Kol kas mokamų COVID-19 testų darbuotojams nebus – Nausėda vetavo Seime „per plauką“ priimtą pataisą

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seime priimtą pataisą, kuri nustatė prievolę darbuotojams patiems susimokėti už privalomus COVID-19 testus, atliekamus kas 7-10 dienų. Valdančiųjų atstovai patikina, kad laikysis Vyriausybės siūlyto varianto – kad darbuotojai patys apmokėtų testus – ir bandys veto atmesti.

Prezidentas G. Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu.

G. Nausėda pranešime pabrėžia, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Tai esą reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas.

Vyriausybės inicijuotu ir Seimo priimtu įstatymu nuo gruodžio 1 d. atsisakoma iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti darbuotojų privalomą periodinį testavimą, numatant, kad už testavimą moka darbuotojas arba darbdavys.

Pasak šalies vadovo, testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam. Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.

Prezidentas argumentavo, kad Seime priimtas sprendimas yra nesavalaikis dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje: „Ekstremalios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas.“

„Antra, sumažintas testavimosi prieinamumas darbuotojams padarytų meškos paslaugą valdant pandemiją. Kuo daugiau galimybių pasitikrinti, tuo mažiau prielaidų virusui sklisti. Trečia, mokamo privalomo testavimo įsigaliojimas toliau skaldytų visuomenę, mažintų pasitikėjimą valstybe, ir nespręstų pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių – baimės ir dezinformacijos“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak prezidento, nereikia apsigauti ieškant lengvų, bet nepagrįstų sprendimų.

„Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas paragino visus to dar nepadariusius pasiskiepyti.

„Skiepai saugūs ir naudingi: vakcinos Lietuvoje jau išgelbėjo nuo mirties ir apsaugojo nuo sunkios ligos tūkstančius žmonių. Pasiskiepykite. Aš ir mano šeimos nariai netrukus skiepysimės trečiu skiepu. Netikiu prievarta, bet tikiu mūsų – lietuvių sąmoningumu ir vienybe. Pasiskiepykite ir paraginkite skiepytis savo artimuosius“, – teigė G. Nausėda.

Valdančiųjų atstovai kalba apie veto atmetimą

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtina, kad Seime valdančioji dauguma tarsis dėl prezidento veto atmetimo.

„Nuo savo pozicijos neatsitraukiame – pagal Vyriausybės siūlymą, koks jis buvo priimtas Seime. Gaila, kad prezidentas vis tik nusprendė priimti tokį sprendimą. Nelabai girdžiu, ką jis siūlytų, kaip paskatinti vakcinavimosi tempus. Nes yra kritika, kad ir tas netinka, ir tas netinka, lazda perlenkta ar „nedalenkta“, bet jei norisi imtis kažkokios lyderystės, tai galima turbūt ir tuos pasiūlymus pateikti“, – kalba R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji nurodė, kad frakcija laikysis „savo linijos, o koks bus rezultatas, matysime“.

„Niekas čia nesidžiaugia tokiais sprendimais – jie nėra lengvi. Mes suprantame, kad įvairūs ribojimai, įvairūs tokio pobūdžio sprendimai yra sunkūs ir nebūtinai populiarūs. Bet turbūt būtų lūkestis iš vieno iš valstybės vadovų irgi sulaukti paramos ir atsakomybės dalinantis naštą valdant pandemiją“, – vertina parlamentarė, pavadinusį veto „paprastesni sprendimu“.

Beveik prieš dvi savaites Seimui apsisprendus, kad darbuotojai turi patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus, balsavimui registravosi minimalus tam reikalingų parlamentarų skaičius – 71. „Delfi“ jau skelbė, kad vienas jų, „darbietis“ Aidas Gedvilas, tikino, jog savo kortelę buvo ištraukęs, o įvykusi sistemos klaida lėmė neteisingą įstatymo projekto priėmimą.

Įstatymo įsigaliojimas buvo numatytas gruodžio 1-ąją. Seimas gali rinktis prezidento „veto“ atmesti, tačiau tam turi pritarti ne mažiau nei 71 Seimo narys.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas anksčiau vertino, kad prezidento veto reikštų šio klausimo nužudymą.

Dar svarstant pataisų šalininkai Seime sakė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtino, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę, rašo naujienų agentūra BNS.

Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.

Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.