinasi informacija ir viską atlieka pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras.
Vienas iš įmonės vadovų šiuo metu nemato jokių problemų ir nesutarimų dėl gamyklos statybos su Klaipėdos gyventojais.
„Hill Group“ jau pradeda rūpintis ir būsimų įmonės darbuotojų paieška.
„Tai nauja gamyba Lietuvoje. Šios srities specialistų trūksta“, – sako įmonės vykdomasis direktorius.
Anot jo, yra pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Klaipėdos universitetu. Siekiama, kad inžinerinių specialybių studentams būtų suteikiama specifinių žinių ir jie galėtų jas panaudoti naujoje įmonėje.
Planuojama, kad nedidelė dalis būsimos gamyklos administracijos ir vadovybės darbuotojų bus užsieniečiai.
Geležinkelis
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ už daugiau nei 2 mln. Eur nuties per 1 km ilgio privažiuojamąjį geležinkelio kelią, rašo vz.lt.
Tai daroma ne tik dėl „Hill Group“. Greta yra įsikūrusi negabaritinių krovinių gabenimo bendrovė „Trenze Logistics“. Dabar kroviniai iškraunami ir laikinai sandėliuojami Draugystės geležinkelio stotyje, paskui keliu gabenami į sandėlius.
„Hill Group“ prognozuoja, kad jų įmonės atėjimas į šalia Klaipėdos esančią pramoninę teritoriją paskatins ir kitas investicijas.
Įmonė planuoja išspręsti dalį infrastruktūros trūkumo problemų. Šiuo metu net pačiai „Hill Group“ gamyklai nepakanka šioje zonoje esamų elektros, dujų ir vandens tiekimo pajėgumų.
Komentaras
LR Seimo narė Ligita Girskienė:
„Viena ranka pasirašome įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir pasižadame iki 2050-ųjų sumažinti CO2 emisijas iki minimalių reikšmių, atsisakome taršaus transporto, skiriame milijardus eurų pramonės pertvarkymui į mažiau taršią, diegiame tvarumo principus daugelyje sričių, o kita ranka plačiai atidarome duris Kazachstano įmonei, kuri ruošiasi krautis pelnus iš visos Europos Sąjungos įvežamų panaudotų tepalų perdirbimo, o su visomis tomis veiklos pasekmėmis kovoti paliekama klaipėdiečiams.
Nesu nusistačiusi prieš verslą, ir klaipėdiečiai nėra. Bet negi nebuvo tinkamesnių plotų šiai įmonei įsikurti?
Klaipėdoje ir taip turime problemų su automobilių ir pramonės keliama tarša, tačiau be problemų į miestą įsileidžiame dar apie 76 tūkstančius papildomų sunkiasvorių ir lengvųjų automobilių.
Įmonės sklypai ribojasi su teritorijomis, kuriose yra numatyta gyvenamųjų kvartalų statyba. Tokia kaimynystė jau nuo pat pradžių užprogramuoja konfliktą. Jau ir šiuo metu iki artimiausios sodybos yra vos 384 metrai. Iki Klaipėdos miesto pietinės dalies gyvenamųjų intensyviai apgyvendintų rajonų yra vos 3 kilometrai.
Žodžiu, eilinį kartą gyventojų nuomonės sprendimų priėmėjai neišgirdo. Į šiukšlių dėžę buvo išmesti ir daugiau nei 1 tūkstantis Klaipėdos miesto pietinės dalies, aplinkinių kaimų gyventojų parašų. 260 darbo vietų nėra įtikinantis motyvas tokios taršios veiklos gyvenamųjų namų kaimynystėje atsiradimui“.