Klaipėdos rajono verslininkai atsidūrė spąstuose
Namą ant vandens norvegams pastatė Klaipėdos rajone, šalia Palangos plento įsikūrusi įmonė. Nors iki Palangos plento – mažiau negu 20 metrų, išgabenti tokius laivus – misija sudėtinga. Tai tenka daryti siaurais keliukais per gyvenvietę vilkikams manevruojant.
„Labai sudėtinga situacija ir su kaimynais. Labai pyksta, kai atvažiuojame. Gaminame kemperius, gaminame laivus, eksportuojame į Skandinaviją. Labai sudėtinga, kai reikia išvežti ir brangus išvežimas. Praktiškai, kai reikia su didesniu laivu išvažiuoti, negabaritiniu kroviniu – tai yra neįmanoma“, – pasakojo įmonės savininkas Nerijus Anulis.
„Jeigu neturi įvažiavimo, tas sklypas yra be naudos, jo nereikia man. Aš niekam jo neparduosiu už normalią kainą. Reikia važiuoti kilometrą kažkur, didžiuliu vingiu. Aš galvojau, pradėsiu statyti gyvenamuosius namus, kažkokią verslo įmonėlę, autoservisą, bet kas ten važiuos pas tave tokiais vingiais? Čia yra anekdotas“, – piktinosi sklypo savininkas Petras Varneckis.
Kilusius klausimus spręs teisme
Iš pradžių, kai kurie iš 25 sklypų savininkų svarstė įrengti nuovažas, bet paaiškėjo, kad jų negali būti, dėl specialiajame plane numatyto jungiamojo kelio palei Palangos plentą. Taigi, žmonės savo sklypais negali naudotis jau daugelį metų. Negali ir į juos nuvažiuoti.
„Pasaka be galo. Apie 20 metų jau taip. Jeigu sklypas yra nupirktas 2002 metais, sąlygos gautos 2006, 2008 pradėta statyti – kiek metų?“, – kalbėjo sklypo įgaliotas atstovas Rimantas Skirutis.
Sklypų savininkai dėl žlugdomo verslo kreipėsi į rajono valdžią. Ši sako pinigų keliui neturinti.
„Tai – buvę žemės ūkio paskirties sklypai, kurie jau patapo ir gyvenamos paskirties, ir komercinės paskirties. Palei tuos poreikius žmonės urbanizuoja tas teritorijas, plečiasi, įsikuria, bet normalu, kad savivaldybė su surenkamomis lėšomis nespėja pasivyti gyvenimo“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Jolanta Kitra.
Rajono valdžia tikina, kad pinigus renkasi leisti ten, kur svarbiau yra daugumai gyventojų.
„Kai yra komercinės paskirties sklypai, yra verslai, sakome, kad jie galimai turi savarankiškai daugiau resursų skirti, urbanizuoti tą teritoriją savo lėšomis, o ateityje svarstyti tuos modelius ir tas galimybes atlyginti už patirtas išlaidas“, – kalbėjo J. Kitra.
Anot valdžios, verslui gelbėtų infrastruktūros plėtros įstatymas. Jis numato, kad verslininkai gali kelią įsirengti už savo pinigus, o savivaldybė ilgainiui už tas investicijas atlygintų, esą galimybę kelią įrengti numato specialusis planas. Sklypų savininkai į valdžios pasisakymus atkerta savaip.
„Motyvavo, kad yra 2007 metais parengtas specialusis planas ir mes turime vadovautis specialiuoju planu. Dabar, praeitais metais, panaikino tą specialųjį planą ir mes, visi savininkai, turime teisę iš valstybės, iš Klaipėdos rajono savivaldybės gauti parengtą projektą“, – kalbėjo įgaliotas sklypo atstovas R. Skirutis.
Sklypų savininkai sako, kad jungiamojo kelio įrengimą turi inicijuoti ir dokumentus parengti savivaldybė, todėl kreipėsi į teismą, kad jis įpareigotų vietos valdžią pradėti tokio kelio projektavimą.
Visą reportažą rasite LNK portale: