Kodėl verslininkai pamilo viešąsias įstaigas?

Nuo reklamos agentūrų iki personalo paieškų specialistų, renginių organizatorių, finansinių sprendimų patarėjų – verslininkai renkasi steigti ne uždaras akcines bendroves (UAB) ar individualias įmones (IĮ), o viešąsias įstaigas (VšĮ). DELFI aiškinosi, kodėl ne visada visuomenei naudinga veikla užsiimantys verslai mieliau vadinasi VšĮ. O gal kiekviena veikla gali būti pateisinama, kaip atitinkanti visuomenės interesus?

Pagal viešųjų įstaigų įstatymą šie viešieji juridiniai asmenys privalo vykdyti švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisimės pagalbos teigimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Tačiau kas yra visuomenei naudinga veikla?

K.Kaikarienė: VšĮ duoda kitokias galimybes

Praėjusių metų gegužę pramogų pasaulyje žinomos Kristina Kaikarienė, Jurga Anusauskienė ir Aida Januškevičienė įkūrė VšĮ „Renginių kodas“. Moterys žada užsiimti viešųjų ryšių bei renginių organizavimo veikla. DELFI kalbinta įstaigos atstovė K. Kaikarienė teigė tikinti, kad jos VšĮ veikla atitinka įstaigai keliamus reikalavimus.

„Seniai dirbu su UAB, viešoji įstaiga duoda kitokias galimybes. Ir kadangi mūsų su Jurga ir Aida numatyta daryti kitokio plano renginius, tai tiesiog, mano supratimu, ir ką pasiūlė mano juristai, ta įmonė ir veikla, kuri labiau atitinka viešosios įmonės nuostatus ir įstatus“, - teigė pašnekovė.

Pasiteiravus, ar viešieji ryšiai ir renginių organizavimas yra daugiau nei komercinė veikla, K. Kaikarienė užtikrino, kad taip: „Be abejo, kalbos nėra. Net negali būti diskutuojama. Viešoji įstaiga – jau pats pavadinimas nusako, kad tai bus renginiai, ar bent numatomi, planuojami renginiai, kurie apims daugiau nei tik uždarą salę“.

„Mis Lietuva“ - šviečiamasis ir kultūrinis renginys

Kiti verslininkai VšĮ steigia dėl įstaigos steigimo lengvumo.

Prodiuserinės kompanijos, siūlančios laidas televizijoms, „Prime media“ vadovė Edita Katauskienė teigė, kad VšĮ statusą savo veiklai vykdyti pasirinko, dėl patogumo.

„Viešoji įstaiga buvo pasirinkta, nes buvo paprasčiau pradėti nuo to, buvo patogiau, nes nereikėjo tokio didelio įnašo, kaip reikėjo tuo metu įkurti įmonei“, - kalbėjo pašnekovė.

E. Katauskienė teigė, kad kol kas jos vykdomai veiklai labiausiai pasiteisina VšĮ statusas, tačiau ženkliai išaugus pajamoms svarstytų apie UAB kūrimą.

„Mano viešoji įstaiga nėra tokia išsiplėtusi, kad turėčiau kokį pelną. Jei taip nutiktų, galvočiau persiorientuoti į UAB“, - teigė laidų kūrėja.

Prodiuserinės kompanijos vadovė teigė, kad įstaigos kuriamas produktas atitinka viešajai įstaigai keliamus reikalavimus: „Bet kokiu atveju mano įmonė atlieka šviečiamąją funkciją. Ta prasme, informuoju žmones tiek apie medicinos gydymo priemones, kai buvo projektas „Misija grožis“, tiksliau – medicinos galimybes, kokios jos yra plačios“.

E. Katauskienė teigė, kad švietėjiška funkcija atliekama ir šiuo metu „Lietuvos ryto“ televizijai kuriamoje laidoje „Gyvenimo būdas“ - informuojama „apie tam tikrus problemų sprendimus“.

„Renginių organizavime taip pat buvo kultūrinis pagrindas, pavyzdžiui, jeigu kalbėti apie „Mis Lietuva“ konkursą – tai nėra komerciniai projektai, nešantys didelius pelnus, – tai tam tikra prasme yra šviečiamoji ir kultūrinė priemonė“, - sakė „Prime media“ atstovė.

Jei nevykdo viešąjį interesą atitinkančios veiklos – lengvatų nėra

DELFI kalbintų VšĮ atstovai teigė, kad šis statusas padeda lengviau vykdyti veiklą. Tačiau ar už to nesislepia lengvatinės sąlygos mokant mokesčius?

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, viešosios įstaigos priskiriamos pelno nesiekiančioms organizacijoms – pelną turinčios VšĮ negali tarp savininkų išsidalinti uždirbto pelno.

VšĮ yra taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas – jei VšĮ pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 mln. Lt, tai 25 tūkst. Lt pelno neapmokestinami, už šią sumą viršijantį pelną taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Jei VšĮ vykdo tik pelno siekiančią veiklą, tai tokiai viešajai įstaigai lengvatinis pelno mokesčio tarifas netaikomas. Tačiau pelno mokestis nemokamas, jeigu uždirbtos pajamos panaudojamos viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti.

Jei VšĮ suteiktas paramos gavėjo statusas, įstaigos išlaidos atimamos iš pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Parama gali būti priskirta pelno mokesčio mokestinei bazei, jei nustatoma, kad parama neatitinka Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų arba iš vieno paramos teikėjo per metus gauta parama viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 32,5 tūkst. Lt.

Mokesčių ekspertė: galimybė piktnaudžiauti yra, bet ne visada pasiteisina

UAB „Fidexperta“ mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė prasitarė, kad jos nuomone kai kurie verslininkai įkurdami VšĮ prisigavo, nes VšĮ gali būti naudinga tik turint pakankamai nedideles pajamas. Tačiau specialistės teigimu, VšĮ užsakovams yra patrauklesnės nei paprastos įmonės.

„Jei verslininkas turi kokį nors pomėgį ir nori paremti VšĮ, kuri užsiima ta veikla, jis gali skirti savo įmonės pelną ir tas pačias lėšas gali du kartus įtraukti į sąnaudas, bet ne daugiau kaip 40 proc. turimo pelno, - aiškino pašnekovė. - Pavyzdžiui, įmonė turi 1 mln. Lt pelno, tai ji gali viešosios įstaigos paramai skirti 200 tūkst. Lt, bet pelno mokestį susimažinti 400-tams tūkst. Lt. Jei pelnas siekia milijoną ir paramai skiriama 200 tūkst. Lt, tai mažiau mokėti pelno mokesčio reikės apie 60 tūkst. Lt.

R. Bilkštytė, kalbėdama apie viešąsias įstaigas, pabrėžė, kad jei šios įstaigos uždirba daugiau pajamų iš savo veiklos nei panaudoja, tai joms vis vien tenka mokėti pelno mokestį. „Ir tada atsiranda problema, kai įsteigtos VšĮ gana gerai vykdo savo veiklą, bet negali išsiimti pelno, kas iš UAB yra paprasta padaryti per dividendus“, - pridėjo mokesčių ekspertė.

Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad VšĮ yra patrauklesnės įmonėms ir lėšų pritraukimui: „Jei suteikiama 100 tūkst. Lt paramos VšĮ, tai įmonė šią sumą į sąnaudas gali įsirašyti du kartus, o jei mokama UAB – tai tik vieną“.

„Žiūrint iš mokesčių pusės VšĮ yra turėti naudingiau konkurencijai rinkoje. Lėšas gauti daug lengviau kaip paramą, o ne pajamas už paslaugas“, - kalbėjo R. Bilkštytė.

Pasak specialistės, tuo VšĮ neturėtų per daug piktnaudžiauti, nes jei mokesčių inspekcija patikrinimo metu pastebėtų, kad visgi parama buvo skirta už konkrečias paslaugas, pajamos gali būti apmokestinamos pelno mokesčiu. „Tuomet visi VšĮ privalumai gali išgaruoti“, - pridėjo mokesčių ekspertė.

„Kur yra mokesčių lengvatos, ten atsiranda galimybė mokesčių piktnaudžiavimui, bet iš kitos pusės tai trumpalaikė galimybė, neapskaičiavus rizikos, gaunama tik trumpa nauda. Žinoma, VšĮ galima pasinaudoti, bet ne tiek, kad daug išloštum. Kartais įmonės, ypač teisininkai, galvoja, kad įstatymuose viskas gerai, bet neįsivaizduoja, kad mokesčių inspektorius turi teisę įstaigas tikrinti už praėjusius penkerius metus. Yra galimybė, kad gerai neapskaičiavus VšĮ gali ir nukentėti“, - apibendrino pašnekovė.

Daugiau finansavimo, bet mažiau veiklos galimyių

Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais šalyje įsisteigė 732 naujos VšĮ, 2011 m. - 692, 2010 – 698. Taip pat internetu pernai papildomai užregistruotos 196 VšĮ, 2011 m. - 30.

VšĮ „Versli Lietuva“ pateikia šiuos VšĮ privalumus: tai vienintelė pelno nesiekianti organizacija, galinti vykdyti ūkinę komercinę veiklą; VšĮ dalininkų asmeninis turtas yra atribotas nuo viešosios įstaigos turto;
nėra nustatyta minimalaus pradinio kapitalo; finansavimą galima gauti iš dalininkų įnašo, dotacijų, tikslinių įnašų, pajamų ir ūkinės veiklos ir pan. (pvz., 2 proc. gyventojų pajamų mokestis).

Tačiau kaip VšĮ minusai paminima, tai, jog VšĮ yra ne pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo; gali užsiimti tik įstatuose tiksliai apibrėžta veikla; pajamas gali gauti tik už įstatuose numatytą veiklą; įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, darbuotojų premijoms ar įstaigos organų nariams.