Pranešime spaudai rašoma, kad korupciją, kaip problemą vykdant verslą Lietuvoje, įvardijo 15 proc. įmonių vadovų. Lyginant su 2015 m. rezultatu, šis rodiklis yra sumažėjęs beveik du kartus (28 proc.). Tarp 28 valstybių Lietuva atsiduria 8 vietoje kaip šalis, kurioje korupcija mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą. Lietuvos verslo aplinka antikorupciniu požiūriu yra palankesnė nei kaimyninėse Latvijos ir Lenkijos valstybėse.
Vertindami, kiek apskritai korupcija paplitusi Lietuvoje, ją kaip paplitusią problemą suvokia 68 proc. respondentų, o tai – 12 proc. mažiau nei 2017 m. tyrime. Pagal korupcijos paplitimo suvokimą tarp verslo atstovų Lietuva priartėjo prie ES vidurkio (63 proc.) ir tarp 28 valstybių atsidūrė 14 vietoje.
„Lietuvos verslo aplinka antikorupciniu požiūriu per pastaruosius kelerius metus gerėjo. Pirmiausia, tarp verslo atstovų mažėja korupcijos paplitimo Lietuvoje suvokimas ir jis siekia ES vidurkį.
Pažymėtina, kad reikšmingai sumažėjo korupcijos, kaip problemos vykdant verslą Lietuvoje, reikšmė, ir dauguma Lietuvos verslo atstovų korupcijos nelaiko kliūtimi plėtojant veiklą“ – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Tiesiogiai su kyšio prievarta tvarkant verslo reikalus 2019 m. susidūrė 7 proc. apklaustų Lietuvos verslo atstovų. Didžiausia tikimybė Lietuvoje veikiančiam verslui susidurti su kyšio prievarta – statybos leidimų išdavimo srityje (6 proc. respondentų nurodė, kad iš jų buvo tikimąsi kyšio siekiant gauti statybos leidimą).
Didžiausias teigiamas pokytis stebimas leidimų išdavimo verslo subjektams srityje, kur kyšio prievartavimo nepatyrė nė vienas respondentas. Vertinant tiesioginę korupcijos patirtį, pastebėta, kad Lietuvoje veiklą vykdantys verslai dažniau susiduria su kyšio prievartavimu nei daugumoje kitų ES valstybių narių, bet palyginus su ankstesnių metų Lietuvos rezultatais, stebimas kyšininkavimo patirties mažėjimas.
Antikorupciniu požiūriu, problemiška išlieka viešųjų pirkimų sritis – net 37 proc. Lietuvos įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad per pastaruosius trejus metus korupcija jiems sukliudė laimėti viešąjį pirkimą.
Vertinant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas darančio verslo baudžiamumą Lietuvoje, daugiau kaip pusė (55 proc.) respondentų mano, kad tokio verslo veikas išsiaiškintų teisėsaugos institucijos, bet mažesnė dalis – 48 proc., mano, kad tokiam verslui būtų pareikšti įtarimai ir jis stotų prieš teismą, o dar mažesnė dalis – 26 proc., mano, kad šioje situacijoje teismo sprendimu būtų skirta didelė bauda ar įkalinimas.
STT atliktą Lietuvos rezultatų apžvalgą rasite čia.
EK tyrime „Verslo požiūris į korupciją ES“ buvo apklausti 7 722 įmonių atstovai, iš kurių 300 – verslą vykdantys Lietuvoje. Tyrimu siekiama įvertinti korupcijos verslo aplinkoje suvokimą, korupcinio elgesio paplitimą, baudžiamumo už korupciją suvokimą.