Išskyrė dvi priežastis
„2024-iesiems buvo tokia prognozė, kad uostas kraus apie 30,8 mln. tonų. Pirmas pusmetis rodo, kad yra perkrauta 16,4 mln. tonų. Tai yra puse procento daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį.
Tai rodo, kad uostas iš tos rinkos, kurią dabar turi, sugebėjo persitvarkyti ir prasideda kilimas į viršų“, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ sakė jis.
Kaip tikino, krovą dalijant segmentais galima išskirti generalinius krovinius, į kuriuos patenka kroviniai konteineriuose, maišuose, pakuotėse. Šis segmentas, kaip tikino, augo apie 4 proc. ir sudarė 8,8 mln. Eur.
Kalbėdamas apie birius krovinius uosto vadovas aiškino, kad šis pusmetis taip pat buvo sėkmingas.
„Segmentas augo. Jis sudaro 4,3 mln. tonų ir jis didėjo apie 2 proc.“, – išskyrė jis ir pridūrė, kad grūdų krova, priešingai, mažėjo ir buvo krauta apie 13 proc. mažiau.
Mažėjo ir skystieji kroviniai.
„Jie susitraukė iki 11 proc., tačiau čia yra paaiškinimas. Mažėjo naftos produktų krova, bet labiausiai – skystų dujų – apie 34 proc. Tai labiausiai surišta su tuo, kad vieną mėnesį Klaipėdos uoste nebuvo laivo „Independence“. Jis buvo išvežtas remontui“, – užsiminė A. Latakas.
Kitas dalykas, turėjęs įtakos, tai trąšų gamybos įmonės „Lifosa“ sustojusi veikla.
„Įtakos daug. Klaipėdos uoste keletą metų atgal didžiausias segmentas buvo trąšų krova. <...> Šiemet yra krauta tik 800 tūkst. per pusmetį, bet tai yra 32 proc. daugiau nei pernai.
„Lifosa“, kaip vienas iš dalyvių, yra labai svarbus uostui. Kai gamykla dirba pilnu pajėgumu, per uostą krauna apie 2,4 mln. tonų. Jeigu šis kiekis galėtų prisidėti prie uosto rezultatų, tai būtų labai didelis šuolis į priekį.
Įmonė nuo birželio pradėjo veiklą, bet nestartavo visu pajėgumu“, – sakė jis bei pridūrė, kad kitas pusmetis šiame segmente turėtų būti geresnis.
„Bendrai, manau, kad antras pusmetis ir šie metai bus geresni nei praėję. Dujų laivas bus uoste, trąšų krova turėtų stipriai augti, prasideda grūdų krova“, – prognozavo A. Latakas.
Ryšių su Rusija ir Baltarusija visiškai nenutraukėme
Kalbėdamas apie Rusijos ir Baltarusijos šalis, vadovas tikino, kad dalis jų krovinių mūsų uoste yra.
„Rusijos krovinio Klaipėdos uoste per pirmą pusmetį buvo apie 124 tūkst. tonų, bet lyginant su 2020 m., ten tikriausiai buvo netoli 2 mln. tonų. Krova krinta, bet dar juda. Tai augalinės, gyvulinės kilmės kroviniai, kurie nėra sankcionuoti, maisto produktai, vaistai. Viskas – ką leidžia sankcijos.
Reikia įsivaizduoti, kokia būna šių krovinių patikra. Aiškinamasi, kas savininkai, kas – gamintojai, koks poreikis, sankcijos ir t.t.
Baltarusiško krovinio yra daugiau. Per pirmą pusmetį pakrauta apie 360 tūkst. tonų, bet 2020 m. buvo apie 7,5 mln. Kroviniai susitraukė. Tai taip pat augalinės, gyvulinės kilmės kroviniai, tabakas, gėrimai, vaistai“, – sakė A. Latakas.
Vadovas užsiminė ir apie Birių krovinių terminalo (BKT) veiklą.
„Jis buvo vienas didžiausių specializuotų terminalų trąšų krovai. Jame dabar kraunama nedaug importinių trąšų, jie yra persitvarkę ir pusę jo, yra apie 100 tūkst. tonų sandėlių. Yra iškrovimo stočių, svarstyklių įrengta, technika perorientuota grūdams“, – sakė jis.
Kalbant apie krovinius iš Kinijos, anot A. Latako, kad prekyba atsigauna.
„Į ankstesnį laiką grįžti būtų sunku <...> nuo 2021 m. srautas mažėjo. Dabar, 2023 m. rodo, kad srautas atsigauna, jis atsigavo dvigubai. Manau, kad šiemet srautas dar didės.
Taip pat iš Kinijos atsirado tam tikrų trąšų importas, atvežta apie 118 tūkst. tonų trąšų. Prekyba atsigauna ir tikiuosi, kad ji vyks toliau“, – sakė jis.
Kaip praneša Klaipėdos uostas, pirmą šių metų pusmetį uoste krauta 16,4 milijono tonų krovinių. Palyginti šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet fiksuojama didesnė krova puse procento. Iš šio kiekio didžioji dauguma – Lietuvos importo ir eksporto kroviniai, daugiausia krovinių per Klaipėdos uostą gabenta autotransportu.
Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių (+22 proc. arba 539 tūkst. tonų), statybinių medžiagų (+59 proc. arba 272 tūkst. tonų), metalo laužo (+25 proc. arba 149 tūkst. tonų), medienos ir miškininkystės produktų (+40 proc. arba 113 tūkst. tonų), trąšų (+32 proc. arba 198 tūkst. tonų) krova.
Kadangi dėl galiojančių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai tranzitinių trąšų krova per Klaipėdos uostą nebevyksta, čia kraunamos Lietuvos trąšų gamintojų – AB „Achema“ ir AB „Lifosa“ – gaminamos trąšos. Šio krovinio tiek skystu, tiek biriu ir pakuotu pavidalais šių metų sausį–birželį krauta 32 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia trąšų pirmą šių metų pusmetį gabenta į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Daniją ir iš jų. Augo laivų skaičius – į uostą įplaukė 2 638 laivai (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, kruiziniai, mažieji ir kt.), arba 3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Pirmą šių metų pusmetį, palyginti jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito konteinerių TEU krova (–7 proc. arba 38 tūkst. 213), grūdų (–13 proc. arba –262 tūkst. tonų), naftos produktų (–7 proc. arba –152 tūkst. tonų), SGD krovinių (–34 proc. arba –400 tūkst. tonų) krova, kuriai didžiausių įtaką padarė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas į maždaug mėnesį trukusią apžiūrą ir remontą sausajame doke Danijoje. Gegužę Klaipėdos uoste visiškai nevyko SGD dujų krova. Daugiausia SGD krovinių importuota iš Norvegijos, JAV ir Suomijos.
Šiemet fiksuota 7 procentais mažiau nei pernai keleivių, pasinaudojusių uosto paslaugomis – jų buvo daugiau nei 136 tūkstančiai.
Šiemet 7 procentais sumažėjusią konteinerių TEU krovą paveikė keletas priežasčių: mažėjantis ukrainietiškų konteinerių su naudotais automobiliais iš JAV tranzitas, dėl naujų sankcijų į Baltarusiją nebegabenami automobiliai bei susitraukęs Lietuvos pramonės eksportas.
Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai pirmą šių metų pusmetį siejo su 47 užsienio valstybėmis. Daugiausia krovinių gabenta iš šių šalių ir į jas: Vokietija (2,8 mln. tonų), Švedija (2,6 mln. tonų), Lenkija (1,9 mln. tonų), Nyderlandai (1,1 mln. tonų) ir Belgija (0,8 mln. tonų). Krovinių srautai į šias penkias valstybes ir iš jų sudarė 56 procentus šiemet per pirmą pusmetį uoste perkrautų krovinių kiekio. Į Vokietiją ir iš jos daugiausia gabenta ro-ro krovinių, konteinerių, žemės ūkio produktų, į Švediją ir iš jos – ro-ro krovinių, statybinių medžiagų, konteinerių. Su Lenkija didžiausi krovinių srautai fiksuoti konteinerių, naftos produktų ir trąšų krovoje.
Didžioji dauguma (95 proc.) pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrautų krovinių – Lietuvos importo ir eksporto prekės. Tranzitą sudarė tik 5 procentai krovinių.