Plėtros planų turėjo dar prieš karą
Šią vasarą „Tesonet“ įmonių grupės valdomas kibernetinio saugumo produktų aptarnavimo centras „CyberCare“ paskelbė plečiantis veiklą į Ukrainą, įmonė atidarė biurą Lvivo mieste. Šiuo metu čia jau dirba 13 darbuotojų, iki metų galo planuojama išsiplėsti iki 20, dar po metų – pasiekti visą 100.
„CyberCare“ vadovas Dainius Vanagas pasakoja, kad planai žengti į Ukrainos rinką buvo dėliojami dar prieš prasidedant karui. Pirmoji karo fazė planus šiek tiek įšaldė, bet vasarą Lietuvos įmonė visgi ryžosi šiam drąsiam sprendimui. Jį lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia – jaunų darbuotojų potencialas ir auganti konkurencija Lietuvoje.
„Jaunoji karta Ukrainoje labai panaši į mūsų – tiek savo gebėjimais, tiek kvalifikacija ir anglų kalbos žiniomis, mentalitetas panašus.
Be to, ypač pastaruosius penkerius metus Lietuvoje daugėja įmonių, kurios bando prisitraukti jaunų žmonių, turinčių mažiau patirties, Todėl ieškojome vietos, kur būtų laisviau kvėpuoti“, – pažymi jis.
Nori prisidėti prie Ukrainos atstatymo
Noras prisidėti prie Ukrainos atstatymo taip pat buvo vienas iš prioritetų: „Jei galime dar ir padaryti prasmingų dalykų, tai tą ir darome. Jeigu galime prisidėti prie Ukrainos atstatymo, geriau anksčiau nei vėliau.“
Anot vadovo, Ukrainos atstatymas ir rėmimas yra kelių lygių. Tai – ne tik įmonės mokami mokesčiai kariaujančiai šaliai.
„Pirmiausia visa „Tesonet“ grupė teikia paramą. Mūsų įmonės lygmeniu: dar iki karo Ukrainoje turėjome vieną žmogų, kuris – Ukrainos teritorinės gynybos narys, mes jam tiesiogiai siuntėme daiktus, nes žinojome, kur tiksliai nukeliaus mūsų parama.
Kitas lygmuo – tai, ką darome dabar: samdome žmones, parodome, kad jie – ne vieni. Kita mūsų žinutė – kad kiti nebijotų ateiti į šią rinką. Dabar ji galbūt neapibrėžta, bet tikime, kad su laiku dalykai išsispręs. Tiems, kurie ateis anksčiau, bus lengviau“, – pasakoja D. Vanagas.
Sprendimas rizikingas, bet naudingas
Jis pripažįsta, kad šis sprendimas – rizikingas, bet visos rizikos esą yra valdomos. O verslo požiūriu – ir itin naudingas.
„Žinoma, kad pirmiausia visų interesas yra padėti Ukrainai, o iš verslo pusės žiūrint, drąsesni žingsniai labiau apsimokės ilguoju laikotarpiu. Dabar ten įkėlus koją, kai yra žmonių, visi ieško darbo, ir esi jiems reikalingas, kai viskas baigsis, manau, kad tiek vietos žmonių ir verslo lojalumas, tiek palaikymas bus labai svarbus. Kodėl tada to neišnaudojus dabar, jei yra svarstoma ir toks poreikis yra“, – akcentuoja „CyberCare“ vadovas.
Saugumo klausimas – vienas pagrindinių, tačiau, kaip sako, kasdienybėje situacija nėra tokia dramatiška, ką galima pamatyti žiniasklaidoje. Tiesa, pastarosiomis savaitėms karo veiksmai suintensyvėjo ir palyginti iki šiol buvusioje ramioje Vakarinėje Ukrainos dalyje, taip pat ir Lvivo mieste.
Prieš porą savaičių skelbta, kad po intensyvių apšaudymų didžioji dalis miesto buvo likusi be elektros ir karšto vandens. Tad kaip gi sekasi dirbti įmonėms tokiomis sąlygomis?
Darbuotojai dirba, net kai apšaudo
„Mano žiniomis, pastarosiomis dienomis apie 30 proc. miesto buvo dingusi elektra, bet mūsų biuras – Lvivo centre, kur elektra nėra dingusi, todėl to tiesiogiai nepajutome.
Kai atidarėm biurą, buvo ramesnių mėnesių antpuolių atžvilgiu, bet pastaruoju metu jie suaktyvėjo. Darbuotojai gali dirbti iš namų, bet jie renkasi darbą biure, nes nori išlaikyti psichologinę sveikatą, būti su kolegomis ir mintis nukreipti nuo to, kas vyksta už lango.
Pavyzdžiui, pirmadienį jie susirinko į biurą, o antradienį sutarė pasidaryti bendrą nuotrauką mūsų vidiniam renginiui. Būtent tada Lvive prasidėjo raketos. Darbuotojai susirinkę bėgo į slėptuvę slėptis. Ten veikia interneto ryšys. Komandos vadovas Lietuvoje jiems sakė nedirbti, bet jų atsakymas buvo: „Leiskite mums dirbti, nes mums reikia išlaikyti sveiką protą“. Mūsų akimis, jie tikri didvyriai, nes bando išgyventi kiekvieną dieną. Jų – tokia kasdienybė, bet jie patys stengiasi to nesureikšminti.
Jie deda dvigubai daugiau pastangų nei įprastomis sąlygomis. Mūsų komandų vadovai labai patenkinti jų darbu, nes stengiasi labiau nei kiti. O įsiliejimas į komandas tarp Lvivo ir Vilniaus vyksta paprasčiau nei tarp Vilniaus ir Kauno, nes mūsų darbuotojai Vilniuje nori jiems padėti ir daug bendrauja“, – pasakoja D. Vanagas.
Tikslas – 100 darbuotojų
Šiuo metu „CyberCare“ Lvivo biure dirba 13 klientų aptarnavimo specialistų, iki metų galo tikimasi, kad čia dirbs 20 žmonių, o per metus komandą siekiama užauginti iki 100 žmonių. Pašnekovas tikina, kad samdymo planas jau viršytas, ir darbuotojų paieškos nėra sudėtingos.
„Šiuo metu Lvivas perpildytas, daug ukrainiečių nepaliko šalies, bet pasitraukė į Vakarinę dalį. Dalis žmonių stengiasi išlaikyti blaivų protą, ieškoti darbo, stabilizuoti kasdienybę ir rutiną, bet kai kurie yra labai paveikti, jų psichologinė sveikata tikrai prasta.
Mūsų personalo atrankos specialistas pasakoja, kad pokalbio metu dažnai pasigirsta kaukiančios oro pavojaus sirenos arba telefonai praneša, kad reikia slėptis. Tada būna du atvejai: didžioji dalis žmonių jau prie to įpratę ir prašo tęsti pokalbį, jie turbūt labiau nuramina personalo atrankos žmogų, kita dalis žmonių baigia pokalbius“, – pasakoja D. Vanagas.
Gauna tokius pačius atlyginimus, ruošia vakarėlį
Didelės konkurencijos tarp kitų technologijų įmonių Ukrainoje „CyberCare“ esą nejaučia, nes dalis kompanijų dėl karo iš miesto pasitraukė labai greitai dar metų pradžioje. Kita dalis pasiliko, bet sumažino darbuotojų skaičių. Be to, įmonei nesvarbu darbuotojų patirtis, todėl jų nesidairo kitose įmonėse.
Vadovas tikina, kad Ukrainoje darbuotojai dirba tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvoje, tai reiškia – uždirba tokius pačius atlyginimus.
„Kaip žinia, turime įvairių žmonių įtraukimo iniciatyvų, garsėjame įvairiais vakarėliais. Didžiausias iššūkis, kaip dabartinėmis aplinkybėmis visa tai suorganizuoti ten esantiems darbuotojams. Tačiau darysime ir ten“, – patikina D. Vanagas.
Jau galvoja apie plėtrą
„CyberCare“ turi dar vieną biurą Kaune, įmonė svarsto plėstis į kitus Lietuvos ir užsienio miestus, neatmeta galimybės po kurio laiko stipriai plėstis ir Ukrainoje.
„Ukrainos biure dirba klientų aptarnavimo specialistai, kurie bendrauja per pokalbius (angl. chat) ir el. laiškais su viso pasaulio klientais. Kai matysime, kokių žmonių ten yra ir koks jų potencialas, tada žiūrėsime, ar galėsime plėstis į kitas vietas.
Esame ne tik klasikinis klientų aptarnavimo centras, bet kuriame ir klientų aptarnavimo technologijas (angl. chatbot), trečias mūsų dalykas – tekstiniai arba vaizdiniai pagalbos centrai. Visa tai vystoma Lietuvoje, neatmetame dalį jų ateityje perkelti į Ukrainą“, – pažymi D. Vanagas.
Ukrainoje dirba jau šešerius metus
Ukrainoje dar prieš karą darbuotojų turėjo kita Lietuvos technologijų įmonė „Omnisend“, vystanti rinkodaros automatizavimo platformą. Šiuo metu Ukrainoje klientų aptarnavimo srityje dirba devyni darbuotojai, trijų darbuotojų ieškoma.
„Su ukrainiečiais bendradarbiaujame ir ten darbuotojų turime jau šešerius metus. Dar prieš užaugant „Omnisend“ verslui, ten turėjome verslo partnerių, kurie mums iki šiol padeda surasti talentų iš viso pasaulio, įskaitant ir Ukrainos.
Įprastai ukrainiečius samdome į klientų aptarnavimo pozicijas, o šiuo metu turime devynis kolegas, kurių šeši dirba iš Ukrainos, trys laikinai relokavosi į Lietuvą, ir dar tris atvirus darbo skelbimus“, – pasakoja „Omnisend“ vykdomoji direktorė Rimantė Ribačiauskaitė.
Ji sako, kad įmonė neturi planų plėstis konkrečiai Ukrainoje, kadangi daugiau nei pusė „Omnisend“ klientų yra JAV ir Kanadoje: „Mūsų prioritetas yra samdyti žmones iš kitų geografinių zonų, laiku artimesnių Amerikos rinkai, kad esamiems darbuotojams mažiau darbo liktų nestandartinėmis valandomis.“
Darbas – pabėgimas nuo problemų
Pašnekovės teigimu, sunkiausia ukrainiečiams kolegoms suteikti deramą moralinį palaikymą.
„Kad ir kokie empatiški būtume, iki galo nesuprasime, ką reiškia dirbti kasdienį darbą savo šalyje, kurioje vyksta karas. Taigi šiuo metu stengiamės suprasti juos visais gyvenimo bei darbiniais klausimais. Tokia situacija kelia daug neapibrėžtumo.
Kasdienis galvojimas ne tik apie tai, ar tavo darbuotojai turi sąlygas dirbti, bet ar tebeturi stogą virš galvos, artimuosius šalia ir apskritai – ar jie sveiki ir gyvi, tikrai kelia dar istorijoje nematytą iššūkį“, – pasakoja R. Ribačiauskaitė.
Kaip pastebi, ukrainiečiams darbas yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir pabėgimas nuo kasdienių problemų.
„Darbuotojai tikrai vienaip ar kitaip yra paveikti karo, tačiau jie sugeba ne tik morališkai susitvarkyti su esama situacija, bet ir išlikti pozityvūs bei užtikrinti savo šalies gynėjų pergale. Be abejo, nuotaikos išlieka slogios, jiems reikia daugiau supratimo ir palaikymo. Tačiau ukrainiečiai yra kantrūs ir užsispyrę žmonės, jie susikaupia ir skiria tiek jėgų, kiek gali sau ir darbui“, – sako „Omnisend“ vadovė.
Kaip prisideda prie atstatymo ir paramos
Paklausta, kaip įmonė prisideda prie šalies atstatymo ir rėmimo, ji pažymi, kad „Omnisend“ nuo pat karo pradžios išreiškė tvirtą poziciją Ukrainos palaikymo klausimu ir ėmėsi konkrečių veiksmų.
„Pirmiausia sustabdėme bet kokius savo produkto pardavimus rusiškoms ir baltarusiškoms įmonėms, o ukrainietiškoms iki šiol teikiame savo paslaugas nemokamai. Taip pat vos tik karui prasidėjus, parsivežėme į Lietuvą laikinai relokuotis norėjusius savo kolegas su šeimomis, pirmosiomis sunkiausiomis savaitėmis dengėme būsto nuomą ir maitinimą.
Likusiems kariauti ar gyventi Ukrainoje išmokėjome vienkartines 1000 eurų kompensacijas ir toliau jiems mokame atlyginimą, nors kai kurie jų gina savo tėvynę. Be abejonės, rėmėme ir iki šiol remiame įvairias Ukrainai pagalbą teikiančias organizacijas tiek įmonės lygmeniu, tiek darbuotojų labdaros rinkimo iniciatyvomis“, – pasakoja R. Ribačiauskaitė.